Š.m. sausio 21-ą dieną M.Mažvydo bibliotekoje įvyko pirmas šiais metais Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos posėdis. Jame buvo priimta keletas Lietuvai svarbių dokumentų. Jų tarpe:
LR Prezidentui
LR Seimo Pirmininkui
LR Ministrui Pirmininkui
LR Seimo nariams G. Landsbergiui, A. Anušauskui ir L. Kaščiūnui
Lietuvos visuomenės taryba
teises@lietuvosvisuomenestaryba.lt
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
zigmas.vaisvila@lrs.lt
DĖL ŽVALGYBOS ir KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMŲ PAKEITIMŲ
2020-01-21 Vilnius
LR Seime beveik vienu metu įregistruoti Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir Seimo narių G. Landsbergio, L. Kaščiūno ir A. Anušausko įstatymų projektai dėl LR Žvalgybos įstatymo ir LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų. Prašome juos nesvarstyti, o iniciatorius kviečiame juos susigrąžinti, įstatymų projektus paruošusius žvalgybos tarnybų vadovus įstatymų nustatyta tvarka nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų. Pagrindinės to priežastys yra šios:
- Žvalgybos institucijoms tuo būtų suteikta beatodairiška ir nekvestionuojama teisė, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymais, t.y. be žvalgybos institucijos atsakomybės dėl savo pareigūnų veiksmų besąlygiškai ne tik kviesti taip vadinamam prevenciniam pokalbiui fizinius asmenis, bet ir reikalauti bei gauti iš jų bet kokią informaciją, o iš institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų – informaciją apie fizinių ir/ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir/ar mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją.
- Kadangi šios teisės suteikiamos beatodairiškai, t.y. visiškai nereglamentuojant žvalgybos institucijų atsakomybės dėl tokių jų veiksmų, darytina papildomų paaiškinimų nereikalaujanti išvada apie galimą nereglamentuojamą, tačiau įstatymų įteisintą šių institucijų veiklą, akivaizdžiai pažeidžiančią LR Konstitucijoje ginamas žmogaus teises ir Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių gynimo srityje. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad LR VSD ir AOTD prie LR KAM ir toliau atvirai pažeidinėja žmogaus teises, iki šiol neįvykdę 2018-07-26 JTO Žmogaus Teisių Komiteto baigiamųjų išvadų Nr.CCPR/C/LTU/CO/4 dėl Žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimo, kurių 27 ir 28 straipsniais nustatyta, kad asmenys dėl jų nuomonės viešo reiškimo negali būti įrašomi į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus“. 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus“ iki šiol tebeskelbiamos fizinių asmenų, net Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, pavardės ir juridinių asmenų pavadinimai dėl jų nuomonės reiškimo. Tačiau tikrų ir didelių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui šios institucijos netiria. Pvz., buvusios Lietuvos Prezidentės ir Rusijos Federacijos valstybės paslapties Dalios Grybauskaitės sąsajų su Rusijos Federacijos valstybe, apie ką Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila dar 2016-03-31 raštu LR Valstybės saugumo departamentui ir AOTD prie LR KAM pateikė tai patvirtinančius įrodymus. 2018-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas 2018-05-08 Generalinės prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR VSD ir AOTD prie LR KAM vadovų neveikimo – netyrimo šios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kuri buvo šioms žvalgybos tarnyboms nurodyta 2016-03-31 signataro Z. Vaišvilos rašte. Teismas nurodė prokuratūrai išreikalauti iš Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją, ar šios tarnybos pradėjo tirti šią Z. Vaišvilos nurodytą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir išaiškino, kad tuo atveju, jei specialiosios tarnybos netiria šios grėsmės, pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl šių specialiųjų tarnybų vadovų neveikimo.
