Nepamirškime Rainių tragedijos!
1940-1941 m. TSRS sovietinio teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukomis Lietuvoje tapo virš 31 tūkst. žmonių. Kilęs Sovietų Sąjungos – Vokietijos karas sovietiniams okupantams ir juos rėmusiems kolaborantams neleido tęsti lietuvių tautos naikinimo planų. SSRS NKVD ir NKGB (vidaus reikalų ir valstybės saugumo ministerijos) iš karto susirūpino savo nusikaltimų slėpimu, o ypač kalinių ir archyvų išgabenimu, dažniausiai savo bėgimą pridengdami žudynėmis.
Jau 79 metai kaip iš NKGB ir NKVD 1941 m. birželio 22-28 d. vykdytų lietuvių žudynių išsiskiria Telšių kalėjimo politinių kalinių nukankinimo istorija. Tai vienintelės ir žiauriausios žudynės Lietuvoje ir visame Pabaltijyje. Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai.
Raudonarmiečiai iš kamerų politinius kalinius vedė į tardymo kambarį. Čia jiems budeliai įsakydavo ramiai stovėti ir tarti raidę a. Tuo pat metu viršum ramiai stovinčio galvos buvo laikoma ilga medžiagos juostelė, kuri, tariant raidę a, staiga buvo įpjaunama į išžiotą burną. Po to apatinė burnos žiauna buvo pritraukiama prie kaklo, ir taip kankinamasis pažabojamas, kad nerėktų. Taip pažaboti ir užpakalyje surištomis rankomis kankinamieji, lyg kokie maišai, buvo metami pagal komandą „r a z, d v a“ į sunkvežimius ir vežami į Rainių miškelį. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo pasmerktojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė NKGB raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin) ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius“ (iš 1942 m. spalio 7 d. D. Rociaus paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Tik birželio 28 d., suradus ir atkasus duobes, paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys, beveik pusei (35) sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta, sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Rainių miškelyje rasti viso 73 kalinių palaikai. Dar trys mėginę bėgti kaliniai buvo nušauti ir užkasti ties Džiuginėnų kaimu. Kalinių tarpe buvo 4 amatų mokyklos auklėtiniai. Auklėtinius išdavė Šiaulienė-Inčiūraitė, amatų mokyklos sekretorė. Amatų mokyklos mokiniai niekur nebuvo prisidėję. Aršiausias kankintojas buvo žydas Šeras.
Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad Telšių kalėjimo politiniai kaliniai Rainių miške buvo nužudyti SSRS bolševikų, dalyvaujant Raudonosios 8-sios Armijos kareivių gaujai. Žudynes paruošė ir vykdė Telšių kalėjimo viršininko pavaduotojas A.Vaitkus, kalėjimo gydytojas Gutmanas, kalėjimo prižiūrėtojas Kabaila, kalėjimo prižiūrėtojas Heimanas, Telšių apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas D. Rocius, komunistų partijos sekretorius Telšiuose ir NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas P. Raslanas, čekistas Dušanskis(1953m ir A.Ramanausko budelis), čekistas Galkinas, policijos politrukas Karietka, nežinomas Raudonosios Armijos majoras, pasivadinęs įgulos viršininku, ir raudonosios armijos komisaras M.Kompanijecas. Žudynėse dalyvavo maždaug 40-50 raudonosios armijos kareivių. P.Raslano teigimu NKGB skyriaus darbuotojai Ždanovas, Galkinas, Minkevičius, Riepša kartu su manimi buvo Telšiuose. Tardymo metu nustatyta, kad 1941 06 24 tuometinės LSSR NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas kartu su savo pavaduotoju Ždanovu, Telšių apskrities VK pirmininku D. Ročium [Rociumi], Kretingos apskrities NKGB viršininko pavaduotoju Jermolajevu ir tuometinės SSRS 8-osios armijos bataliono komisaru M. Kompanijecu, kalinius keturiomis automašinomis iš kalėjimo išvežė į Rainių miškelį ten nukankino ir sušaudė.
Šiandieną sunku įsivaizduoti, ką turėjo iškentėti tie 73 kankintieji Rainių miške. Lygiai taip pat sunku įsivaizduoti tuos antžmogius, kurie juos kankino. Ar tai dar galėjo būti žmonės? Sunku patikėti. Sunku patikėti, kad tos būtybės, turinčios širdį , galėjo įvykdyti tokią tragediją, kaip tragedija Rainių miške, bei visoje Lietuvos teritorijoje ir Pabaltijyje. Šiaip ar taip jie buvo patikimi (TSRS) Tarybų Sąjungos komunistų partijos veikėjai, vaidino ten svarbius vaidmenis ir jau ne kartą buvo kalbėję apie tikrąją kultūrą ir žmoniškumą, kurį bolševizmas ir komunizmas atneša žmonėms.
