Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės Skundas dėl LR Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Nr.Sp-172

PaskelbtaAutoriusLVT

LIETUVOS VYRIAUSIAJAM ADMINISTRACINIAM TEISMUI

Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius

Pareiškėjai:
Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai Nendrė Černiauskienė ir Zigmas Vaišvila  el.p. …  

Atsakovas:
LR Vyriausioji rinkimų komisija,  k. 188607150,  Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius, rinkim@vrk.lt

S K U N D A S

dėl LR Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Nr.Sp-172
dėl privalomojo referendumo dėl  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų

2021 m. liepos 7 d. Vilnius 

  1. Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – Grupė) pateikė Atsakovui LR Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) 2021-06-15 prašymą dėl referendumo iniciatyvos (priedas 1). 2021-06-29 sprendimu Nr.Sp-170 Atsakovas įregistravo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti, patvirtino ir pasirašė šio sprendimo priedą – Grupės įregistravimo aktą (priedai 2), taip pat nustatė, kad iniciatyvinės grupės teikimu iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami Nendrė Černiauskienė, Tauras Jakelaitis ir Zigmas Vaišvila.
  1. Nurodyto sprendimo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos 11 str. 5 d. nustato, kad VRK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti.

Tačiau 2021-07-01 posėdyje (žr. https://www.youtube.com/watch?v=ibNpwPelIlc) VRK priėmė teisės normomis neapibrėžtą 2021-07-01 sprendimą Nr.Sp-172 dėl privalomojo referendumo dėl  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų (priedas 3), kuriuo nuspręsta neišduoti piliečių iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapų ir  nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo.

Su šiuo sprendimu nesutinkame, jį skundžiame teismui per nustatytas 5 dienas sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Referendumo įstatymo 30 str. 2 d. ir 4 d., ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., 23-25 str., pagrindais. Terminas baigiasi ne darbo dieną, todėl terminas yra kita darbo diena. Jei teismas vertintų, kad terminas praleistas, ABTĮ 30 str. pagrindu prašome jį atnaujinti, nes skundžiamo sprendimo iki šiol negavome, www.vrk.lt jis paskelbtas tik 2021-07-05 d., ką patvirtina 2021-07-03 ir 2021-07-05 www.vrk.lt duomenys (priedai 4, 5). ABTĮ 36 str. 1 d. 3 p. pagrindu šis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

  1. Skundžiamo sprendimo argumentai:

3.1 VRK, vadovaudamasi:

3.1.1 LR Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstituciniam įstatymui“, kuriame  pripažinta, kad LR referendumo įstatymo 2018-12-20 d. redakcija pagal priėmimo tvarką prieštarauja LR Konstitucijos 69 str. 3  daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – LR Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 str. 1 dalies (2014-10-09 d. redakcija) 5 punktui, ir nutarė, kad šis LR Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021-07-01 d. (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas);

3.1.2 LR Konstitucijos 107 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3.2 atsižvelgdama į tai, kad:

3.2.1. pagal Konstituciją ir LR Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus nurodytą  Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-07-01 d., Referendumo įstatymas, kuris pagal Konstitucinio Teismo nutarimą pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, negali būti taikomas, todėl atsiranda Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarkos, referendumų rūšių, referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos reglamentavimo spraga ir teisinis neapibrėžtumas;

3.2.2 LR Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad VRK yra LR Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo ir vykdymo valstybės institucija, kuri įgyvendindama Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 dalyje jai pavestus uždavinius  organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad referendumai vyktų remiantis LR Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, bei garantuoti vienodą Referendumo įstatymo taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.2.3 nuo 2021-07-01 d. nustojus galioti Referendumo įstatymui, bet kurie VRK ir VRK 2021-06-29 sprendimu Nr. Sp-170  „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ įregistruotos Piliečių iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl LR Konstitucijos 9 str. ir 147 str. pakeitimų veiksmai, atlikti pagal negaliojančias referendumų organizavimą ir vykdymą reguliuojančias teisės normas, gali būti kvestionuojami kaip nepagrįsti ar neteisėti, nes Konstitucijai prieštaraujančio Referendumo įstatymo tolesnio įgyvendinimo rezultatai negali  sukelti teisinių pasekmių.

3.3 įgyvendindama Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 2 dalyje pavestas funkcijas, vadovaujasi ir Referendumo įstatymu, kuris nuo 2021-07-01 d. negali būti taikomas, o Vyriausiosios rinkimų komisijos ir VRK 2021-06-29 sprendimu Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ įregistruotos iniciatyvinės grupės veiksmai, atlikti pagal negaliojančias referendumų organizavimą ir vykdymą reguliuojančias teisės normas, pagrįstai keltų klausimą dėl jų teisėtumo, nes negaliojančio Referendumo įstatymo nuostatų taikymas negali sukelti teisinių pasekmių.

