VALSTIEČIAI PRADEDA IR …NELAIMI
Atrodytų, kad pagaliau Lietuvoje su keleto LVŽS Seimo narių iniciatyvomis, ateina kairiam centrui būdinga ekonominė-mokestinė politika. Bankų, didžiųjų prekybos įmonių papildomas (1 proc.) mokestis politikos barometrą kažkiek kreipia kairėn. Nenuostabu, kad prieš tai sukilo visos dešinės pseudoliberalios ortodoksinės pajėgos, pradedant siauro mąstymo dogmatikais – „ikanamiste“ B.Vainiene, norinčia prisidengti ir figos lapeliu -Konstitucija, „mačiuliais“… ir baigiant pačia I.Šimonyte.
Šiandien ir „Ūkininko patarėjas“ per visus LRT ruporus, kliūstelėjo, kad prekybos tinklų mokestis tik į naudą Lenkijai, o dar buvo paskelbta, kad į Lietuvą veržiasi Estijos „pankas“ su labai egzotiška – aukštų palūkanų norma. Kitaip tariant – dvigubas smegenų plovimo liaudžiai ir tautai smūgis, kurį, šiek tiek, sušvelnino Prezidento G.Nausėdos paskelbta jau senokai tvyrojusi ore idėja dėl valstybinio komercinio banko[1]. Šunys loja, bet valstiečių karavanas toliau eina. Kur jis nuves? Atsakymas aiškus – it depends. Jei bus įsileista pakankamai eilėje įsiregistravimui solidžių bankų, jei smulkiai ir vidutinei prekybai bus žadamos ir įvedinėjamos PVM lengvatos, „žirklių“ su lenkais ir braliukais latviais sumažinimui, tai turėtų suveikti konkuravimo už pirkėją atsiradimas į valstybės gerovę ir sveikatą.
Bėda tame, kad politinė daugumos valia yra paremta tik gerais ketinimais, intuicija ir priešrinkiminiais išskaičiavimais, o ne mokslininkų iš akademinės bendruomenės paskaičiavimais, todėl tenka klausti -ką veikė Šapoka-Skvernelis nuo 2016 metų ir kodėl vyriausybės išvada dėl mokesčių tinklams tokia pakankamai klampi ir aptaki?
Visgi, šuo pakastas tame, kad efektyvūs mokesčiai šiais IT globalizacijos laikais dėl kapitalo tekamumo ir verslo judrumo tegali būti įvesti tarptautiniu mastu. Todėl, apie tai vakar buvę „dėmesio centre“ ir nesusimąstę provokatorius E.Jakilaitis („būti kairiu darosi madinga“) bei jam atsimušinėjęs LSDP lyderis G.Paluckas taip ir pasiliko vietinių provincialaus lygio politinių intrigėlių „ socialiberalioje smėlio dėžėje“, nors efektyvūs solidarūs progresiniai mokesčiai yra socdeminis jų neoportunistinio sparno logotipas. Deja, net iš paties Vytenio Andriukaičio per prezidentinę rinkiminę kampaniją, kuria sėkmingiausiai pasinaudojo prisišliejęs J.Olekas ir aplenkęs bėgtynių finiše į Europos Parlamentą R.Budbergytę, teko traukte pešti komisaro žodžius, kad „buvo kreiptasi į ES vadovų tarybą iš RES komisijos, tačiau ta progresinius vetavo“. Kodėl šituo V.Andriukaitis nekoziravo per rinkiminę kampaniją, apsiribojęs vien vietinėmis, o ne tarptautinėmis skurdo šaknimis, sunku pasakyti. Matė tik trombo pavojų Lietuvos rankose ir vietos socdemų širdyse, bet ne Briuselio galvoje?
