VALSTIEČIAI PAGALIAU PRADEDA IR KAŽKIEK LAIMI
Vilnius, 2018 m. rugsėjo 7d. Priešų būna ne tik išorinių, bet ir vidinių. Tarp jų ir prekybininkų godumas bei valdžių neveiksnumas. Gi kainų šėlsmas kilęs po euro įvedimo buvo bene pagrindinė vėl išaugusios emigracijos priežastis, nes daug žmonių elementariai neišgyveno ar neišlaikė savo šeimos. Ši priežastis ir „išmušė iš balno“ dr.Alg.Butkevičiaus, kuris sėkmingai pratęsė konservatorių energetinę politiką, socdemus rinkimuose į Seimą 2016 m. Prabuvusi du metus valdžioje LVŽS partija užvakarykščiu informacijos į Delfi nutekinimu tuo momentu, kai ir D.Grybauskaitė irgi paskelbė savo įstatymines pataisas konkurencijos didinimui, pagaliau susirūpino Lietuvos žmonių problema, kurią socialiniai tyrimai įvardija kaip jiems pačią svarbiausią ir pirmutinę – kainų pasiutpolkę prekybos tinkluose ir turguose. Nepatenkinti supirkimo kainomis ir smulkieji pieno gamintojai – ūkininkai.
Reikalo esmė yra tame, kad didiesiems prekybos tinklams nukonkuravus vidutinę ir smulkią prekybą ši gerokai apnyko ir mes jau nebeturime klasikinės laisvos konkurencinės rinkos, o vietoje jos įgijome kartelinio pobūdžio oligopolinę, kurios sutramdymui reikia gan griežtų ir kietų priemonių. Ir pirmiausia, smulkios prekybos atgaivinimui, kad vėl rastųsi konkuravimas už pirkėją kainų mažumu.
Kainų kilimo pastaraisiais metais priežastis (– net devynias) matau šias:
– Vyriausybės vykdė pensijų kompensavimą, NPD didinimą, algų kėlimą… tačiau didžiųjų prekybos tinklų kartelinio pobūdžio oligopolis, pajutęs visuomenės perkamosios galios padidėjimą, vieningai sureaguodavo kainų pakėlimu
– nuo 2016 m. sausio 1d. prasidėjęs naftos kainų kilimas paskui save padidino dujų ir daugelio kitų prekių kainas
– emigracijos tempai ir, ypač, kaimo populiacijos nykimas mažino prekių pirkimo apimtis, ypač, kaimuose, nes sumažėjo pačių pirkėjų, o pelnus prekybininkai siekia, žūt būt, išsaugoti bent jau tokius pačius ir atitinkamai kelia kainas
– masiškas apsipirkinėjimas Lenkijoje, vėlgi, mažino pirkėjų kiekį, ypač, pietų Lietuvos kaime, o tai verčia krautuves, siekiančias išsilaikyti, didinti kainas
– pinigų masės rinkoje didėjimas, valdžiai didinant algas, pensijas, socialines išmokas bei lengvatas, rinkoje emigrantams remiant likusius dažniausiai senyvo amžiaus artimuosius daugiamilijoniais eurų pervedimais, didino perkamąją galią ir paklausą
– turistų iš ES valstybių pagausėjimas ir jų pirkinių kiekio didėjimas, kadangi atpuolė valiutos keitimas. Turistų skaičius iš Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje 2015 m. išaugo 11,9 proc. Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. užsienio turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos Lietuvoje (kelionių kreditas) siekė 1,25 mlrd. eurų arba 5,4 proc. daugiau nei 2015 m.
– euro įvedimas nuo 2015 m. sausio 1d. paskatino prekybininkus didinti kainas jas apvalinant iki artimiausio sveiko eurų skaičiaus bei pasižvalgyti po kitų tolimesnių eurozonos valstybių kainas
– Europos centrinio banko vykdoma mažos infliacijos palaikymo politika, kadangi kainų mažėjimas yra itin nuostolingas prekybai ir gamybai
– Akcizų alkoholiui ir kitų mokesčių didinimas
Kokios gi reikalingos mano supratimu kainų politikos priemonės?