SKUNDO ARGUMENTAI:

  1. Atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas 2021-07-01 sprendimas Nr.Sp-172 (priedas 3) nuo 2021-07-01 VRK sprendimo projekto, kurį VRK pateikė Pareiškėjams 2021-06-30 VRK el. laišku (priedai 6), be motyvacinių argumentų skiriasi dviem dalykais šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, balsuoti dėl kurių pasiūlė VRK narė Inga Milašiūtė:

1.1 pirmoji rezoliucinė dalis papildyta teiginiu: „ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“;

1.2 priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje neliko sprendimo projekto antros dalies dėl procedūros tęsimo, Seimui priėmus konstitucinį Referendumo įstatymą.

2021-07-01 VRK posėdžio vaizdo įrašas (https://www.youtube.com/watch?v=ibNpwPelIlc) patvirtina, kad posėdžio metu VRK nariai balsavo tik dėl alternatyvos atsisakyti ar neatsisakyti sprendimo projekto antrosios rezoliucinės dalies ir balsų dauguma (už – 10 narių) priėmė sprendimą atsisakyti sprendimo projekto antrosios dalies dėl procedūros tęsimo Seimui priėmus konstitucinį referendumo įstatymą. Tačiau VRK nebalsavo dėl I.Milašiūtės pasiūlymo sprendimo projektą papildyti teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. Todėl ši sprendimo dalis sprendime įrašyta nepagrįstai, dėl to nebuvo balsuota.

  1. Tiek VRK pirmininkė, posėdžio metu pristatydama sprendimo projektą, tiek VRK nariai jį vadino ne sprendimo projektu, o sprendimu. Tuo Atsakovas patvirtino savo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, kas suponuoja pagrindus teigti, kad skundžiamą sprendimą priėmė šališkas Atsakovas.

Todėl Sprendimas naikintinas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

  1. Sprendimas ir Atsakovo pasisakymai 2021-07-01 posėdžio metu grindžiami abstrakčiu teiginiu, kad dėl 2020-07-30 LR Konstitucinio Teismo nutarimo nuo 2021-07-01 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Referendumo įstatymas. Tačiau Atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija, jo nuomone, negalioja. 2020-07-30 nutarimu LR Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl 2021-12-20 d. redakcijos LR Referendumo įstatymo, bet ne dėl visų, t.y. ankstesnių, šio įstatymo redakcijų. Todėl toks Atsakovo argumentas nepagrįstas nei logika, nei LR Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarimo turiniu ir/ar logika, išaiškinimais.
  1. Atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo ar bet kokio kito teisės akto galiojimo ir/ar jais nustatytų procedūrų vykdymo ar nevykdymo, tai – išimtinė teismo konstitucinė prerogatyva. Todėl VRK argumentas, kad tolimesnės referendumo procedūros nuo 2021-07-01 gali būti neteisėtos, yra nepagrįstas – LR Konstitucija nesuteikia VRK teisės nustatinėti ar aiškinti teisės akto teisėtumą.
  1. Atsakovui priėmus VRK 2021-06-29 sprendimą Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“, Grupė ir jos nariai turėjo ir turi teisėtus lūkesčius, kad jų konstitucinė iniciatyva bus įgyvedinama. LR Konstitucijos 9 str. nustatyta piliečių teisė į referendumą, surinkus 300000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, nėra pakeista ar panaikinta. Todėl ir Atsakovui nesuteikta teisė nevykdyti ar revizuoti šią Konstitucijos ginamą piliečių teisę. Atsakovas dėl situacijos išaiškinimo nesikreipė nei į LR Konstitucinį Teismą, nei į Seimą, o savarankiškai priimti tokį sprendimą neturėjo teisės.

Grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta 2021-06-29 VRK sprendimu Nr.Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios LR referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis. Nurodytos redakcijos Referendumo įstatymo galiojimą iki 2021-07-01 d. sprendimu ir diskusijomis 2021-07-01 d. VRK posėdyje pripažįsta ir Atsakovas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai pradėtą iniciatyvą, priimtą ir niekieno neginčijamą 2021-06-29 VRK sprendimą Nr.Sp-170. Toks Atsakovo elgesys patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

  1. Skundžiamas 2021-07-01 VRK sprendimas šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės pamatinius LR Konstitucijos nustatytus ir ginamus principus:

6.1 Demokratinį valstybės valdymą (žr. Konstitucinio Teismo 2011-03-15 nutarimą). Konstitucinis reikalavimas Lietuvos valstybės valdžią organizuoti demokratiškai yra neatsiejamas nuo Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Lietuvos valstybė yra demokratinė (Konstitucijos 1 straipsnis) Konstitucinio Teismo 2011-06-21 nutarimas Konstitucijai prieštaraujančiais įstatymais ar kitais teisės aktais pažeidžiamas Konstitucijos viršenybės principas, kitos konstitucinės vertybės, jais gali būti kėsinamasi ir į Konstitucijoje įtvirtintus demokratijos elementus; tačiau konstatavimas, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, savaime nereiškia, jog yra pažeista Konstitucijos 1 str. nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas).

Pagal LR Konstitucijos 5 str. 2 ir 3 d. valdžios galias riboja Konstitucija, ir Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o pagal LR Konstitucijos 29 str. 1 d. – Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog „<…> viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų“[1]. Tad Atsakovas be teisinio pagrindo neteisėtai pažeidžia ir nepagrįstai apriboja Pareiškėjų konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą.

6.2 Teisingumo principą – vieną pagrindinių teisės tikslų ir teisinės valstybės pagrindų (žr. Konstitucinio Teismo 2010-11-29 nutarimą). Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati LR Konstitucija. Konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairias Konstitucijos nuostatas, įvertinant visas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų turinį. Konstitucinis Teismas savo aktuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (inter alia Konstitucinio Teismo 2003-03-17, 2003-12-03, 2008-12-24, 2009-10-08, 2010-05-28 nutarimai). Taigi konstitucinis teisingumo principas yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra [viena] svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės [pagrindas]; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995-12-22, 2000-12-06, 2003-03-17, 2003-11-17, 2003-12-03, 2008-12-24 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas).

Tačiau Atsakovas 2021-07-01 sprendimu pažeidė esminę Konstitucijos 9 str. ginamą Grupės narių teisę į Tautos suvereno teisę valdyti valstybę, referendumuose priimant Tautos sprendimus, kas niekaip nesiderina su teisinės valstybės deklaruojamu ir puoselėjamu teisingumo principu.

6.3 Teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus (žr. Konstitucinio Teismo 2013-05-24 nutarimą). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2008-12-24 nutarimai).

Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų, visų pirma, pagal Konstituciją, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13 nutarimai). 2013-05-30 nutarimu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13 nutarimai).

Būtent tokios ir yra LR Konstitucijos 9 str. ginamos piliečių teisės į referendumą ir jo iniciatyvą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, įstatymų leidėjas, o tuo labiau VRK, negali paneigti asmens teisėtų lūkesčių, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir, visų pirma, konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus. Paneigiant teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Nepagrįstai pabloginus asmens teisinę padėtį galėtų būti pažeistas ir Konstitucijos 29 str., įtvirtinantis asmenų lygiateisiškumą (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas).

6.4 Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas Atsakovo sprendimas pažeidžia Teisinės valstybės principą (žr. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą).

 Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2007-10-22 ir 2010-06-29 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas; jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; šio principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė – tai būtinai suderintinos sąvokos.

  1. Nepagrįsti ir Atsakovo argumentai, kad LR Konstituciniam Teismui priėmus 2020-07-30 nutarimą Nr.KT135-N11/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo (2018-12-20 d. redakcijos) atitikties LR Konstitucijai ir Konstituciniam įstatymui“, nuo 2021-07-01 atsiranda referendumo paskelbimo, organizavimo ir vykdymo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, dėl kurių negali būti skelbiamas, organizuojamas ir vykdomas joks referendumas, o visų referendumo dalyvių santykiai dėl referendumo organizavimo ir vykdymo yra tęstiniai teisiniai santykiai. Tai nenurodyta Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarime.

Nuo 2021-07-01 d. nustojus galioti 2018-12-20 d. redakcijos Referendumo įstatymui, neatsirado teisinio pagrindo teigti, kad bet kurie VRK ir VRK 2021-06-29 sprendimu Nr. Sp-170  „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ įregistruotos Grupės dėl privalomojo referendumo dėl LR Konstitucijos 9 str. ir 147 str. pakeitimų veiksmai bus atlikti pagal negaliojančias referendumų organizavimą ir vykdymą reguliuojančias teisės normas, kad jie gali būti kvestionuojami kaip nepagrįsti ar neteisėti. Įstatymai ir Konstitucija nesuteikia Atsakovui teisės spręsti dėl teisės aktų teisėtumo, ką faktiškai padarė VRK jos priimtu 2021-07-01 sprendimu. 