SSRS bolševikinės-komunistinės Rusijos NKVD ir NKGB aktyvistai, padedant reguliariajai raudonosios armijos kariuomenei, 1941.06.22-28 dienomis organizavo ir vykdė žudynes daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų apylinkėse(Duomenys iš Raudonojo teroro parodos Telšiuose):
„Pravieniškių žudynės“ – „Liudininkų parodymai apie kalinių žudynes Pravieniškiuose“ – per 20 puslapių mašinėle rašytų parodymų ir lavonų atpažinimo aktas (aprašyta 106 lavonai).
„Petrašiūnų kapų paslaptis“. Nuotraukos vaizduoja Petrašiūnų kapuose atkastųjų bolševikų žiauriai nužudytų aukų lavonus. „Nužudytųjų Petrašiūnuose kalinių atpažinimo aktai“. Čia – apie 20 eksponatų: aktai, žudikų dokumentai.
„Teroras Zarasuose“, „Žudynės Kretingoje“ ir „Žudynės Papilėje“ -13 paveikslų: atkastieji lavonai, nukirstų pirštų, nuluptos odos nuotraukos. Žemiau vitrinoje sąrašai nužudytųjų Zarasuose, Palangoje, Plateliuose, Kartenoje, prie Červenės, Raseiniuose, ir kt. Atskirai surinkti liudininkų parodymai.
„Žudynės Laukeliškiuose“ –6 atkastųjų lavonų fotografija, ten pat „Žudynės Biržuose“ ir „Teroras Panevėžy“. Ypatingai ryški ir įspūdinga nužudytojo panevėžiečio gydytojo dr. A. Gudonio nuotrauka (prie jo lavono suklupusi žmona su gėlių puokšte).
„Pirmoji Raudonojo Teroro Auka“ – majoro J. Tomkaus nuotraukos ir „Mokytojų kertelė“, kur išstatyti paveikslai nieku būdu neleidžia atpažinti tų pačių žmonių.
,,Lietūkio garažo“ žudynės Kaune; 1944-ji, tebeslepiamos ,, Klepočių kaimo“ skerdynės…
Be žudynių ir nužudytųjų paveikslų, salėje randame ir kitų ano teroro meto dokumentų. Štai sienoje įsidėmėtinas buv. komisaro Glušausko pareiškimas: Maskva reikalavo LTSR Komisarų Tarybos ištremti 700 000 lietuvių! Toliau didžiulis žemėlapis „Vietos TSRS, kur kenčia išvežtieji lietuviai“. Dar vienas Lietuvos žemėlapis su kruvinomis dėmėmis – vietomis, kur buvo vykdytas Raudonasis Teroras.
1941 m. birželio 22-28 d. sovietai nužudė Lietuvoje virš 1 tūkst. kalinių ir civilių gyventojų (99 % – lietuviai). Taip baigėsi paskutinė ir pati kraupiausia sovietinės okupacijos savaitė. Išžudę šimtus lietuvių, vieni okupantai užleido vietą kitoms savo kartoms. Pasikeitė teroro ideologija, kryptis ir mastai, bet Lietuvos gyventojai buvo naikinami ir toliau (kalėjimai, tremtys, žudymai, avarijos, dingimai, nuodijimai, įtartinos ir netiriamos ,,savižudybės“…).
,,ATPILDAS“:
Baudžiamoji byla P. Raslanui dėl grupės žmonių tyčinio nužudymo fakto Rainių miškelyje buvo iškelta 1988.10.26 d. Ši byla buvo ištirta ir 1999 m. sausio 11d. perduota Šiaulių apygardos teismui. TEISMO NUOSPRENDIS: 2001.04.05 d. Petrą Raslaną pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 71 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Bet Ta diena taip ir neatėjo! Genocidu, žiauriu nusikaltimu kaltinamasis P. Raslanas 1991 m. rudenį be jokių kliūčių išvyko į Rusijos Federacijos Maskvos srities Balašichos miestą. LSSR KGB pirmininkas E. Eismuntas 1989.01.24d N. Dušanskiui, kad toliau nebūtų apklausinėjamas Rainių žudynių baudžiamojoje byloje, leido išvykti gyventi į Izraelį.
P.S. Ši baudžiamoji byla LR generalinės prokuratūros buvo vilkinama 13 metų. Buvo iškelta 1988.10.26 d. o buvo išnagrinėta tik 2001.04.05-tą!
LR generaliniu prokuroru nuo 1990.03.22 d. iki 1997.04.24 d. dirbo A. Paulauskas!!!
Kad niekada nepasikartotų toks žiauriausias Europoje mūsų Tautos fizinis kankinimas, naikinimas ir žudymas, mes turime tuos įvykius prisiminti ir atmintį perduoti visoms savo esančioms ir ateinančioms kartoms. Atminkime, Budėkime ir Saugokimės!
LVT Valdybos narys Kazys Grabys, 2020.06.28