Kategorija: Lietuvos istorija

Įdomūs tie mano tautiečiai lietuviai, kaip kokie iš tikrųjų išlindę iš urvų. Genialiai perkoduotas genetinis kodas. Kalbėdami seniausia indoeuropiečių kalba, mes viską savo istorijoje darėme pavėluodami. Štai ir pirmas mūsų karalius, pasirodo, atsiranda tik tai XIII-ame amžiuje, Mindaugas! O dar ir valstybė mūsų tik tada, ir mums tai pateikiama, kaip valstybinė šventė, kaip aborigenams suteikta Skaityti toliau …

1569 m. liepos 1-ą dieną ratifikuota LDK ir Lenkijos bajorų, o liepos 4-tą ir paties Lenkijos Karaliaus ir LDK Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įsigaliojo iki šiol gan prieštaringai Lietuvos visuomenėje vertinama Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Unija. Kiek mes žinome, jos atsiradimas buvo sąlygotas sunkios LDK padėties Livonijos kare ir Lenkijos noro panaikinti LDK Skaityti toliau …

Vilniaus Universitetui 440 metų. Steponas Batoras. Šiandieną Vilniaus Universitetui suėjo 440 metų. Oficialiai. Lygiai prieš 40 metų mano kartos studentai-fuksai papuolė į tikrą šventę, išpuošti, perdažyti, atsinaujinę tuometinio rektoriaus Jono Kubiliaus dėka, turėjusio didžiulę įtaką tiek šios mokslo šventovės vystymuisi, tiek tuometinės Lietuvos gyvenimui, senieji Universiteto pastatai, kiemeliai, o pati eisena į Vingio parką taip Skaityti toliau …

Prieš 45 metus vasario 16 d. Lietuvos Tarybai deklaravus Lietuvos Nepriklausomybę, kovo 23 d. Lietuvą tada okupavusios Vokietijos kaizeris, kad ir su tam tikromis sąlygomis, nepriklausomybę Lietuvai pripažino. Ta proga Vydūnas parašė Lietuvos Tarybos pirmininkui laišką, reikšdamas savo giedras viltis dėl Lietuvos ateities ir gražiai pasidžiaugdamas, „kad mus likimas parinko gyventi Lietuvai“, žemiau tą laišką Skaityti toliau …

Vasario 16-oji, grįžus iš Romos Prieš kelias dienas grįžau iš Romos ir pradėjau galvoti, kas ne taip tarp Lietuvos ir Italijos. Abi Europos Sąjungos šalys, abi naudoja eurus. Taip, pagyvenę vyriškiai, aptarnaujantys kavinėse. Tokie paprasti seniai, kurie neturi jokių ypatingų pretenzijų gyvenimui, tiesiog mėgaujantys savo darbu, šelmiškai pajuokaujantys, galantiški moteriškėms, tokie atgyvenę didžiąją savo gyvenimo Skaityti toliau …

Nuo seno esame įpratę, kad šventinis laikotarpis mums pateiktų įdomių, neišdildomų įspūdžių. Vieni renkasi keliones, kiti nostalgiškas kaimo sodybas, treti rymojimą prie židinio. Įspūdžius kuria visos be išimties televizijos, radijo stotys, o ką jau kalbėti apie koncertų, teatrų ir kitokias sales. Nenorime likti šios tradicijos nuošalyje ir mes, svetainė lietuvosvisuomenestaryba.lt. Ta proga publikuojame tik daugiau Skaityti toliau …

Lygiai prieš savaitę per patį lygiadienį Vilniaus Gedimino Technikos universiteto dėstytojas doc.dr.Eugenijus Paliokas Palangoje, Gintaro muziejuje vykusioje Konferencijoje pristatė šio universiteto „vaikščiojančio“ Gedimino sapno Geležinio Vilko viziją ant Vilniaus Stalo kalno Kalnų parke. Ne taip viskas paprasta. Kodėl senieji Vilniaus mūrai laikomi jaunesniais už savo analogus kur nors Graikijoje ar Italijoje, Artimuose Rytuose, kai jų Skaityti toliau …

KODĖL ŠIANDIENĄ Į LIETUVĄ ATVYKSTA POPIEŽIUS PRANCIŠKUS?   Ech, ir kodėl taip būna? Pasak žinomo rusiško posakio geros mintys ateina, kai jau viskas praeina. Bet ne, dar nepraėjo! Popiežius Pranciškus atvyksta šiandieną. Todėl dar ir šiandien galima kažką mąstyti ir to mąstymo vaisiais pasidalinti su LVT svetainės skaitytojais. Ir štai jų pagrindinė. O kodėl gi Skaityti toliau …

Artėjant Lietuvai lemtingo 1939-ų metų rugpjūčio 23-sios Ribentropo-Molotovo pakto 79-osioms metinėms, Lietuvos Visuomenės Tarybos svetainės skaitytojams siūlome gražų ir poetinį filmą-pasakojimą apie paskutinį prieškarinės Lietuvos Užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, kuris buvo sukurtas 1996-ais metais 100-osioms jo gimimo metinėms paminėti. Šį filmą mums publikuoti mielai leido vienas iš šio filmo autorių Gerb. Andrius Kaušinis. Redaktorius. Skaityti toliau …

Visuomenė žino, kad Žalgirio mūšis daugelyje šalių žinomas Griunvaldo/Grunwald vardu, bet mažai kas žino, jog vokiečiai jį vadina Tanenbergo I-uoju mūšiu. Mat Tanenbergo II-uoju mūšiu jie vadina 1914 metais, I-jo Pasaulinio karo metu, Vokietijos armijos netoli Žalgirio mūšio vietos vykusį jų, vokiečių, laimėtą prieš Rusijos kariuomenę mūšį, kuriuo jie savo enciklopedijose džiaugiasi, mat, esą, tada, Skaityti toliau …