Lietuvos Respublikos Seimui,
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Nuorašas:
Lietuvos Respublikos Prezidentui JE Gitanui Nausėdai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektų
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios 35 metų sukaktį ir išklausę pranešimus apie grėsmes valstybinės kalbos konstituciniam statusui,
k r e i p i a m ė s į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydami:
- Atmesti LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-880(2), kurį įregistravo grupė Seimo narių, atstovaujančių valdančiąją daugumą, nes jame siūlomas lietuvių kalbos išvalstybinimas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos naikinimas, atsakomybės už įstatymo pažeidimus panaikinimas, nevalstybinių kalbų naudojimas valstybės įstaigose ir kt.). Toks įstatymas, jei jis būtų priimtas, akivaizdžiai prieštarautų konstituciniam lietuvių kalbos statusui, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje.
- Pritarti po pateikimo ir svarstyti alternatyvų valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2687, kurį įregistravo Seimo narių grupė, atstovaujanti daugumą Seimo frakcijų, kadangi šiame projekte sistemingai išdėstyti valstybinės kalbos reguliavimo pagrindai, apimant visas viešo Lietuvos gyvenimo sritis, valstybinės kalbos norminimo ir priežiūros institucijų sudarymą, jų funkcijas, pareigas bei teises, atsakomybę už įstatymų pažeidimus, lietuvių kalbos puoselėjimą viešojo administravimo, mokslo, švietimo ir kt. srityse, jos raišką žiniasklaidoje, diegiant informacines sistemas bei technologijas.
——————————————————————————–
Lietuvos Respublikos Prezidentui
JE Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei
Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Ministrei pirmininkei p. Ingridai Šimonytei
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl 1988-1990 m. Lietuvos Atgimimo istorinės atminties puoselėjimo
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios 35 metų sukaktį ir pažymėdami tautos sąjūdžio reikšmę nepriklausomos valstybės atkūrimui ir šių įvykių istorinės atminties puoselėjimo svarbą,
k r e i p i a m ė s į svarbiausias valstybinės valdžios institucijas, siūlydami:
- Artimiausiu metu parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę programą Atgimimo Sąjūdžio istorinei atminčiai įtvirtinti. Ši programa turi apimti:
1.1. Archyvinės medžiagos įsigijimą, kaupimą, sistemingą tvarkymą ir prieinamumą tyrinėtojams bei plačiajai visuomenei, įskaitant ir to laikotarpio fotografijų, vaizdo bei garso dokumentų išsaugojimą, jų skaitmeninimą ir stenogramų padarymą.
1.2. XI-ojo ir XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų dokumentų sutvarkymą ir išsaugojimą, susisteminimą ir prieinamumą plačiajai visuomenei.
1.3 Atgimimo laikotarpio veiklos išeivijos organizacijose užsienyje archyvų išsaugojimą ir prieinamumą plačiajai visuomenei.
1.4 Atsiminimų ir kitos spausdintinės medžiagos bei istorinių šaltinių publikavimą (įskaitant 1988-1990 m. Sąjūdžio veiklos ir institucijų priimtų sprendimų bei diskusijų protokolų leidybą);
1.5. Atgimimo Sąjūdžio muziejaus, apimančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą visoje Lietuvoje, bendradarbiavimą su Estijos Liaudies Frontu ir Latvijos Tautos Fontu, TSRS visuomeniniais ir politiniais judėjimais, išeivijos organizacijų veiklą, steigimą ir virtualios sistemos, skirtos Atgimimo istorijai, plėtojimą;
1.6. Atgimimo Sąjūdžio istorijos sistemingą pateikimą švietimo sistemoje bei žiniasklaidos šviečiamosiose programose;
1.7. Kitas Atgimimo istorinės atminties įtvirtinimo ir įprasminimo priemones (atminimo lentas, kitą paminklinę, pažintinę ir meninio įprasminimo kūrybą).
1.8. Atgimimo sąjūdžio istorinės reikšmės tyrinėjimus, įskaitant tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, įvertinant geopolitinę Lietuvos išsilaisvinimo reikšmę.
Atgimimo istorijos valstybės programa turi numatyti konkrečių priemonių finansavimą, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimą, įvairių specializuotų institucijų (mokslo institutų, muziejų, bibliotekų, archyvų ir kt.) įtraukimą į šią valstybinę programą, kurios vykdymui turi būti paskirta pagrindinė atsakinga ir koordinuojanti institucija. Manome, kad ja galėtų būti valstybės archyvų sistema, kurios finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas.
Šie siūlymai atitinka pagarbos naujausiajai istorijai principus, kurių laikosi mūsų kaimynai latviai ir lenkai. Tikimės, kad siūloma valstybinė programa bus įgyvendinama neatidėliotinai, kol dar gyva ir darbinga karta, dalyvavusi Atgimime.
Istorinė atmintis – vienas iš pagrindinių pilietinės galios šaltinių, ginant ir puoselėjant savo šalies kultūrą, kuriant tautos gerovę ir ateitį.
Esame pasirengę dalyvauti ir padėti rengiant Atgimimo Sąjūdžio istorijos valstybinę programą ir jos įgyvendinimą.
——————————————————————————————–
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl 1988-1990 m. Lietuvos Atgimimo istorinės atminties ir visuomenės susitelkimo
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios 35 metų sukaktį ir pažymėdami tautos sąjūdžio reikšmę nepriklausomos valstybės atkūrimui ir šių įvykių istorinės atminties puoselėjimo svarbą, žmonių rūpestį dėl Lietuvos valstybės likimo,
k r e i p i a m ė s į Lietuvos visuomenę.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla sutelkė didelę dalį Lietuvos žmonių bendram tikslui – valstybės nepriklausomybės atkūrimui. Tam didelę įtaką padarė Sąjūdžio pasirinktas taikus kelias, veikimas per tuometes renkamas valdžios institucijas. Sąjūdis veikė per sąjūdiečių atstovaujamąją instituciją – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą.
Šiandieninis rūpestis dėl valstybės likimo ir išsaugojimo taip pat turi būti sprendžiamas bendru visuomenės sutarimu ir taikiu veikimu. Veikti galima būtų per bendrą visuomenės junginį, kurio veikla būtų orientuota į pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos vykdymą, valstybės valdžios institucijų įtakojimą ir rinkimą.
Šį Tautos išlikimui gyvybiškai svarbų tikslą pasiekti galime tik susitelkę ir suprasdami, kad pavieniui liksime suskaldyti ir esminių permainų nesulauksime.
Tai pasiekti gali tik visa Lietuva. Todėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorija ir patirtis turi būti išsaugota ir įvertinta, ja pasiremti galima ir šiuo Lietuvai atsakingu metu.