- Lengvatos smulkiai prekybai – jos atgaivinimui konkurencijos didinimui
- Palaipsnis sinchroniškas didžiųjų prekybos tinklų rinkos dalies mažinimas
- PVM mažinimas, kad būtų amortizuojamas Lenkijos sukurtos „kainų žirklės“, kuriomis jie „kerpa“ ne tik mūsų ekonomiką. Mokesčių sistemų harmonizavimas ES lygmenyje yra viena aktualiausių problemų – D.Grybauskaitė nieko nedaro. Juo labiau elektriko išsilavinimą turintis L.Linkevičius (ES planuoja įvesti vieningą PVM… bei tam reikalingą bendrą Finansų ministrą)
- Praplėsti turgų laiką – pvz.Kalvarijų turgus dirba tik iki 15 val., o užsienyje iki vakaro
- Uždrausti dirbti didiesiems prekybos tinklams sekmadieniais, kaip yra Izraelyje bei Belgijoje, ir ruošiasi įvesti lenkai, kad tuo metu prekiaudama galėtų laikytis smulki prekyba.
- Drastiška priemonė – antikrizinis antioligopolinis pelno perskirstymo maisto grandinėse įstatymas
- Antkainių viešinimas – Prancūzijoje, berods, bandyta
Tai anaiptol ne pilnas galimų priemonių planas, tačiau toje skubomis nutekintoje chaotiškai pateiktoje vyriausybės informacijoje, kad nustelbtų D.Grybauskaitės komandos pastangėlę, bei gausiuose komentaruose jau matosi sisteminio požiūrio užuomazga, o tai reiškia, kad problema bent jau aptarinėjama bus iš esmės.
Plačiau negvildendamas to vyriausybinio eskizo jovalo, pastebėsiu, kad nutylima Lenkijos vykdoma visų jos kaimynų „nudempingavimo“ politika per „PVM žirkles“ ir dirbtinai žemą zloto kursą, gal net todėl, kad santykių su Varšuva atšildymas yra vienas S.Skvernelio prezidentinės rinkiminės kampanijos bonusų. Vienok, iš karto dar kartą pasmerksiu visą tą užsienio politikoje prisitrynusią plepių šutvę –restauratorių G.Kirkilą, teisinininką J.Bernatonį, elektriką L.Linkevičių, politekonomę D.Grybauskaitę bei visus finansų ministerius ir karšinčius europarlamentarus, kurie nesugebėjo ar nenorėjo turėdami net JT bei europarlamentų tribūnas pajudinti iš vietos tiek visuotinio globalaus stambiojo kapitalo apmokestinimą užimtumo ir kitų socialinių programų naudai, tiek ir mokesčių sistemų harmonizavimą ES viduje. „Rusai puola“ teturi jų retorikose užimti ne 80-100 proc., o apie 20 proc., nes tam užtenka kovingos Rasos Juknevičienės ir Krašto apsaugos ministrų bei Gynybos tarybos, kuri, beje, niekaip negalėjo suvokti, kad 2.5 proc. karo išlaidų mūsų „ikanomika“ nepatrauks, ir kad reikia tą 0.5 proc. investuoti ne į gelžgalius, o į lengvai konvertuojamą karo pramonę darbo vietų kūrimui. Tada ūgtelėjus ekonomikai tie du proc. netruks prilygti eurais biudžetiniams dviem su puse.
Betgi, jei užsienio politikos plepiai ir čiulbuonėliai nesuvokia elementarių ekonominių dalykų, tarp kurių ir supratimas, kad 1 mln. imigrantų į ES problema, tai yra lygiai tiek pat naujų darbo vietų jiems sukūrimo reikalas, tai nieko čia be naujų rinkimų nepadarysi.
Bet grįžkime prie kainų politikos, kurioje reitinginę grietinėlę jau srebia valstiečiai su savu premjeru.
Prekybos tinklų kainų politikos klampynė
Siekiant kainų šėlsmo sutramdymo, man teko kreiptis į daugybę kitų galios centrų – nuo G.Palucko iki G.Nausėdos. Deja, G.Palucko kosultantai prieš du metus jam tepateikė akcizų didinimo priežastį[1] („Kainos kyla, to viena priežasčių – padidintas alkoholio akcizas, panaikinta PVM lengvata šildymui ir kiti dalykai.“), o R.Budbergytė jų augimą aiškindama algų išaugimu, kitas priežastis tesuvedė vien į išorinį veiksnį – naftos kainų kilimą vėl prasidėjusį su 2016 m.[2] Dr.Alg.Butkevičiaus komandai kainų šėlsmas pasirodė, iš vis, neįkandama problema.