- Siekiant sureglamentuoti ir pasiekti, kad Lietuvos žvalgybos institucijos tirtų tikras grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, t.y. galimai nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę ir nusikaltimus žmogiškumui, kviečiame Jus grąžinti LR VSD ikiteisminio tyrimo įstaigos statusą. Tokiu būdu šios institucijos veikla vėl būtų nukreipta tikroms galimai nusikalstamoms veikoms prieš valstybę ir žmogiškumą tirti. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos šiems nusikaltimams tirti. Net Sausio 13-osios byloje tyrimą vykdo pati prikuratūra, duodama atskirus pavedimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurių veikla tam nėra skirta ir kurios nesispecializuoja tokioje veikloje. Sugrąžinus LR VSD ikiteisminio tyrimo įstaigos statusą, baudžiamojo proceso rėmuose būtų sureglamentuotos baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir pareigos. Priešingu atveju LR Seime įregistruotų Žvalgybos įstatymo pataisų priėmimas įteisintų jau dabar plačiu mąstu vykdomą žvalgybos institucijų savavaldžiavimą Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų atžvilgiu be jokios atsakomybės.
- Tokių beatodairiškų teisių be atsakomybės suteikimas žvalgybos tarnyboms, kurių veikla, visų pirma, yra žvalgybinė užsienio valstybėse, yra akivaizdus policinės valstybės kūrimas, kuris nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniais įsipareigojimais.
- Analogiškų teisių suteikimas kriminalinės žvalgybos subjektams, nors ir yra reglamentuojamas LR Baudžiamojo proceso kodekso, priimamas išvien su šių teisių suteikimu be jokios atsakomybės LR VSD ir AOTD prie LR KAM, reikalauja išsamaus paaiškinimo ir diskusijų ne tik Lietuvos valdžios institucijose, kurių, sprendžiant iš viešosios erdvės, nebuvo, bet ir visuomenėje.
- LR Seimo narių G. Landsbergio, A. Anušausko ir L. Kaščiūno siūlymas steigti Žvalgybos tarnybos kontrolieriaus instituciją dar labiau nutolintų žvalgybos institucijų kontrolę nuo parlamentinės kontrolės, kuri yra konstitucinė LR Seimo pareiga. Šiuo metu LR Seimas faktiškai jau nevykdo šios funkcijos, nes ji perduota LR Seimo kontrolieriams. Po dar vienos tarnybos įkūrimo, didėja tikimybė, kad žvalgybos institucijų kontrolė priartinama prie tarnybinės kontrolės, kas yra įgyvendinta su Lietuvos kariuomenės veikla. Tuo tarpu pamatinės vertybės ir žinybiškos kontrolės, būdingos buvusiai Tarybų Sąjungai ir kitoms totalitarinėms valstybėms, atsisakymas buvo principinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, 1990 m. kovo 11 d. atstačiusios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, sprendimas. Deja, vėlesni LR Seimai atsisakė šio principinio demokratinės valstybės pamatinio sprendimo ir grąžino net Lietuvos kariuomenei žinybinės policijos ir kitos žinybinės kontrolės teises.
Atsižvelgiant į išdėtytą prašome Jus:
- Nesvarstyti LR Seimui pateiktų LR Žvalgybos įstatymo ir LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų, jų projektus grąžinti iniciatoriams.
- Nusprendus šiuos įstatymų projektus svarstyti LR Seime, į svarstymo procedūras kviesti Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovus, pradėti viešas diskusijas, visų pirma, LRT eteryje, kviečiant ir įstatymų rengėjus, ir oponentus.
- Nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų LR VSD ir AOTD prie LR KAM direktorius.
- Dėl šių klausimų nedelsiant priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Zigmą Vaišvilą drauge su Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovais.
Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovas
Valdybos pirmininkas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
2020-01-23, Vilnius
Lietuvos Visuomenės Tarybos valdyba ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į LR Susiekimo ministeriją, prašydami skubiai pateikti šią informaciją:
- Sprendimus ir patirtas išlaidas dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsisakytų dešiniojo posūkio lentelių gatvių sankryžose nuėmimo ir dėl šių lentelių grąžinimo atgal.
- Sprendimus ir patirtas išlaidas dėl Vilniuje prasidėjusios Lydos ir Minsko plentų sankryžos rekonstrukcijos išardytos Minsko plento skiriamosios juostos atitvėrimo tvoros, kuri buvo įrengta prieš pat šios sankryžos rekonstrukciją.
Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, šie akivaizdūs lėšų iššvaistymai turi būti paskelbti ir įvertinti.
Lietuvos Visuomenės Tarybos Valdybos pirmininkas Zigmas Vaišvila