2020-ųjų metų Velykoms skirta
Štai imkim ir staigiai pagalvokime apie Velykas. Kas pirmiausia ateina į galvą? Žinoma, dažyti kiaušiniai.
Vargšai tie jėzuitai, besistengę iki kaulo smegenų pagoniškoje šalyje įskiepyti Kristaus mokslą. Gavosi kažkoks keistas hibridas, kurio pasekmių neatsikratome iki šiol. Nei pagonys, nei krikščionys esame. Ir ką daryti? Juk pagal mėnulio kalendorių apskaičiuotas Velykų laikas pritaikytas būtent Jėzaus nukryžiavimui paminėti, nes tai atsitiko per žydų išėjimo iš Egipto šventę Paschą, kurios laikas irgi skaičiuojamas pagal mėnulį. Dažyti kiaušiniai čia ne prie ko. Jie iš Pavasario, gal ir kovo lygiadienio šventės atėję, kaip ir pats šventės pavadinimas Velykos, nes kitos tautos daugiausia naudoja žydiškąjį Paschos pavadinimą. Tokiu būdu Kristaus nukryžiavimas krikščioniškąja prasme tapo Velykų esme, nes jis įvyko būtent per žydų šventę Paschą. Nenagrinėsiu dabar šios klasikinės, atvaizduotos tūkstančiuose meno kūrinių, tūkstančiuose Kryžiaus kelių, tokių kaip Vilniaus Kalvarijos, stočių paveiksluose, taip pat ko ne labiausiai išgarsintos M.Bulgakovo knygoje „Meistras ir Margarita“ istorijos.
Ji visiems turėtų būti žinoma. Ji buvo savotiška Jėzaus Kristaus veiklos, bandant savo mokslu „užkariauti“ Judėjos sostinę Jeruzalę, apofiozė, deja, pasibaigusi šmeižtu, išdavyste, nuteisimu myriop ir galų gale nukryžiavimu.
Kodėl taip atsitiko? Ką tokio skelbė Jėzus, kad tai taip nepaprastai išgąsdino tuometinę jau spėjusią sumaterialėti Palestiną ir ypač jos elitą?
Gal šis pamokslas jiems taip nepatiko:
Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.
Tik dvi eilutės. O kokia gili prasmė, ypač šių dienų Koronaviruso Pandemijos apimtame pasaulyje. Gal čia ir savotiška bausmė už šio priesako nesilaikymą. Ne paslaptis, kad vartojimas buvo tapęs kultu, o dvasinės vertybės pamirštos. Kaip pirštu į akį buvo pataikęs Kristus.
Griūvančių šeimų, ištvirkavimo, svetimavimo bumas?
Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną,- jei ne ištvirkavimo atveju,- skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda svetimauja.
Senio, stovinčio su jauna moterimi, vaizdai buvo tapę visokių „Žmonių“, „Stilių“ ir kitokių žurnalų, televizijos laidų vizitine kortele.
O ką jau kalbėti apie taip vadinamą demokratiją, įvairius rinkimus.
Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jus pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis-blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.
Ar nepataikė ir čia Jėzus, turint omeny išsigimusią pasaulio politinę sistemą, kada galintys duoti gerus vaisius žmonės buvo tiesiog eliminuoti iš politinio gyvenimo, o į valdžią pakliūdavo įvairūs parsidavėliai, nieko gyvenime nesugebantys padaryti asmenys.
Labai įdomus yra savo kartos apibūdinimas, susijęs ir su aukščiau paminėtu pamokslu:
Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:
‚Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote…‘
Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo ‘Jis demono apsėstas’. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir sudėtingas pamokslas, bet, prisiminus mūsų liaudiškąjį posakį, kad „savo kieme pranašu nebūsi“, viskas atsistoja į savo vietas. Prisipažinkime, kad tapome labai susvetimėję, beieškantys vieni kituose tik silpnybių, kažkokių nuodėmių, nežiūrėdami į esmę arba vaisius, kiekvieno subrandinamus. Ypač tai matosi dabartinių visuomeninių ir kitokių susivienijimų dalyvių veiklose. Aš nesijungsiu su tais, nes ten yra tas, o aš nebendrausiu su tais, nes ten šmėžuoja anas ir anas. Taip ir tūnome išsisklaidę kiekvienas savo kiemuose, o dabar net ir fiziškai tapome įkalintais kiekvienas savo namuose.
Nesuprato tada daugelis ir Kristaus, dėl ko pastarąjį apimdavo natūralus apmaudas:
Tada Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė:
„Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ar Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine bei pelenuose. Todėl gi sakau jums! Ir tu, Kafarnaume,
Negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro!
Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji stovėtų dar ir šiandien. Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu tau“
Čia Jėzus tarsi nori perspėti visus miestus ir visą pasaulį. Atsiverskite laiku, nes paskui gali būti vėlu. Tyrą nušlavė nuo žemės paviršiaus Aleksandras Didysis, Sodomą ir Gomorą neaišku kas, panaudojęs galingąją ugnies jėgą.