Padiskutavus ryte prie Seimo su Aušra Maldeikiene 2017 m. gegužės mėnesį dėl galimų kainų augimo priežasčių – visada yra naudinga pasitikrinti savas išvadas ir priemones su kietu oponentu, vakare ji jau rėžė tiesiai iš TV ekranų: kiek valdžia didintų algas, pensijas ar teiktų kitas lengvatas žmonėms, tiek prekybos tinklai sutartinai užkelia kainas. Tai pasigavo ir kiti žmonės, pradėję kartoti šią mintį kitose laidose.
Užtat paminklosaugininkas Naglis Puteikis daug nesiceremonino – smogė prekybos tinklams straipsniuku šių metų vasario mėnesį per Delfi trumpai ir aiškiai[3]: „Ar žinote, kokia yra prekybos tinklų marža – t. y., koks kainos skirtumas tarp jų pirktos prekės ir parduodamos? Pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Sviestas: „Maxima“ – apie 42 proc., „IKI“ – apie 42 proc., „Rimi“ – apie 40 proc.. Varškė (priklauso nuo riebumo): „Maxima“ – apie 34-45 proc., „IKI“ – apie 36-45 proc., „Rimi“ – apie 37-47 proc. Kitų produktų marža taip pat svyruoja nuo 30 iki net 50 proc.. Ne 5 proc., galų gale net ne 10 proc., bet nuo trečdalio iki pusės kainos pasiima prekybininkas – ne žemdirbys ar perdirbėjas!
Deja, susilaukta tik 64 komentarų ir tuo Centro partijos karas su kainomis ir pasibaigė. Tikėkimės, kad laikinai.
Krikdemiški konservatoriai su kuriais turėjau garbės šiek tiek šnektelėti – L.Kasčiūnas ir Ž.Pavilionis ne tik publikavo straipsnį šia tema „15min.lt“ („Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra ganėtinai koncentruota. Šiuo metu 71 proc. rinkos dalinasi keturi didieji mažmeninės prekybos tinklai. Tačiau objektyvių duomenų, kad yra piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, pavyzdžiui, sudaromi karteliniai susitarimai dėl aukštesnių kainų palaikymo, tiesiogiai ar netiesiogiai primetinėjant nesąžiningas kainas, nėra.“), bet dėl infliacijos pateikė ir paklausimą Lietuvos bankui, juolab jis pagal 7 savo įstatymo straipsnį yra atsakingas už kainų stabilumą. Šie pateikė rašliavą ir tuo, atrodo, TS-LKD pastangos suvokti bei suvaldyti itin pavojingą valstybei fenomeną sustojo. Su amžinai lekiančiu D.Kreiviu dėl kainų padiskutuoti nepavyko, tad teko rugpjūčio 31d. pasikalbėti su jauna ekonomiste Gintare Skaiste. Pasakęs, kad jai pasiųsiu kainų kilimo priežastis bei septynis siūlymus – ką daryti, patariau neatiduoti iniciatyvos kainų politikoje vyriausybei, o patiems eiti į spaudos konferenciją, rašyti straipsniukus. Deja, bent jau iki šiol – tyla. Gal neskaitė, o gal elgiasi kaip išmokyta – kištis į kainas rinkos ekonomikoje nedera. O kaip reikia tvarkytis oligopolinėje, iš esmės, kartelinėje situacijoje, kai laisvos prekybos teturime tik likučius, o keturi prekybos tinklai turi net 71 proc. rinkos, universitetuose nemoko, nors ir Ž.Šilėnas pripažino, kad tai yra PROBLEMA.
Priėmime vyriausybėje prieš metus pas jauną Ūkio ministerį V.Sinkevičių pirmiausia atkreipiau dėmesį į ministerijos nuostatų 7 skirsnį, kuris sako, kad ši ministerija formuoja Lietuvos makroekonominę politiką, kadangi infliacija greta BVP yra vienas svarbiausių jos rodiklių. Po to padėjau ant stalo kainų augimo priežastis ir siūlymus, ką reikėtų daryti. Ministras nematė tada galimybių, kad smulki prekyba sugebėtų atsilaikyti prieš tinklus dėl masto skirtumo ir pasakė, kad dėl kainų suvaldymo dar reikia gerokai padirbėti, nors S.Jakeliūnas mokestinėmis lengvatomis smulkiai prekybai iš karto galėjo ją bandyti reanimuoti. Reikia skaičiuoti – ir tiek. Po to su ministru teko keletą kartų prasieiti prospektu iki Seimo, ir ministerija kažkiek sukruto –surengė pasitarimą, nes pabrėžiau, kad joje yra Prekybos politikos skyrius, kuriam turėtų itin rūpėti šie dalykai ir iš kurio galima pareikalauti atsakomybės. Žinoma, turėjau kalbos ir su V.Vasiliausku, ir ar ne keturis kartus ir su V.Šapoka, tačiau prastoje, ir net sakyčiau, pavojingoje valstiečių mokestinėje reformoje lengvatų smulkiai prekybai kaip ir neatsirado.
