Kategorija: Sąjūdžio 35-mečio pranešimai

Arvydas Juozaitis  „POLITINĖ KULTŪRA IR LIETUVA“ ir NEPRIKLAUSOMYBĖS IDĖJA Nuo 1988 m. balandžio 20 d. iki 1989 m. vasario 16 d.                          Penkios pastabos apie pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva“ priešistorę, t.y. visuomeninės-asmeninės drąsos postūmius.                              1) 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvykęs mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo pažadino visuomenės dėmesį politikai. Skaityti toliau …

Prof. Bronislovo Genzelio pranešimas. 2023m. birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kontaktai su užsienio šalimis, siekiant Nepriklausomybės Aš apgailestauju, kad negaliu gyvai dalyvauti šiame renginyje. Mano pranešimą perskaitys Mėnulė, kuri padėjo man užrašyti mano mintis, jas sukoregavo ir suredagavo. Pagarba Sąjūdyje dalyvavusiems akademikams ir visiems čia susirinkusiems. Sąjūdis gimė, kaip Nepriklausomybės troškimo siekis. Šiandien noriu Skaityti toliau …

Zigmas VAIŠVILA, LPS iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 2023 m. birželio 3 d. Mokslų akademija, Sąjūdžio 35-metis. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. LPS Seimo ir Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų sąveikoje   Mūsų nacionalinį išsivadavimą Atgimimo metais suvokti galima tik žinant to meto tikrovę, vertinant įvykius ne šiandienos kontekste, suprantant Skaityti toliau …

Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen Lietuvos Respublikos Seimo nariams Nuorašas: Lietuvos Respublikos Prezidentui JE Gitanui Nausėdai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių KREIPIMASIS Dėl valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektų Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.    Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Skaityti toliau …

Kalbos politika Sąjūdžio ir Aukščiausiosios Tarybos laikais   Šiandien kaip niekad aktualūs chrestomatiniai Mikalojaus Daukšos žodžiai iš Postilės „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ Kalba saugo valstybę, o vienas iš svarbiausių valstybės rūpesčių – kalbos apsauga. Tai suprato prieškario nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, visose konstitucijose (1922, 1928 Skaityti toliau …

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras KGB prieš Lietuvos persitvarkymo sąjūdį   Nors sovietinis režimas po 1985 m. skelbė pertvarkos, demokratizacijos ir viešumo šūkius, tačiau realūs veiksmai parodė, kad jo suvokimas apie demokratiją ir viešumą yra savotiškas, turintis ribas, kurias peržengus valdžia tampa griežta ir kategoriška. Buvo aišku, kad nepriklausomybė režimui yra tabu, tad Skaityti toliau …

Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai   „Turime atgauti žmogiškąjį ir kartu nacionalinį orumą, nusikratyti vergo žymių – melo, pataikavimo, pažiūrų mainymo, žiaurumo, atžarumo už save „menkesniems“ ir nesavarankiško galvojimo. Jei maža tauta neišugdys kiekvieno žmogaus savarankiško mąstymo ir atsparumo (tiek kultūrinio, tiek politinio), tokiai tautai labai lengva pražūti, nepaisant visokių deklaracijų.“ Meilė Lukšienė   Skaityti toliau …

Lietuvos teritorinio vientisumo teisinis užtikrinimas 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo aktais   Man pasiūlyto pranešimo tema orientuotų į juridinę Kovo 11 d. aktų analizę. Bet nesu teisininkas, o juolab po akademiko Prano Kūrio pranešimo mano pastangos teisinėje sferoje gali atrodyti nerimtos. Kita vertus, teritorinio vientisumo užtikrinimas – tai ne vien juridinis klausimas, bet Skaityti toliau …

  Lietuvos žaliųjų judėjimo indėlis steigiant LPS iniciatyvinę grupę2023 06 03, LMA   Labas rytas, iškilmingos Konferencijos dalyviai. Prieš  375 metus beveik tuo pačiu metu, kai LDK bajoras Kazimieras Simonavičius rašė veikalą “Artilerijos menas”, kitas aukšto luomo švedų grafas, diplomatas Akselis Oksenšerma laiške savo sūnui rašė: “Argi Tu sūnau nežinai su kokia menka išmintimi valdomas Skaityti toliau …

1988 04 – 06. Man didelė garbė, kad esu pakviestas čia papasakoti priešistorę, kaip ją prisimenu. Daug minimų žmonių jau mirę, bet tikiuosi, nei vieno atminimo nepažeminsiu 1988 pradžia. Lietuvoj niūrus sąstingis. Skaitom Gimtąjį kraštą, Komjaunimo tiesą apie perestroiką, partijos atsinaujinimą. Puslaidininkių fizikos institutas įsteigia kolektyvo tarybą. Be komjaunimo, profsąjungos ir partijos atsirado nauja organizacija. Skaityti toliau …