Lietuvos Visuomenės Tarybos Nuomonė dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų

Lietuvos Visuomenės Tarybos
Nuomonė dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų

2019-05-21 Vilnius

2019 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas suteikė Tautai retą progą balsuoti dviejuose referendumuose. Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, balsavimas šiuose referendumuose patvirtino keletą svarbių išvadų:

1. Dalyvavimas tiesiogiai valdant valstybę Tautai išliko svarbia pilietiškumo saviraiškos ir savimonės priemone, kuri privalo tapti ne retsykiais, bet nuolat vykdomu valstybės valdymo instrumentu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

2. Referendumas dėl LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo buvo svarbus ne tik dėl sprendžiamo klausimo, bet ir dėl pilietiškumo pamokos. Nedidelė dalis balsavusiųjų pasidavė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės agitacijai neimti šio balsavimo biuletenio. Šios santykinai nedidelės piliečių dalies dėka šis referendumas neįvyko, nors įtikinama dauguma balsavusiųjų pasisakė dėl LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo.

Lietuvos Visuomenės Taryba šią Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės agitaciją vertina buvus nekorektiška ir neteisėta veikla prieš konstitucinę Tautos teisę dalyvauti tiesioginiame valstybės valdyme. LR Konstitucijos nustatyta tvarka paskelbus referendumą, niekas neturi teisės trukdyti Tautos valios pasireiškimui. Agituoti galima ir reikia tiek dėl balsavimo „prieš“, tiek dėl balsavimo „už“, bet Respublikos Prezidentas ir parlamentinė partija neturi teisės veikti prieš Seimo priimtą teisės aktą – paskelbtą referendumą ir trukdyti jam įvykti.

To pasekoje net rinkimų komisijose dalis jų narių, įteikdami balsuojantiems Lietuvos piliečiams balsavimo biuletenius, vykdė neteisėtą veiksmą – klausė balsuojančiųjų, ar jie ims balsavimui visus balsavimo biuletenius. Rinkimų komisijų nariai neturi teisės niekaip įtakoti balsavimo eigos. Tačiau klausimas, ar net siūlymas imti tik dalį balsavimo biuletenių yra veikla, nesuderinama su rinkimų komisijos nario etika ir teisėmis. Tai – tiesioginė įtaka balsavimui, kurios dėka dirbtinai ir neteisėtai buvo sužlugdytas referendumas dėl LR Konstitucijos 55 straipsnio keitimo.

Atsižvelgiant į šį antikonstitucinį Respublikos Prezidentės ir parlamentinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikimą, taip pat į šiame referendume įtikinamai didžiulės balsavusiųjų piliečių pareikštą nuomonę dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo,

Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi:

2.1 Į Lietuvos Respublikos Vyriausiąją Rinkimų Komisiją, prašydama ištirti neteisėtus rinkimų komisijų narių veiksmus ir nustatyti juos įtakojusius asmenis, taip pat iš rinkimų komisijų pašalinti jų narius, dariusius įtaką balsuotojams dėl to, kad balsuojantieji neimtų visų balsavimo biuletenių.

2.2 Į Lietuvos Respublikos Seimą, ragindama nedelsiant pradėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo LR Seime procedūrą, kad 2020 metų LR Seimo rinkimuose jau būtų renkamas 121 LR Seimo narys. Tai patvirtintų, kad LR Seimo nutarimas skelbti šį referendumą nebuvo nekorektiška manipuliacija Lietuvos piliečių jausmais ir jų konstitucinėmis teisėmis.

2.3 Į Lietuvos Respublikos Seimą dėl LR Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo, pašalinant iš šio įstatymo LR Konstutucijoje nenumatytą kandidatų rinkimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. LR Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtinta tik lygi ir tiesioginė rinkimų teisė. Daugiamandatė apygarda pažeidžia šį LR Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą, nes suteikia joje dalyvaujantiems kandidatams į LR Seimo narius didesnes ir nelygias dalyvavimo rinkimuose teises, lyginant su dalyvavimu vienmandatinėse rinkimų apygardose. To paties kandidato dalyvavimas ir vienmandatinėje, ir daugiamandatėje rinkimų apygardose dar labiau pažeidžia šį LR Konstitucijos reikalavimą dėl lygios ir tiesioginės rinkimų teisės.

2.4 Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kviesdama atsiprašyti Lietuvos piliečių dėl jos viešo pareiškimo balsavimo metu, kad ji neėmė vieno referendumo biuletenio. Visų piliečių – ir Respublikos Prezidento, ir ne Respublikos Prezidento teisės ir pareigos balsuojant referendume yra vienodos, kurių įtakoti balsavimo metu neturi teisės ir/net Respublikos Prezidentas.

3. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo patvirtino Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomonę, skelbtą prieš šį referendumą š.m. gegužės 8 d. LR Seimas, pateikęs balsavimui naują šio straipsnio redakciją, numatančią Lietuvos piliečiams teisę ir į kitų, tik LR Seimo pasirinktų, valstybių pilietybę tuo pat metu, tačiau nepateikęs balsavimui siūlomoje 12 straipsnio redakcijoje nurodyto LR konstitucinio įstatymo redakcijos, pasielgė labai nekorektiškai. Negalima balsuoti dėl siūlomo konstitucinio įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir atėmimo reguliavimą, nepateikus Tautai šio siūlomo konstitucinio įstatymo projekto.

Lietuvos Visuomenės Tarybos ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovų susitikimuose paaiškėjo, kad LR Seimas turi paruošęs šio LR konstitucinio pilietybės įstatymo projektą, tačiau jo Tautai neparodė ir pakvietė dėl jo balsuoti pilietybės referendume. Balsavimas aklai už slepiamą nuo Tautos įstatymą diskredituoja tai siūliusį patį Seimą ir reiškia nepagarbą Tautai, nepasitikėjimą ja.

3.1 Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi į LR Seimą ir prašo pateikti bei viešai paskelbti šio konstitucinio pilietybės įstatymo projektą viešam aptarimui.

3.2 Siekiant atstatyti visuomenės pasitikėjimą LR Seimo ketinimais, skelbiant referendumą dėl pilietybės ir korektiškumą, bei patikinimais dėl Lietuvos valstybės išsaugojimo per kelių pilietybių turėjimo institutą, Lietuvos Visuomenės Taryba ragina LR Seimą nedelsiant pripažinti netekus galios LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio (Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis) 10 punktą: „Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.“ Ši įstatymo norma nesuteikia pasitikėjimo Lietuvos Respublikos Seimu, deklaruojančiu, kad teisė į kelias pilietybes vienu metu padės išsaugoti Lietuvos valstybę. Ši įstatymo norma suteikia pranašumą ne mūsų valstybės piliečiams, bet atvykėliams. Savų piliečių diskriminavimu LR Seimas prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę turinčius asmenis daro antraeiliais lyginant juos su atvykėliais.

4. Lietuvos Visuomenės Taryba ragina LR Seimą referedumais spręsti kuo daugiau mūsų valstybei ir jos piliečiams aktualių klausimų, tuo ugdant tikrąjį, bet ne tariamą pilietiškumą, ženkliai sumažinti Lietuvos piliečių skaičių, kurių valia būtų skelbiami referendumai.