Vienok, premjero patarėjai S.Malinauskas bei L.Savickas susilaukę mano stiprios kritikos dėl reklamuotų „šešeto reformų krypčių“, atrodo, išgirdo ir mano prognozę –„kainų šėlsmas nuvertė socdemus, vers ir valstiečius“, bei ėmėsi veiksmų. Ką darysi – Lietuva nebeturi nei minutės laiko, ji tebegriūna katastrofiškai blogėjant dirbančiųjų/išlaikytinių santykiui „čia ir dabar“
Maisto grandinių: gamintojas-pedirbėjas-prekijas-pirkėjas problema
Karą kainoms paskelbiau dar 2015 m., matydamas pieno ūkių žlugdymą. Deja, visos pastangos įvesti antikrizinį pelno perskirstymą ištisoje maisto grandinėje, kurioje pieno perdirbėjų “penkiamonopolis“ su prekybos tinklų karteliu vieningai laikė minimaliausias pieno supirkimo kainas ir maksimaliausias jų produktų pardavime, atsimušė tiek į premjero dr.Alg.Butkevičiaus patarėjos ekonomikai Irinos Urbonavičiūtės pseudoliberalų dogmatizmą – „rinka pati susireguliuoja, o silpni iškrenta“ (ne silpni, o smaugiami!), nors oligopolinei sistemai tai absoliučiai netinka, tiek ir į darbiečių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko statybininko P.Narkevičiaus nenorą gilintis į maisto grandinių sureguliavimo problematiką, nors abu su tuometiniu Žemės ūkio rūmų pirmininku A.Stančiku per 2015 m. Kūčias buvome sumušę rankomis, kad būtina įvesti pelno perskirstymą dalį jo nuimant nuo perdirbėjų ir prekijų kartelio bei grąžinant gamintojui –smulkiam „išsunkiamam“ ūkininkui.
Surašiau antikrizinį maisto grandinių sureguliavimo įstatymą, bet R.Karbauskis 2016 m. rudenį jo gvildenimą pristabdė, nes J.Sabatausko žmonės pasakė, kad prieštarauja … konstitucijai. Kai 2017 m. priėmime pas J.Sabatauską padėjau ant stalo 2009 m. spalio mėnesio konstitucinio teismo nutarimo dalį, jis paskaitė ir pareiškė –„žinai, kad … neprieštarauja“. Tada R.Karbauskis pasakė, kad dabar tegul sprendžia Kaimo reikalų komitetas – laukiu priėmimo pas A.Stančiką. Tokio įstatymo reikalingumui labai pritarė buvęs minisiterio pozicijoje Br.Markauskas, tačiau prezidentūros Edita perdavė nuomonę, kad D.Grybauskaitė tokio nepasirašys. Ką jie ten sau galvoja –nežinau, bet kad sunykus gyvulininkystei (vietoje 1.3 mln. sąjūdmečio karvyčių teturime šiek tiek daugiau nei 200 tūkst.) sutriko natūralus dirvos regeneravimo procesas „tvartas laukui, laukas tvartui“ ir ES dėl to mūsų Lietuvėlės dirvą iš ekologiškai tvarios ją pervedė į rizikingų, beje, toliau grūdininkų alinamų, kategoriją. Koks ten mėšlas prezidentūros galvose nežinau, bet su šituo smulkių pieno ūkelių ir paskui juos, dirvos alinimu reikia imtis radikaliausių veiksmų. Man aiškino, kad smulkūs ūkeliai gauna mažesnę kainą, nes kainuoja kasdienės supirkėjo transporto išlaidos, betgi sakiau ir V.Baltraitienei, kad tiems labiau nutolusiems nuo supirkimo punktų reikia padėti įsigyti elementarią techniką – separatorius grietinei bei plaktuvus sviestui, kad pasididintų vertę su trumpa maisto grandine, o ir sūrių džiovinimas yra reikalingas tokioje situacijoje dalykas.
