2020-02-20 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencija Seime „Antrasis Zigmo Vaišvilos sulaikymas“

2020-02-20 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencija Seime „Antrasis Zigmo Vaišvilos sulaikymas“

Pranešimas spaudai

 

Tai, kas įvyko vakar, yra Lietuvos kasdienybė. Teisėsauga naudojama ir turtui atimti, ir susidoroti su žmonėmis, ir sutrypti, išvaryti. Paaštrėja tai prieš rinkimus. Mumis žaidžia, manipuliuoja, aiškinasi mūsų ryšius. Šiame sistemos žaidime Lietuvos žmonės reikalingi tik rinkimuose. Mane bando ne tik pamokyti ir pagąsdinti, bet ir kaip „lėlę“. Tačiau ši „lėlė“ nevaldoma ir nepaklusni. Todėl žiūrėkime į tai, kaip į pamoką visiems.

2019 m. gruodžio 12 d. mane, išėjusį iš namų patikrinti pašto, sulaikė automobilyje budėję policininkai. Su šlepetėmis ir treningais, leidus pasiimti telefoną ir užrakinti namų duris, buvau nuvežtas apklausai pas vyriausiąją tyrėją Janiną Grinevič. Apklausą J. Grinevič vykdė su manimi, kaip įtariamuoju, tačiau į prašymą pateikti man įtarimus nereagavo, tik skubėjo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš namų.

2020 m. vasario 19 d. mano vairuotą automobilį užblokavo kitas automobilis, iš kurio išlipę policininkai sulaikė mane ir vėl atvesdino pas J. Grinevič. Buvau supažindintas su prokurorės Rasos Bekišienės nutarimu mane atvesdinti, nes esą neatvykau į apklausą. Šiemet šaukimų į apklausą šioje byloje kol kas negavau. Pareigūnai neleido pačiam važiuoti automobiliu, pažadėjo parvežti atgal. Nutarime dėl atvesdinimo Z. Vaišvilos statusas nenurodytas, nurodyta, kad esu atvesdinamas pakartotiniam įtarimų pareiškimui. Tokios priemonės Baudžiamojo proceso kodekse nėra. 2019 m. gruodžio 12 d. spaudos konferencija vadinosi „Baudžiamojo proceso kodeksas Zigmui Vaišvilai negalioja“. Negalioja jis ir 2020 m.

Grinevič paaiškino, kad nori Z. Vaišvilai pareikšti įtarimus, kuriuos ji esą pareiškė 2019 m. lapkričio 20 d., kada atsisakiau J. Grinevič man paskirto advokato, apie kurio paskyrimą man pusantro mėnesio nepranešė nei J. Grinevič, nei pats advokatas. Advokatas ir aš šiai tyrėjai išaiškinome, kad be advokato įtarimai negali būti reiškiami, ir iš J. Grinevič kabineto išėjome abu kartu. Spėju, kad po mūsų išėjimo J. Grinevič suklastojo dokumentą, kuriuo tariamai man pranešė apie įtarimus.

2019 m. gruodžio 12 d. atvesdinus mane, J. Grinevič be mano advokato pradėjo mano, kaip įtariamojo, apklausą. Apklausos metu nuolat klausiau žodžiu ir raštu, kokiu dokumentu esu pripažintas įtariamuoju, prašiau pateikti šį privalomą dokumentą. Tačiau J. Grinevič nieko neaiškino ir dokumento dėl įtarimų man pareiškimo nepateikė, į šiuos klausimus neatsakinėjo, paskyrė man kardomąją priemonę – pasirašytinį pasižadėjimą neišvykti iš namų.

2020 m. vasario 19 d. atvesdinus mane pas J. Grinevič, ji pareiškė, kad pakartotinai reikš man įtarimus. Tokio veiksmo Baudžiamojo proceso kodekse nėra. Tuo pareigūnės patvirtino, kad man įtarimų nebuvo pareiškusios, nors jau tris mėnesius procesinius veiksmus vykdė su manimi, kaip su įtariamuoju. Nors ginčai dėl to nesibaigę. Paaiškinau, kad iš gatvės paimtas be advokato atsisakau dalyvauti apklausoje. J. Grinevič įteikė man šaukimą kitai apklausai, paaiškino, kad turiu turėti advokatą. Tačiau man pakilus išeiti, J. Grinevič pareiškė, kad reiškia man įtarimus!.. Paaiškinau, kad šiame neteisėtame spektaklyje, kurio buvo daromas videoįrašas, aš nedalyvausiu ir nuėjau pas skyriaus viršininkę Jakateriną Grudinskają. Ši panoro priversti mane grįžti į J. Grinevič kabinetą ir paaiškino, kad įtarimų pareiškimui advokato esą nereikia. Pasakiau, kad jau ir jos pavaldinė J. Grinevič žino, kad taip daryti neturi teisės, ir paprašiau mane išleisti. J. Grudinskaja atsisakė mane išleisti. Tik po to, kai paskambinau advokatui ir pasakiau, kas vyksta, viršininkė mane išleido iš patalpų, tačiau atsisakė mane parvežti atgal. Argumentas, kad po traumos negaliu dar vaikščioti tokių atstumų, buvo neišgirstas. Poliklinikoje gydytoja nusišypsojo – apgavo jus.