Tikrai nežinome šiandien, kas mus įkalino, ir kas mūsų laukia. Tai stichija, tai jau gal ir antgamtinės jėgos, todėl pats laikas giliau apmąstyti savo būtį. Tuo labiau, kad esame priversti ir tas pačias Velykas švęsti, atsiriboję nuo bažnyčios ir savo artimųjų, ne tiek rūpės kiaušinių daužymas ir valgymas, užstalės nerūpestingumas. Galima ir pamąstyti. O ar davė kokių patarimų Jėzus, kaip elgtis mums, atsidūrus šioje situacijoje? Taip! Juos aš padalinčiau į tris dalis
I. Patarimas turtingiesiems:
O Jėzus savo mokiniams tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad turtingam žmogui bus sunku įeiti į dangaus Karalystę. Ir dar sakau: lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtingam žmogui patekti į Dievo Karalystę.“
Tai išgirdę mokiniai labai nustebo ir sakė: „Kas gi tuomet gali būti išgelbėtas?“ Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma.“
Norėdamas paaiškinti savo mintį, jis davė pavyzdį iš gyvenimo:
Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad gaučiau amžiną gyvenimą?“ Jis atsakė: „Kodėl apie tai, kas gera, klausi manęs? Vien tik Dievas yra geras. O jeigu nori gauti gyvenimą, laikykis įsakymų.“ Šis paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neliudyk melagingai, gerbk savo tėvą ir motiną, mylėk savo artimą kaip save patį.“ Jaunuolis jam tarė: „Viso to aš laikausi. Ko dar man trūksta?“ Jėzus pasakė: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok savo turtą ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.“ Tai išgirdęs, jaunuolis nuliūdo ir pasišalino, nes turėjo daug turto.
Nelengva atiduoti visą savo turtą. Dėl to reikia būti truputį Dievu. Bet kas žino, gal po Koronaviruso atakos Tėvynės būklė bus tokia, kad viską vardant jos turėsime paaukoti, ką turime.
II. Patarimas šeimoms:
Prie jo priėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė: „Ar leistina vyrui išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties?“ Jis atsakė: „Ar neskaitėte, kad tas, kuris iš pradžių žmones sukūrė – sukūrė vyrą ir moterį, pasakė: ‘Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, prisiriš prie žmonos, ir jiedu taps vienu kūnu’? Vadinasi, jie – nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ Tie paklausė: „O kodėl tada Mozė liepė duoti skyrybų raštą ir išsiskirti?“ Jis atsakė jiems: „Tai dėl jūsų širdies kietumo Mozė leido jums skirtis su žmonomis, bet nuo pat pradžių buvo ne taip. Sakau jums: kas išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo ir veda kitą, tas svetimauja.“
III. Na, o paskutinis patarimas skirtas valdžiai:
Tada Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai savo žmonėms viešpatauja ir didžiūnai laiko juos savo valdžioje. Tarp jūsų taip neturi būti. Kas norėtų tapti didis tarp jūsų, tebūna jūsų tarnas, ir kas norėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūna jūsų vergas. Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, o pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Paprasta ir aišku, bet kaip sunku pasiekti.
Nesu Naujojo Testamento žinovas ir specialistas, gal tik per atsitiktinai aplankytas mišias kartais paklausydavau kunigų skaitomų ištraukų iš jo ir bandydavau suprasti. Bet šiandien pagalvojau, kad pasigirstantys balsai atsisakyti krikščionybės, o tame tarpe ir Kristaus mokslo mums būtų pražūtingi. Tuo labiau, kad ir Jėzaus kilmė kelia daug klausimų. Iš kur jis buvo, kodėl tokias žinias skleidė? Juk gyveno jis Galilėjoje, krašte turinčiame klasikinę lietuviško žodžio galas šaknį. O kiek tokių galijų pasaulyje! Galija, Galicija, Galindija ir t.t., ir t.t. Tad nežinia, iš kur jis nešė savo išmintį. Gal ir iš mūsų pačių senosios arijų tikybos. Ir nešė tiems, kurie ėmė krypti nuo doro gyvenimo normų. Labai įdomi yra jo pastaba, skirta apaštalams:
Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių (sarmatų?-aut.pastaba) miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė.
Galų gale nepamirškime, kad su jo vardu buvo kovojama ir dėl Lietuvos nepriklausomybės paskutiniais mūsų istorijos šimtmečiais. Gal būtent šis jo pamokymas buvo labai svarbus, aukojusiems savo gyvybes:
Taigi nebijokite jų. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų. Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
Sveikinu visus su keistosiomis 2020-ųjų metų Šv. Velykomis. Linkiu ištvermės, tvirtybės ir budrumo. Susitelkime, matydami pražūtingus ženklus, ir gyvenkime kitaip, juos nugalėję. Visiems prasmingo susimąstymo.
Aldas Mačiulis, 2020.04.12
P.S. Kristaus pamokymai buvo paimti iš Mato Evangelijos.