  1. Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarime nustatyta, kad konstituciniai įstatymai nuo kitų įstatymų pirmiausia skiriasi priėmimo ir keitimo tvarka, kurią lemia ypatinga jų vieta teisės sistemoje. Seimas, priėmęs konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantį konstitucinį įstatymą (2012-03-15 d.), turi pareigą priimti į šį sąrašą įrašytus konstitucinius įstatymus, kuriais būtų reguliuojami visuomeniniai santykiai, iki konstitucinių įstatymų sąrašą nustatančio konstitucinio įstatymo priėmimo sureguliuoti paprastaisiais įstatymais. Jeigu keičiant paprastąjį įstatymą, Seimo sprendimu vėliau įrašytą į konstitucinių įstatymų sąrašą, nustatomas naujas visuminis teisinis reguliavimas, tokie paprastojo įstatymo, įrašyto į konstitucinių įstatymų sąrašą, pakeitimai gali būti padaryti tik konstituciniu įstatymu. Jeigu visuminis teisinis reguliavimas nesikeičia, paprastojo įstatymo, vėliau įrašyto į konstitucinių įstatymų sąrašą, pakeitimai gali būti padaryti kitu paprastuoju įstatymu.

Tačiau VRK 2021-06-29 sprendimas Nr.Sp-170 priimtas iki 2021-07-01 d., todėl privalo būti vykdomas. Tai yra taip pat teisės aktas, kuris yra teisėtas, nebuvo niekieno ginčytas ir yra galiojantis. Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarimas nereglamentuoja to, kas įvyko iki 2021-07-01 d.

  1. Pats Atsakovas pripažįsta ir neginčija VRK 2021-06-29 sprendimo Nr.Sp-170 ir jo teisėtumo, todėl neturi teisės jo nevykdyti.
  1. Kadangi LR Konstitucijos 9 straipsniu piliečiams, turintiems rinkimų teisę, suteikta teisė į referendumą ir jo iniciatyvą, kuri yra nepanaikinta ir tebegalioja po 2021-07-01 d., todėl ir piliečiams, ir valstybės institucijoms būtina žinoti, koks referendumo reglamentavimas galioja nuo 2021-07-01 d. ir ar tai gali įtakoti VRK 2021-06-29 sprendimo Nr.Sp-170 vykdymą. Pareiškėjų nuomone, Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarimas niekaip neįtakoja šio Atsakovo sprendimo. Tačiau tuo atveju, jei teismas nuspręstų kitaip, būtina, kad teismas išaiškintų, koks referendumo reglamentavimas Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021-07-01 d., kas, visų pirma, susiję su Konstitucinio Teismo 2020-07-30 nutarimu nustatytais kriterijais Referendumo įstatymui, kurie visi po 1990-03-11 d. ir jų pakeitimai buvo priimti kaip paprasti, t.y. nekonstituciniai įstatymai:

10.1 Jei nuo 2021-07-01 d. nebegalioja 2018-12-20 d. redakcijos Referendumo įstatymas, tai nuo 2021-07-01 d. turėtų galioti paskutinės prieš tai priimtos redakcijos Referendumo įstatymas, jei toks nekeičia visuminio teisinio reguliavimo.

10.2 Jei visos Referendumo įstatymo redakcijos ir jų pakeitimai, priimti po 2012-03-15 LR Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 priėmimo, taip pat pakeitė prieš šio 2012-03-15 konstitucinio įstatymo priėmimą buvusį visuminį teisinį reguliavimą, tai turėtų galioti iki 2012-03-15 d. galiojusi paprastojo Referendumo įstatymo redakcija.

10.3 Jei teismas nustatytų, kad visos Referendumo įstatymo redakcijos, priimtos po 1990-03-11 d., negalioja, nes jos nėra konstituciniai įstatymai, tai tuomet turėtų galioti 1989-11-03 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos priimtas Referendumo įstatymas Nr.XI-3335, kuris buvo priimtas kaip konstitucinis įstatymas, nes drauge su jo priėmimu buvo pakeista ir Lietuvos TSR Konstitucija. 1990-03-11 d. priimtas LR Laikinasis pagrindinis įstatymas nustatė, kad iki šio konstitucinio įstatymo priėmimo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja LR Laikinajam pagrindiniam įstatymui. Taikant šią analogiją, po 1992-10-25 priimtos LR Konstitucijos priėmimo – 1989-11-03 Referendumo įstatymas Nr.XI-3335 turėtų galioti tiek, kiek jis neprieštarauja šiai Konstitucijai.