Šios maisto grandinės totalaus oligopolizacijos rezultatas yra akivaizdus – daug pieno ūkių, ypač, Druskininkų, Lazdijų ir Kalvarijos rajonuose išsipardavė – gyvulius, pašarus, techniką, užtat Lenkijoje, būtent, kaimyninės Palenkės vaivadijos pieno ūkis kilo sparčiausiai iš visų. O ir Lietuvos kaime, kuris yra ir valstybės demografinis resursas, gresia išlikti tik stambieji.
Nepaskelbtas karas prieš Lietuvos žmones
Jei kremliaus pakalikų ir tarnų ruporai bei jų piktadariai labiausiai daužo mūsų emocijas, nesibodėdami ir kitų destruktyvių veiksmų, tai kainų šėlsmas bombarduoja kiekvienos šeimos ūkį ar atskirus asmenis kiekvieną dieną. 2014 metais eskimo ledai kainavo apie 1 – 1.20 lt. Vakar sumokėjau 0.90 eurocento. Panašiai ir su kitu maistu. O kur dar paslaugos? Kirpykla – 8 eurai, kai ne taip senokai buvo litais. Užvidurkinta infliacija 4 proc. yra akivaizdus blefas, o svarbiausia, kad nekalbama apie 1 mln. Lietuvos varguolių pragyvenimo lygį ir jų išgyvenamumą. Dar daugiau, tiek pensijų, tiek ir algų sistema Lietuvoje yra „krokodilinė“, nes su kiekvienu jų didinimu, „nusipelnę gyventi vis geriau“, gauna proporcingai didesnius prieauglius, nors seniausiai algas reikėjo surišti su valstybės ir visuomenės gerovės rodikliais, o pensijas, stipendijas bei pašalpas automatiškai surišti su BVP augimu bei realiąja infliacija būtiniausių prekių krepšelyje.
Valstiečiai, žinoma, sau gerokai pasišiukšlino oligopolizavę miškų ūkį –dingus konkurencijai gerokai šoktelėjo malkų kainos. Imamasi priemonių – privačių miškų savininkų sąjungos vadas Gaižutis pasiūlė valdžiai naikinti savininkams kažkurį mokestį. Tačiau įsukinėjamas „piaras“ kainų tema valstiečius, be abejo, trauks ir iš mokestinės reformos duobės, kuri virs smegduobe šiek tiek vėliau. Neabejoju, kad S.Skvernelio reitingai apklausose rugsėjo mėnesį dėl kainų problematikos šoktelės dvigubai, o partijų reitinguose valstiečiai ko gero persvers pirmavusią TS-LKD. E.Gentvilo išsakyta per TV kritika, kad ši reforma nepritrauks kitų prekybos tinklų yra teisinga, nes joje nėra aiškaus priemonių eiliškumo –arba užsieniniai tinklai, arba smulkios ir vidutinės prekybos reanimacija, tačiau šis mažas žnybtelėjimas liberalams prošvaisčių neatneš, kadangi Masiulio-Kurlianskio byla, pasak itin gerai informuotų šaltinių yra siūta baltais siūlais, o kai šių nenuteis -užkaitinta visuomenė pašėls ir liberalų reitingai bus ne plius du, bet minus dešimt. Todėl, arba liberalai su konservatoriais įjungs šiomis dienomis visas įmanomas neįmanomas antioligopolines antikartelines priemones plataus vartojimo prekių sferose bei maisto grandinėse laisvos konkurencinės rinkos reanimavimui arba jiems teks būti ir toliau ant opozicijos suolelio iki 2024 metų. Nesu nei vienos partijos palaikytojas, nes rūpi Lietuva, bet negaliu žiūrėti, kai politikoje nesudaroma reikiama konkurencija, nes tada sprendimų kokybė yra gerokai žemesnė. Karą reikia skelbti ne kuriai nors partijai, o ekonominiam diletantizmui, dogmatizmui, populizmui ir mulkinimui, p.D.Grybauskaite, kuri teigėte, kad „įvedus eurą kainos nekils“.
Popiežius Pranciškus savo enciklikoje pasakė – „pinigai turi ne valdyti, o tarnauti žmonėms“, tad belieka klausti kiek katalikybės belikę mūsų konservatoriuose?
[1] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/g-paluckas-prasome-i-musu-sprendimo-priemimo-procesa-nesikisti.d?id=75570997
[2] https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/r-budbergyte-paprastas-paaiskinimas-kodel-kyla-kainos.d?id=75725319
[3] https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/r-budbergyte-paprastas-paaiskinimas-kodel-kyla-kainos.d?id=75725319
Kęstutis K.Urba