LR SEIMO VALDYBAI
Lietuvos Visuomenės Taryba
DĖL AUTOMOBILIŲ TARŠOS MOKESČIO ĮSTATYMO
2019-11-06 Vilnius
2019-10-29 Lietuvos Visuomenės Tarybos kreipimusi LR Seimą raginome nepriimti Vyriausybės siūlomo LR Automobilių taršos mokesčio įstatymo, pateikėme argumentus, kad šis įstatymo projektas yra protekcionistinis ir nesąžiningas, nes automobilių sunaudojamas kuras yra apmokestinamas kuro akcizu, kuris atspindi automobilio taršą, nes kiekvienas automobilis ar kitos transporto priemonės teršia tiek, kiek sunaudoja kuro. Lietuvoje akcizo mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo kuro ekologiškumo ir jo suvartojimo. Automobiliams jis yra 10-30 kartų didesnis, nei naudojamo šildymui ir pan.
Papildomai paaiškiname, kad šią mūsų nuomonę patvirtino ir ką tik paskelbtas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2019 m. gamybos automobilio dyzelinis variklis sudegina vidutiniškai 26% mažiau degalų, į aplinką išmeta vidutiniškai 15–20% mažiau CO2 nei benzininis variklis, kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra neženklios. Pagal visus taršos rodiklius tiek dyzelinis, tiek benzininis varikliai atitinka naujausią „Euro 6“ standartą. Taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai, pvz. naujos kartos biodyzelinas, gali turėti mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis, tuo CO2 emisijas dar sumažinant.
Kad naujų dyzelinių automobilių taršos rodikliai drastiškai mažėja, patvirtina ir kiti tyrimai. Pirmaujanti nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų įmonė „Emissions Analytics“ skelbia, kad 2013 m. 10% mažiausiai taršių jų tirtų dyzelinių variklių vidutinės azoto oksidų emisijos siekė 265 mg/km, o 10% taršiausių – 1777 mg/km, o 2017 m. dešimtadalio švariausių automobilių tarša jau siekė tik 32 mg/km, o dešimtadalio taršiausių – 1020 mg/km. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinės visų įmonės tirtų dyzelinių automobilių azoto oksidų emisijos: nuo 812 mg/km 2013 m. iki 364 mg/km po ketverių metų. Tai, kad pagal CO2 taršą dyzeliniai automobiliai yra pastebimai švaresni, skelbia ir Jungtinės Karalystės Automobilių sertifikavimo agentūra. Dėl vystomų technologijų ir griežtėjančių ES emisijų normų naujesni dyzelinio automobilio varikliai yra kaskart „žalesni“. Monrealio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša labai didėja esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.
Lietuvos Vyriausybė ir Seimas, visų pirma, turi ginti Lietuvos piliečių interesus. Jums pateikėme „Eurostat“ statistiką, kuri patvirtina, kad dyzeliniu kuru varomų lengvųjų automobilių Lietuvoje – 67%. Atkreipiame dėmesį į ES teisės aktų nenuoseklumą – iki šiol buvo orientuojamasi į dyzelinių automobilių gamybos skatinimą. Tačiau ir tai, kad 2019 m. Europos Parlamentas sugriežtino naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas (iki 2030 m. naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis, palyginti su 2021 m. lygiu, turės sumažėti 37,5%), neįpareigoja tai daryti Lietuvos piliečių mokama kaina. Skatinimas pirkti naujus automobilius turi būti derinamas su Lietuvos pirkėjo galimybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ir elektros energijos gamybos kaštus ar kainą, taip pat į tai, kad iš esmės nėra išspręstos elektromobilių utilizavimo taršos problemos.
Ši papildomai Jums pateikta informacija patvirtina išvadą, kad nesąžiningu ir spekuliatyviu LR Automobilių taršos mokesčiu Lietuvos Vyriausybė gina ne Lietuvos piliečių interesus, bet, iš esmės, nebūtinai ekologiškus užsienio automobilių gamintojų ir jų lobistų sprendimus. LR Vyriausybė turi paaiškinti, kaip ruošiasi ne deklaratyvai, bet dalykiškai gerinti gamtos saugojimą dėl teršimo automobilių ir kitų transporto priemonių išmetamomis dujomis.
Lietuvos Visuomenės Taryba
Gautas atsakymas iš Seimo kanceliarijos:
