Vis labiau įsibėgėja rinkimai į Lietuvos savivaldybių tarybas ir merus. Kandidatai išsiblaškę plačiai. O ką pasirinkti? Į šį klausimą bando atsakyti, o tuo pačiu patarti Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos narys Kęstutis Krikštaponis.
Rinkimų rezultatai jau aiškūs? O gal galima kažką pakeisti?
Remdamasis ilgamete statistika galiu drąsiai teigti, kad rinkimų rezultatai jau aiškūs. Visų pirma į rinkimus ateina tik apie 50% rinkimo teisę turinčių asmenų. Būtent jie mums ir išrenka valdžią. Situacija nesikeičia jau daugybę metų. O visiems kitiems (rinkimus ignoruojantiems) beliks ir toliau filosofuoti, kad vėl išrinkti ne tie, kurių jie norėjo ir kaltinti valdžią dėl neprotingų, korupcinių ar netgi juos pačius labai stipriai apiplėšiančių valdininkų sprendimų. O kas kaltas?
Ir nereikia čia kaltinti VRK, neva ten balsai klastojami… Visų pirma reikia patiems pasirūpinti savo ateitimi. Tikriausiai dar daugelis prisimena sparnuotą frazę, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“.
Kadangi visas mano gyvenimas susijęs su Vilniaus miestu, analizei pasirinkau būtent jį.
Patyrinėjus 2020 rinkimų į Seimą 1-o turo rezultatus, galima konstatuoti, kad 13-je Vilniaus apygardų už konservatorius balsavo (iš atėjusiųjų) apie 34%, už Laisvės partiją apie 14%, o už Liberalų sąjūdį apie 7% rinkėjų, kurių sudarytos koalicijos šiandieniniai sprendimai dažnokai sukelia mums nusivylimą, pyktį ar netgi įtarimą, kenkiant mūsų valstybei bei jos piliečiams.
Jeigu rezultatus pateiktume nuo visų rinkimo teisę turinčių žmonių skaičiaus, jie būtų tokie: konservatorius palaikė apie 17%, Laisvės partiją apie 7% ir Liberalų sąjūdį apie 3,5%. Dar 22% padalino savo balsus visiems likusiems… Matant šiuo būdu (o ne tokiu, koks naudingas valdantiesiems) pateiktus skaičius, nušvinta ir vilties žiburėlis kažką pakeisti, nes pagrindinę “valdančiąją jėgą” išrinko tik 17% rinkėjų.
Visi politologai draugiškai teigia, kad konservatorių elektoratas yra ypač drausmingas ir jie visada rinkimuose dalyvauja kartu su šeimomis ir artimaisiais. Tam pilnai pritariu ir darau išvadą, kad ženkliai daugiau ar mažiau balsų jie nesurinks, nes beveik visi jų rezervai išnaudoti.
Padėtis pasikeistų iš esmės, jei į rinkimus ateitų dar bent 30% iš tų likusių 50% sofos ir Facebook filosofų, tinginčių net savo užpakalį nuo žydrųjų ekranų pakelti, ar tokių, kurie mano, jog viskas jau nuspręsta be jų, ar tų, kurie stebėdami informaciją didžiosiose žiniasklaidos priemonėse ir nepasiieškančių alternatyvios informacijos mano, jog nėra už ką balsuoti.
Didžiosios žiniasklaidos priemonės už savo agitacinį darbą, aukštinant kelių susikompromitavusių partijų kandidatus, gauna didžiulius pinigus. Žvilgtelėjus į jų puikų darbą, susidaro įspūdis, kad Vilniuje yra tik 4-i „normalūs“ kandidatai į merus, nors jų yra 16… Todėl pasikliauti vien “didžiųjų” pateikiama informacija tikrai negalima.
Pabandžius įvertinti kandidatus į Vilniaus mero postą, man iškilo šie klausimai.