Nežinau, ar V.Andriukaitis, ar A.Ažubalis, atrodo, palankiai žiūrintis į totalų didžiojo kapitalo apmokestinimą tarptautiniu mastu, matuosis po rinkimų 2020 naujo URM vadovo kostiumą, tačiau būtent, tai ir yra galimas būtinas naujas apsivaliusios nuo Kirkilo-Bernatonio-Šiaulienės LSDP sąlyčio taškas su TS-LKD, jei pastaruosiuose viršų paims ne liberalės ortodoksės I.Šimonytės kursas, o krikščioniškai demokratiškas, kuriam Gabrielius Lansbergis dar prieš metus yra padaręs rimtą paraišką – „mokytojų ir gydytojų algoms reikia didesnio BVP perskirstymo“. Betgi, vakarykštėje „komsomolkos“ laidoje Jakilaičio-Paluckoi tebuvo sumąstyta kairės-dešinės anihiliacijos ir populistinių ekstremistų baubu bei būsima LSDP beviltiška sąjunga su valstiečių likučiais bei darbiečiais. Nesuprato, kad be solidarios tarptautinės kairiųjų aljanso mokestinės politikos prieš stambiausią kapitalą, abu „dėmesio centro“ pašnekovai jau patapo tokiais smulkiais populistais
Gi mes teturime iki šiol vienintelį kietą užsienio politikos – Broniaus Bradausko poelgio pavyzdį, kuris per Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai, pasakojama, kad prie bokalo suvienijęs mažiukes valstybes, į savo vietą pastatė ir Berlyno biurokratus bei politikierius. Tai kame gi dabar yra LVŽS reikalingos mokestinės politikos silpnybė? Ogi, tame, kad mano bičiulis Br.Ropė iš esmės galėjo pasišakoti vien kare su glifosatais, o visa LVŽS daugumos užsienio politika yra sutelkta savo komitetų posėdžius sėkmingai antikonstituciškai užslaptinusių Kirkilo-Bernatonio rankose, kuriems tarptautinis mokestinis solidarumas, kaip šuniui penkta koja. Todėl, netgi, raginimų URM ir prezidentūros bei G.Nausėdos vis labiau linkstančio centro kairėn, kryptimi, bergždžia laukti.
O ir iš socialiberalių mūsų socdemų jokio partinio įpareigojimo Oleko-Blinkevičiūtės pusėn elementariai nebuvo, todėl, kad toks Algirdas Sysas yra užknistas seiminiais reikalais, o jaunimo drąsių ir išmanančių mokestinę-finansinę-ekonominę politiką, tarptautininkų prieauglio LSDP irgi nėra. Iš konservatorių Mažylio-Kubiliaus-Juknevičienės krikščioniškai solidarios mokestinės politikos irgi nesulaukti. Ortodoksinis liberalumas jiems yra labai patogus. Juk rinka pati turi susireguliuoti. Nors kuo toliau, tuo labiau ryškėja beprecedentė kapitalo koncentracija 3 tūkstančių turtingiausių pasaulio šeimų rankose, o už klimato kaitą labiausiai atsakingi yra, būtent, didieji koncernai ir korporacijos su visu savo juodu naftos ir dujų bizniu.
Tad viltis, beliktų, kad Prezidentas G.Nausėda nuolat šauktų Užsienio politikos tarybą su visais mūsų europarlamentarais, URM vadovu bei Europos pirmai poniai Von der-Laien patarinėsiančia ekonomikoje M.Tuskiene. Kad „Baltijos asamblėjos“ delegacijos vadovas V.Simulikas gautų aiškų nurodymą iš sveikiau mąstančių LVŽS narių pradėti tvarkytis ne tik su bendra akcizų alkoholiui politika, bet ir su europinės mokesčių reformos kontūru. Pagaliau, juk tam yra ir Seimo pirmininkas V.Pranckietis, kuris galėtų gerai „pagenėti“ visus ortodoksus liberalus, už kurių slepiasi visi turčiai, liaudies diplomatijos priemonėmis. O ir užbiurokratėjusioje Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje derėtų į pirmą vietą pastūmėti ekonomines-socialines žmogaus teises, tačiau tam turėtų eiti ir stiprūs įgaliojimai paskui V.Pranckietį, delegacijos vadovui dr.Alg.Butkevičiui. Betgi, iš jam kaišiojusio kojas Kirkilo-Bernatonio dueto tokios akcijos sulauksime, kaip sniego vidurvasarį. Kas jiems darbo? Susiblokuos su darbiečiais sąrašiniuose ir vėl dar keturis metus trūnys Seime.
[1] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1115903/nauseda-valstybinis-bankas-neturetu-buti-tabu
Kęstutis K.Urba