1988 04 – 06.
Man didelė garbė, kad esu pakviestas čia papasakoti priešistorę, kaip ją prisimenu. Daug minimų žmonių jau mirę, bet tikiuosi, nei vieno atminimo nepažeminsiu
1988 pradžia.
Lietuvoj niūrus sąstingis. Skaitom Gimtąjį kraštą, Komjaunimo tiesą apie perestroiką, partijos atsinaujinimą. Puslaidininkių fizikos institutas įsteigia kolektyvo tarybą. Be komjaunimo, profsąjungos ir partijos atsirado nauja organizacija. Žmonės aktyviai dalyvavo rinkimuose, kartu mokėmės demokratijos. Ta organizacija gyvavo trumpai, bet buvo matoma, susikūrė atitinkamą tinklą ir autoritetą.
Vasario 15 gėdingas mitingas su Marčiulioniu ir Baltušiu apie antiimperialistinius lozungus. Akademijoj nežinau, bet gamyklos mokėjo po 10 rub už dalyvavimą, 25 už transparanto palaikymą. Buvo planuojama darželiuose pradėt rusų kalbos mokymą nuo 5 metų. Atsieit dvikalbystė – puikumas. Apie vasario 16 buvo organizuotas budėjimas organizacijose (akademijoj taip pat), per naktis taip pat. Atšaukti renginiai.
Puslaidininkių institutas organizuodavo diskusijas (atsakingas dažniausiai buvo Algirdas Gricius) tai su Vileikiu, tai vėl su įdomiu žmogum. Buvo kuriama diskusijų kultūra.
Tada sugalvojome jau savarankiškai pasikviesti Rimgaudą Songailą į salę paklausinėti apie pertvarką Lietuvoje, kodėl niekas nevyksta, kol Maskvoj, Leningrade, pietinėse respublikose atrodė viskas verda. Iš karto neigiamo atsakymo negavome, prasidėjo derinimai. Skambindavau kas kelias dienas į CK. Aukščiausias kontaktinis taškas buvo Beriozovas. Tas nuteikė, kad nieko neišeis. Songaila neateis. Taip atėjo maždaug balandžio galas. Arvydas Juozaitis perskaitė paskaitą apie politinę kultūrą, apsilankė mūsų institute…
Pas MA Prezidentą.
Nepasisekus projektui su Songaila, pagalvojom, kad turim juk beveik nuosavą CK narį. Pabandėm su juo suartėti. Dabar neprisimenu ar Buinevičius, ar Lapienis patarė pasinaudoti gegužės 1 minėjimu. Tais metais minėjimas išpuolė balandžio 29. Arvydas Buinevičius, Vytautas Statulevičius taip pat buvo informuoti, kad mėgnsime kalbėtis su Požėla apie pertvarką ir pan. Aš laukiau kol pasibaigs mitingas prie salės durų. Bandžiau sulaikyti išeinantį Jokūbą Minkevičių, bet tas atsakė, kad geriau bus, jei jis nedalyvaus… Mitingas truko gal pusantros valandos. Tada Statulevičius paėmė mane už parankės ir sako – einam. Susirinkom pas Požėlą. Jis pakvietė visus sėst. Pats sėdėjo už galo ir mane pasodino už kito galo – sako tu čia organizuoji, tai pats ir kalbėk. Dar buvo Vilkas, Žukauskas. Pradėjau apie problemas. Nuo valstybinės kalbos. Požėla cituoja Leniną, aš irgi – iš kitos vietos. Tik ką buvau išlaikęs materializmą 😊. Taip po kokių 15 minučių, išvardijus daug valstybės pamatinių problemų – suveriniteto, kalbos, simbolikos, Požėla sako Vilkui – klausyk, gal iš tikro reikia panagrinėti kanstitucijos klausimus moksliniu metodologiniu požiūriu ir užimti kokią nors Akademijos aktyvią poziciją. Būk komisijos pirmininku, o zuikiukus į komisiją pats susigaudysi. Bešnekant suskambo toks telefonas be ciferblato. Manau, galėjo būt Beriozovas, nors Požėla nesikreipė į jį. Maždaug Požėla – ką, baltarusiai vycį reabilitavo? Ir vėliavą keičia? Mes nustebę ne kažką suprantam. Požėla maždaug, nu va, Vilkas, tau darbas ir dėl vycio.