Ar gali vadovauti miestui žmogus, nuteistas už korupcinę veiklą ir kuris eilės savivaldybės teiktų paslaugų teikimą perdavė privačioms įmonėms? Tos įmonės, tik pakeitusios pavadinimus, pinigus padidintais tarifais iš vilniečių „siurbia“ ir šiuo metu. O tuo tarpu daugelyje ES šalių komunalines paslaugas teikiančios įmonės priklauso savivaldybėms ir jos nėra siekiančios pelno. Todėl kainos miestiečiams ten yra patrauklios tiek, kad jie net nesvarsto tokių dalykų, kaip pvz. būstą šildytis savo įrengta šildymo sistema ar jungtis prie miesto tinklo. Matomai dar liko savivaldybės įmonių, kurias galima būtų “pelningai” privatizuoti… Ar gali vadovauti miestui žmogus, einantis į rinkimus su šūkiu „be cirkų“, nors pats asmeniškai tuos „cirkus“ sukėlė ir krečia šiuo metu? Ar gali vadovauti miestui žmonės, kurie nesupranta, jog šildymo sezonas trunka apie 7 mėnesius, o dviračių takų plėtra gatvių siaurinimo sąskaita yra jų prioritetas… T.y. infrastruktūra kuriama 5-iems mėnesiams per metus, siekiant patenkinti 10% gyventojų interesus, tuo pačiu ženkliai bloginant kitų 90% vilniečių padėtį ir dėl susidarančių automobilių spūsčių ženkliai didinant oro užterštumą mieste … Ar gali vadovauti miestui žmogus, kurio prioritetai yra įvesti lytinio švietimo auklėjimą Vilniuje ir dekriminalizuoti narkotikus? Mano nuomone tai grėsmė nacionaliniam saugumui, o jo rinkėjai(dažniausiai jaunimas), net nesupranta, kad sukūrę savo šeimas susidurs su tuo, kad jie patys nebeturės anūkų arba slėps savo daiktus ir pinigus nuo savo vaikų/narkomanų… Ko galima tikėtis iš politinės jėgos, einančios į savivaldybių rinkimus, kurios lyderis sėkmingai “liberalizavo” elektros tiekimo ūkį ir elektros kainos gyventojams šovė į neregėtas aukštumas, tuo pačiu atsiradusiems naujiesiems akcininkams kraudamos milijoninius pelnus?
Nelabai suprantu, kodėl į Vilniaus mero postą veržiasi Seimo nariai ar Europarlamentarai. Visų pirma tai yra juos išrinkusių žmonių išdavystė. Jie žmonėms davė pažadus, jais žmonės patikėjo, suteikė mandatus… o dabar jie bėga nuo savo įsipareigojimų. Ar jie ir vėl „nepabėgs“, besivaikydami riebesnio kąsnio? O iš kitos pusės – ar jie nesupranta, kad vietoje to, kad kurti ir balsuoti už vieną ar kitą įstatymą, ką gali daryti ir filosofai, čia pateks į didžiulį ūkį, kuriame beveik 400 savivaldybės įmonių, beveik 1000 darbuotojų, šimtai kasdieninių skundų ir problemų, kurias reiks spręsti nedelsiant? Ar jie turi kompetencijų ir patirties tokiam darbui?
Žinau, kad tarp kandidatų yra generolas, sėkmingai vadovavęs daugiatūkstantiniams kariniams kolektyvams bei komercinėms struktūroms ir, kas svarbiausia – paskui jį „nedvelkia“ net mažiausias korupcijos kvapelis. Jis ir jo komanda turi tikrai didelę potenciją. Yra ir kitų, tikrai vertų jūsų dėmesio kandidatų į merus bei kandidatų sąrašų. Svarbu tik pasirinkti atsakingai.
Jūs tik ateikite į rinkimus ir tikrai rasite, kas jums tiks. Pakeisti padėtį, jei ji jums nepatinka, galite tik jūs patys. Tuo neabejokite.
Kęstutis Krikštaponis, 2023.03.02