2020 rugpjūčio 7 d. 18 val. 1655 m. rugpjūčio 8-tos dienos mūšio dėl LDK išlikimo minėjimas prie Žaliojo tilto ties Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia Vilniuje
„Lenkija gelbėti negali, karalius prisiųstąją paramą atšaukė. Iš vaivadijų ir bajorijos mobilizacijos jokios vilties. Visi išbėgiojo po pasaulį, ne tik savo namus, bet ir sostinę palikę. O dėl to kalti tie, kurie turėjo juos paakinti ir išsiųsti. Taip visų visiškai apleisti ir galutinai(do szczętu) sunaikinti, su ta saujale kariuomenės, kuri, be to, į skolą tarnyboje lieka tik iki rugpjūčio 9d., o poto grasina išsiskirstyti, Maskvai atsispirti negalime. Jei Viešpats Dievas jos nenukreips arba nesulaikys stebuklu, ji užims Vilnių. O kai iš anos Neries pusės mus dar puls (ogarną) švedai, tai turėsime pasiduoti vieno arba antro valdiniais. Jeigu priešintumės, taptume jų grobiu. Dabar jau ne garbės, ne Respublikos, ne laisvės ir ne turtų, bet gyvybės saugojimo reikalas. Verkdami dėl netenkamos laisvės, iš dviejų blogumų turime pasirinkti mažesnįjį. Kadangi savo gelbėjimosi priemonių nepakanka, saugodamiesi Maskvos tironijos, kaip iš visų blogių paties blogiausio, sekdami Vilniaus vyskupo patarimą, parašėme laišką, prašydami švedų paramos. Dievas mato, kad to griebtis buvome priversti, gresiant paskutiniam pavojui. Taip pat Dievas yra liudininkas, kad ir jus raginu su jais (t.y. švedais) susitarti ne tam, kad pasektumėte mūsų pėdomis, bet kad nelaimingą būklę pasistengtumėte pataisyti derybomis, nelaukdami paskutiniosios.“
Jonušas Radvila. Iš 1655m. rugpjūčio 4d. laiško Lenčicos vaivadai Leščinskiui. Pateikta iš A.Šapokos „1655 metų Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655-1656 metais“
„Ivanas Zolotorenka (kazokų, puolusių su Maskvos kariuomene Vilnių, vadas,-red.pastaba), pranešdamas carui, o caras, pranešdamas S.Bychovą puolančiam pulk. Kurbackiui, rašo, kad prie Vilniaus įvykęs didelis mūšis, kuris trukęs nuo 6 val. ryto iki nakties, kad Lietuvos kariuomenė, kuriai vadovavę hetmonai Radvila ir Gansiauskas, labai nukentėjusi ir buvusi priversta pasitraukti už Neries. Pasak Zolotarenkos, jei nesudegintas tiltas ir ne toks blogas oras, tai iš visos lietuvių kariuomenės esą vargu ar kas būtų pasprukęs. Tuo tarpu visi Radvilai nepalankūs lenkiški šaltiniai jį kaltina, kad miestą atidavęs be kovos…“
Adolfas Šapoka. „1655 metų Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655-1656 metais“
Amžina šlovė Didvyriams!
Kviečiame visus, kas neabejingas Lietuvos istorijai, 2020m. rugpjūčio 7d. 18 val. ateiti prie Žaliojo tilto ties Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia Vilniuje į šio mūšio minėjimą, kurį nuo 2015.08.08 kasmet organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. Eugenijus Paliokas.