10.4 Jei teismas nustatytų, kad nuo 2021-07-01 d. Lietuvos Respublikoje negalioja jokia Referendumo įstatymo redakcija, tai reikštų, kad LR Konstitucijos 9 straipsniu LR piliečiams, turintiems rinkimų teisę, suteikta teisė į referendumą ir jo iniciatyvą, tebegaliojanti ir po 2021-07-01 d., būtų nereglamentuota, tačiau ir nedraudžiama.

  1. Konstitucinis Teismas dar 2019-02-15 nutarime nurodė, kad „Pažymėtina, kad naujos redakcijos Referendumo įstatymas, išdėstytas Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymu, nebuvo priimtas kaip konstitucinis įstatymas.“ Konstitucinis Teismas pamečiui jau du kartus nustatė, kad Seimo priimami Referendumo įstatymai yra nekonstituciniai. Po 2012-03-15 LR Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo priėmimo Seimas net 91 kartą paprastaisiais, bet ne konstituciniais įstatymais keitė Referendumo įstatymą. Todėl Pareiškėjai, kaip ir visi Lietuvos Respublikos piliečiai, negali būti atsakingi dėl tokios neatsakingo Seimo neveikimo, kuriuo, pagrįstai manoma, siekiama, kad Tauta ir piliečiai nepasinaudotų konstitucine teise į referendumą.

Todėl vadovaujantis ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat 2020-07-30 Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimais, negali būti sudarytos prielaidos iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes, nes iš Konstitucijos kyla prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurių galėtų atsirasti.

Būtent tokią situaciją neatsakingu ir neteisėtu neveikimu bando sukurti LR Seimas.

  1. Suinteresuotas asmuo, kurio teisės pažeidžiamos taikant norminį administracinį aktą, gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad norminis administracinis aktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios (tačiau žemesniems nei Vyriausybės nutarimai) poįstatyminiams aktams (šiuo atveju, visų pirma, Konstitucijos 9 straipsniui), neturi tokiu aktu vadovautis ir turi išspręsti bylą, remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis. Pagal tokias pačias taisykles individualią bylą nagrinėjantis teismas turi išspręsti ir to paties hierarchinio lygmens norminių administracinių aktų tarpusavio prieštaravimą bei priimti sprendimą byloje (2008-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-223/2012 –https://www.lvat.lt/data/public/uploads/2020/03/apibendrinimas-biuletenis_36.pdf

Dėl išdėstytų skundo argumentų pagrįstai manome, kad 2021-07-01 VRK sprendimas nepagrįstas, pažeidžia LR Konstitucijos 9 str., nurodytus teisinės valstybės principus, dėl ko naikintinas.

Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaujantis nurodytais pagrindais Pareiškėjai prašo Teismo:

  1. Panaikinti LR Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021-07-01 sprendimą Nr.Sp-172 dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų, ir priimti sprendimą iš esmės, t.y. įpareigoti atsakovą LR Vyriausiąją rinkimų komisiją, vykdant 2021-06-29 LR VRK sprendimą Nr.Sp-170, išduoti piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą prie elektroninio pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą.
  2. Atnaujinti terminą šiam skundui pateikti, jei teismas manytų, kad terminas praleistas, nes LR VRK priimtas 2021-07-01 sprendimas laiku nebuvo paskelbtas.
  3. Išreikalauti iš LR Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021-07-01 LR VRK teismo posėdžio protokolą.
  4. Skundą prašome nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje nustatinėtinos aplinkybės, kurių nenustatinėjo šališkai veikusi VRK, priimdama skundžiamą Sprendimą.

Priedai:

  1. 2021-06-15 Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas
  2. 2021-06-29 VRK sprendimas Nr.Sp-170 su priedu – Grupės įregistravimo VRK aktu
  3. 2021-07-01 LR VRK sprendimas Nr.172
  4. 2021-07-03 d. duomenys apie LR VRK sprendimus interneto svetainėje www.vrk.lt
  5. 2021-07-05 d. duomenys apie LR VRK sprendimus interneto svetainėje www.vrk.lt
  6. 2021-07-01 VRK sprendimo projektas, kurį VRK pateikė Pareiškėjams 2021-06-30 VRK el. laišku ir šis el. laiškas
  7. skundo su priedais egz. atsakovui

Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl referendumo iniciatyvos, patvirtintos 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-170, koordinatoriai:

  1. Nendrė Černiauskienė dr. Zigmas Vaišvila

[1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1383-525/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.