Antanas Stugys. PANDEMINĖ POEZIJA

PANDEMINĖ POEZIJA

Vieni turi Nemuną. Kiti turi – Beržę.
Treti turi diržą labai susiveržę.
Visi visko turi. Visiems visko yra.
Vaikai turi mamą. Žmona turi vyrą.

Pavasaris turi lietuvišką sodą.
Žaizda, – 5% butelį Jodo.
Senelis – reumatą. Bobutė – artritą.
Abu turi baimę – dėl viruso gripo.

Vaza turi sprogstančią diemedžio šaką.
Kėdė – užsėdimą valdžios anunnakų.
O aš tik satyriškai rašantį kūną,
Kuris, laiks nuo laiko ant ko nors užgriūna.                                                           

Kaimynas privalo žvairuot į kaimyną,
Kol ponas Veryga nuims karantiną.
Ir mokslas, ir sportas, ir darbas – TABU!
Net seksas ir tas, – nuotoliniu būdu.

Geriausias projektas – sintetinė baimė.
Nuo jo nepabėgsi nei mieste, nei kaime.
Girdėjau labai įdomius debatus…
„Nereiks tautai eit į valdžios rinkimus“.

Antanas Stugys, 2020

 

Antanas Stugys, KNYGNEŠYS