Mes užskaitėm Požėlą, kad jis sugebėjo pakeisti savo išankstinį nusistatymą – tikras elitas. Tačiau Vilkas manau negalvojo rimtai ką nors veikt. Todėl mes kas kelias dienas jį kusinom kas nuveikta, kas padaryta, kokie planai. Kaip patekti į darbo grupę, kas kiti nariai. Kokie rengiami dokumentai. Taip iki birželio 3 jis ir muilino – o birželio 3 buvo suplanuota atviras komisijos konstitucijai keisti posėdis…
Delegatai į konferenciją.
Dabar tiksliai nepamenu kurį šeštadienį buvo suplanuotas CK plenumas delegacijai į XVIII konferenciją nominuoti. Sakykim 21 gegužės. Tai gal antradienį Puslaidininkių fizikos institutas pradėjo rinkti ir per 3 dienas surinko virš 400 parašų iš 620 dirbančiųjų po peticija dėl siūlomų delegatų. Kiek pamenu buvo mūsų įvardinta 10 delegatų. Lietuva siuntė gal 52. Peticijoj paminėti Požėla, Vilkas, Petkevičius, Kaušpėdas, Statulevičius, Kuzmickas, Čekuolis. Galiu klyst. Kaušpėdą tikrai pamenu, nes ieškojom info ar jis partinis 😊 Mes su Lideikiu nuvežėm tuos popierius į CK. Ten seržantė nenorėjo imti tų lapų… Bet nuostabiausia, kad Vakarinės naujienos (regis Šniuko vadovaujamos) penktadienio numery išspausdino mūsų kreipimąsi ! Aišku, šeštadienį CK pasitvarkė kaip jiems norėjosi.
Tada buvo pradėti transliuoti tokie televiziniai forumai kai telefonu online buvo galima klausti tiesiai į eterį. Prisiskambinau ! (matyt niekas nesidomėjo tokia laida…) Klausiu kam išmetėt mūsų siūlymą? Atsakė Beriozovas ir Žukas : taigi įtraukėm, neišmetėm. Požėla. 😊
Palydėjimo mitingas – pirmas atviras trispalvių demonstravimas
Prieš Joninių mitingą buvome nusprendę organizuot trispalvių pasiuvimą. Per pietų susirinkimą surinkome maišelį pinigų, regis apie 80 rub., o mes su Lideikiu nuvažiavom į audinių parduotuvę Lenino pr. ir nupirkom trijų spalvų atlaso. Vėl susirinkimas. Padalijom savanorėm atlasą, tos turėjo kelias dienas pasiuvimui. Nusprendėm siūt nedideles dėl patogumo.
Mergina, kuri pasiuvo šią vėliavėlę, turėjo tėtį , regis majorą, komitete. Ir tėtis užtiko ją siuvančią, tai ji tik 4 spėjo pagamint, kitas žaliavas grąžino.
Katedros aikštei buvom pasiruošę.
Penktadienį prieš mitingą PFI partinis sekretorius mane pasikvietė valgykloje ir paprašė neišsišokti su kokiais nors ženklais ar pan. Prižadėjau, kad iki aikštės susilaikysim.
Šitą vėliavėlę laikė mano žmona Audronė, prie aikštės laiptukų – toliau nuo scenos, arčiau katedros. O mūsiškiai visi buvo apie Terlecko draugiją – palei pat kalbėtojus. Buvau prašęs prieš žygiavimą į aikštę žmonių nerodyt vėliavėlių iki komandos. Bet komandos nebeprireikė, nes lyga jau plevėsavo…
PFI išaugino nemažai žinomų organizatorių.
Povilas Malakauskas, Šarūnas Vasiliauskas, Raimundas Malaiška, Tautvydas Lideikis, Algirdas Gricius, Eugenijus Petrovas, Gediminas Jakubčionis, Vincentas Dienys ir dar daug nepaminėtų…
Raimundas Mickūnas, 2023.06.03