Miniatiūra Joninių proga
Joninės mums su Regina, visų pirma, primena 1979 m. birželio 23-iąją – mūsų vestuvių dieną. Taip pat grąžią ir šiltą kaip šiemet, nors ir nelengvą. Šiemet ta proga po darbo dienos apsilankėme mūsų Alma Mater – Vilniaus Universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Tvarkant archyvą aptikau Gabijos Petrauskienės, tuometinės Kanados Lietuvių Bendruomenės (KLB) valdybos pirmininkės, darytas nuotraukas apie mudviejų su Regina lankymąsi Kanadoje ir JAV 1989 m. spalio – lapkričio mėnesiais.
Kanados ir JAV lietuvių bendruomenės pasikvietė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovą Zigmą Vaišvilą prieš 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į istorinę XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.
Viešėjome Monrealyje, kurio aerouoste nusileido Aerofloto lėktuvas IL-62, Toronte, Otavoje, perskridome į Vašingtoną, Niujorką, Klivlendą, nebespėjome apsilankyti Čikagoje. Mane atšaukė Sąjūdžio Seimo Taryba dėl artėjančios XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybos sesijos. Sąjūdis teturėjo keletą deputatų šioje Aukščiausioje Taryboje.
Įvyko aibė mūsų susitikimų ne tik su lietuvių bendruomenių žmonėmis, aukų rinkimas ir 1990 m. vasario 24 d. rinkimų Lietuvoje stebėtojų–parlamentarų suorganizavimas, bet ir susitikimai su Kanados ir JAV politikais, žiniasklaida, valdžių atstovais.
Viešnagės metu kai kur patekti padėdavo ir Z. Vaišvilai suteikta „Tėviškės žiburių“ korespondento akreditacija.
1990 m. vasario 24 d. rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą stebėjo šio mūsų lankymosi metu mūsų pakviesti ir Kanados bei JAV lietuvių bendruomenių suorganizuoti stebėtojai – Kanados ir JAV parlamentarai.
Šios istorinės nuotraukos – iš tuometinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinės antrojo aukšto salės, kurią tuo metu Sąjūdžiui suteikė Teatro sąjunga, vyko Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžiai, buvo rodomi „Šėpos“ teatro spektakliai. Šiuo metu pro šių patalpų langą Katedros aikštę „stebi“ vaivorykštinė vėliava. Šias istorines patalpas privatizavo Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė.
Tai, kas tuo metu vyko Kanadoje ir JAV (turime visi dėkoti, visų pirma, šios idėjos pagrindinei iniciatorei ir įgyvendintojai tuometinei KLB valdybos pirmininkei Gabijai Petrauskienei), yra labai prasminga ir šaunu.
Tačiau šiandien noriu padaryti tai, ko nepadariau daug metų – atsiprašyti žmonos Reginos ir dukrų Jūratės ir Vaivos už tą riziką, kurią prisiėmėme tos kelionės metu mano veiksmų dėka. Manau, kad kainą už tai ir dėl to, kad esu toks, koks esu, mūsų šeima tebemoka ir dabar.
Už mūsų viešnagės metu surinktas lėšas KLB nupirko tai, ko labiausiai prieš istorinius 1990 m. rinkimus tuo metu reikėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui: diktofonus su kasetėmis, kompiuterinę įrangą „Respublikos“ dienraščiui ir, svarbiausia, rotoprintus. Šie rotoprintai labai padėjo Sąjūdžiui, nes Tarybų Lietuvos valdžia prieš 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą užblokavo Sąjūdžio leidinių, plakatų spausdinimą spaustuvėse. Kanadoje nupirktas prekes mes atgabenome kontrabanda, pridengta mano, kaip TSRS liaudies deputato, diplomatiniu pasu. Tokie buvo tuometiniai TSRS įstatymai, ypač griežtai reglamentavę dauginimo technikos net panaudojimą, nekalbant apie jos įsigijimą. Jos ir taip tuo metu Lietuvoje beveik nebuvo. Todėl mus sulaikius su šiais įkalčiais, vargu, ar būtume apsigynę.
Pirmąją dalį šios siuntos su Regina pargabenome, grįždami Aerofloto lėktuvu iš Monrealio į Maskvą, o iš Maskvos kitu lėktuvu – į Vilnių. Didžiają dalį šios siuntos, kurios išsiuntimą iš Kanados suorganizavo KLB ir jos valdybos pirmininkė Gabija Petrauskienė, parsigabenau dar vėliau – iš Maskvos krovininio Šeremetjevo aerouosto, prisidengęs tuo pačiu TSRS dipolomatiniu pasu. Talkino Sąjūdžio Informacinės Agentūros (SIA) darbuotojas a.a. Lionginas Vasiliauskas ir nebepamenu kas dar – vienas vyrukas iš Sąjūdžio būstinės. Padėjo ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos atstovybė Maskvoje (dabar – Lietuvos ambasada Rusijoje), skyrusi mums mikroautobusą RAF-Latvija ir Volgą-GAZ 24. Saugumiečiai mus lydėjo kiekvieną žingsnį nuo Šeremetjevo krovininio aerouosto iki Baltarusijos geležinkelio stoties Maskvoje, kur šią kontrabandą pakrovėme į Sąjūdžio išpirktas beveik viso vagono kupe keleivių vietas. Tačiau peržengti TSRS diplomatinio paso man suteiktą neliečiamybę TSRS saugumiečiai nesiryžo. Reikėjo šiek tiek laikytis Michailo Gorbačiovo paskelbto TSRS persitvarkymo dvasios.
Viešnagės metu mums perskrendant iš Toronto į Vašingtoną, kurio aerouoste mūsų laukė a.a. Romas Sakadolskis ir Viktoras Nakas, mums Toronto aerouoste atsiskyrus nuo Gabijos ir Rimo Petrauskų (jų namuose buvome apsistoję Toronte), mudu su Regina buvome sulaikyti Kanados tarnybų pareigūnų. Mano TSRS diplomatinis pasas bent pradžioje nepadėjo. Dokumentų ir duomenų tikrinimas, pašnekesiai užtruko – mūsų lėktuvas į Vašingtoną jau buvo senokai išskridęs. Tačiau anglų kabos žinios ir pareigūnams (vienas jų prispažino kilęs iš Italijos) paaiškintos Sąjūdžio veiklos patrauklumas padėjo įtikinti Kanados pareigūnus ne tik susisiekti su Vašingtono aerouosto tarnybomis, kad šios praneštų R. Sakadolskiui ir V. Nakui apie mūsų vėlavimą, bet ir nupirkti mums bilietus į kitą lėktuvą, skridusį į Vašingtoną. Savų pinigų tam neturėjome. Toks buvo tuometinis sąjūdietiškas entuziazmas, kurį šiandieninė apsidraudusi visuomenė, matyt, pavadintų avantiūrizmu. Avantiūrizmu, be kurio, ko gero, nebūtume sutelkę tiek daug šviesių ir geranoriškų žmonių Kovo 11-osios Aktui ne tik paskelbti, bet ir apginti.
Nuoširdžiai atsiprašau, visų pirma, Reginos, kurią savo tuometiniu jaunatviškumu ir, matyt, naivumu, buvau įvėlęs (ir tebesu įvėlęs) į šią peklą. Atsiprašau ir Jūratės, ir Vaivos.
Tačiau šiandien – šventė. Todėl drauge su Regina sveikiname visus Jonus, Janinas ir Rasas! Jums – šiuo metu nuostabiai žydintis mūsų japoniškas jazminas.
Zigmas Vaišvila, 2020.06.24