Lietuvos Visuomenės Tarybos pranešimas spaudai
2020-09-12 Vilnius
Dėl lygių teisių neužtikrinimo LR Seimo rinkimuose
2020-09-11 d. posėdyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nario Stanislavo Ladinskio skundą prieš LR Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl jo neregistravimo kandidatu vienmandatinėje apygardoje LR Seimo rinkimuose.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ir nagrinėjimui priimtas jo skundas dėl politinės kampanijos dalyvių lygių teisių pažeidimų dėl 1000 apygardos rinkėjų parašų surinkimo reikalavimo taikymo vieniems politinės kampanijos dalyviams ir to paties reikalavimo netaikymo kitiems.
Teismas posėdyje barė LR VRK, kad ši net nepateikė St. Ladinskiui sprendimo dėl jo neregistravimo kandidatu Seimo rinkimuose, tačiau bylą nagrinėjo, St. Ladinskiui sprendimo nepateikė ir teisme. Kaip galima nagrinėti bylą, neturint skundžiamo LR VRK sprendimo, mums yra nesuprantama. Tai – teismo proceso parodija.
Teismas neskundžiamu sprendimu (toks įstatymas – ginčuose dėl rinkimų Lietuvoje yra vienos instancijos teismas, nors Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nurodo, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti patikrintas bent kartą instancine tvarka) atmetė St. Ladinskio skundą, taip ir nepasisakęs (kaip ir LR VRK) nė dėl vieno jo argumento:
- LR Seimo rinkimų įstatymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl parašų rinkimo, nustatantis, kad tam, kad būti įregistruotu kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje LR Seimo rinkimuose, vieniems politinės kampanijos dalyviams reikia rinkti 1000 apygardos rinkėjų parašų, o kitiems – ne, prieštarauja LR Konstitucijos 55 str. (LR piliečiai turi lygias teises būti išrinktiems LR Seimo nariais) ir LR Konstitucijos 29 str. bei LR Seimo rinkimų įstatymo 2 str. 6 daliai, nustatantiems, kad tiesioginiai arba netiesioginiai LR piliečių rinkimų teisės apribojimai negalimi.
Teismas tik pasamprotavo apie galimus reikalavimų tapti kandidatu LR Seimo rinkimų įstatyme nustatymus, bet nieko nepasisakė, kad šie reikalavimai negali pažeisti asmenų lygias teises.
- 2018-05-25 d. įsiteisėjus 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679, LR Seimas privalėjo pakeisti LR Seimo rinkimų įstatymą, kad užtikrinti, jog Lietuvoje nebūtų pažeidžiami šio Reglamento reikalavimai dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos. To paties reikalauja ir LR Konstitucijos 18 str., kuriam prieštarauja LR Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 7 dalis.
Tačiau teismas nieko nepaaiškino dėl šio prieštaravimo, tik atkreipė dėmesį, kad kandidatas parašų rinkimo metu privalo užtikrinti asmenų duomenų apsaugą. St. Ladinskis paaiškino teismui, kad jis nutraukė parašų rinkimą, išgirdęs rinkėjų priekaištus dėl galimo jų asmens duomenų neapsaugojimo. Teismas pasiūlė rinkti parašus elektroniniu būdu, neatkreipęs dėmesio, kad įstatymas leidžia tai daryti ne tik elektroniniu būdu. Teimas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad didelė dalis Lietuvos piliečių yra garbaus amžiaus, kuriems nurodinėti savo valią reikšti tik elektroniniu būdu, yra ne tik nekorektiška, bet ir neteisėta.
Teismo skubotumą ir neįsigilinimą į St. Ladinskio skundą, sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad teismas pasisakė apie kandidato į LR Seimo narius renkamus parašus. Lietuvos Visuomenės Taryba nori atkreipti, Gerb. Teismo, dėmesį, kad rinkėjų parašus renka ne kandidatai į LR Seimo narius, bet politinės kampanijos dalyviai, kurie kandidatais tampa tik po VRK sprendimo dėl jų įregistravimo kandidatais LR Seimo rinkimuose. Dėl tokio LR VRK sprendimo ir buvo šis skundas.
- Teismas išvis nepasisakė dėl St. Ladinskio argumento, kad esant valstybės masto ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, neįmanoma pateikti sąžiningo, protingo ir teisingo atsakymo, kaip per trumpą laiką tai padaryti, kada beveik kasdien skelbiami nauji valstybinės valdžios teisės aktai dėl šios grėsmės užkardinimo. Visuomenei būtų labai naudinga ir prasminga žinoti ir teismo nuomonę šiuo klausimu. Deja, teismas dėl šio argumento nepasisakė. Tyla reiškia sutikimą su valdžios sprendimais, tik be argumentų.
Teismas paaiškino savo teisę kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, tačiau, deja, nepaaiškino, kodėl nesikreipė dėl, mūsų nuomone, akivaizdžių LR Seimo rinkimų įstatymo prieštaravimų LR Konstitucijai.
Šios LR VRK darbo ir teismo požiūrio tendencijos kelia pagrįstą susirūpinimą šiais LR Seimo rinkimais
Lietuvos Visuomenės Tarybos valdyba
Priedas: LVAT_SPRENDIMAS_20200911