Nematęs man surašytų įtarimų teksto, negaliu jų vertinti. Iš kitų dokumentų spėju, kad esu kaltinamas UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programos sunaikinimu, vadinant tai ir buhalterinės apskaitos netvarkymu. Apskaitą tvarkė buhalteriai, o buhalterinės apskaitos paskutiniąją programą nurašė ir tuo pagrindu turėjo sunaikinti jau iš manęs 2013-11-13 d. vadovavimą įmonei perėmusi bankroto administratorė UAB „Admivita“, vienašališkai perėmusi UAB „FF Lizingas“ prieš tai neperspėjusi manęs. Tai patvirtina UAB „Admivita“ teikimu priimtas 2015-08-18 UAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto 7-tas nutarimas, už kurį balsavo ir buvusi UAB „FF Lizingas“ vyr. finansininkė Edita Šilinienė dėl buhalterinės apskaitos programos (inventorinis Nr.12027) nurašymo. Tad UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino ne Z. Vaišvila, o bankroto administratorė ir kreditorių komitetas, kurie ja ir disponavo. Jei aš būčiau sunaikinęs apskaitos programą, nebebūtų ką bankroto administratoriui ir kreditorių komitetui nurašinėti. Be buhalterinės apskaitos programos UAB “Admivita” nebūtų sudariusi ir UAB „FF Lizingas“ metinių balansų, pateiktų Juridinių asmenų registrui. Be to, įmonėje yra ankstesnės versijos buhalterinės apsakitos programa, duomenys buvo kopijuojami į kitą serverį.

2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė UAB „FF Lizingas“ likvidavimą bankroto byloje pratęsė šeštiems metams, nors įstatymas leidžia bankrutavusią įmonę likviduoti tik vienerius metus. Jei teisėja nori darbo, tai jo daviau ir teismui, ir prokuratūrai – nustatyti, kaip bankroto administratorė UAB „Admivita“ su kreditorių komitetu iš mokios įmonės UAB „FF Lizingas“ padarė nemokią – iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratorei perėmus jos valdymą 2013-11-13 d. UAB „FF Lizingas“ balanse įmonė turėjo turto, kurio balansinė suma buvo 13`339`237 Lt, o įmonės įsipareigojimai (ir pradelsti, ir nepradelsti) – 2`248`467 Lt, t.y. 16,7% įmonės balanse apskaitomo turto. Įmonė pripažįstama nemokia, kai jos pradelsti įsipareigojimai yra daugiau kaip pusė (t.y. 50%) įmonės balanse apskaitomo turto. 2013-12-31 UAB „FF Lizingas“ balanse, sudarytame jau bankroto administratorės UAB „Admivita“, nurodyta, kad ir toliau ši įmonė buvo moki: balanse apskaitomo turto balansinė vertė buvo 13`352`449 Lt, o įmonės įsipareigojimai (ir pradelsti, ir nepradelsti) – 2`258`356 Lt, t.y. 16,9% įmonės balanse apskaitomo turto. Kad ir stengėsi bankroto administratorė, tačiau 2014-12-31 UAB „FF Lizingas“ balanse, kurį vėl sudarė UAB „Admivita“, jos valdoma įmonė tebebuvo moki – įmonė balanse turėjo apskaitomo turto, kurio balansinė suma buvo 13`377`698 Lt, o įmonės įsipareigojimai (ir pradelsti, ir nepradelsti) buvo 4`436`298 Lt, t.y. 33,1% įmonės balanse apskaitomo turto.

Kaip iš mokios įmonės bankroto administratorė ir kreditorių komitetas padarė UAB „FF Lizingas“ nemokia, tirti pradėjo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

Suprantama, kad sistemai labai nepatogiam Zigmui Vaišvilai reikia duoti to kasdienio darbo. Ir daug. Ir rodyti, kas būna su nepaklusniais. Nepakanka iš jo viską atimti ir sužaloti. Tačiau šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad turime nebijoti, telktis ir nepasiduoti. Jei būčiau to nedaręs, jau senai būčiau ne tik fiziškai ir finansiškai, bet ir visapusiškai sutryptas. Ir pareigūnams, teisėjams noriu priminti, kad vieną grąžią dieną tai gali nutikti ir jiems, jų vaikams, anūkams. Jei neatsitokėsime. Nurašyti žmogų jiems, kaip nusispjauti.

Ir labai dėkoju visiems man palaikantiems!