Kiekvienam kūriniui savas laikas. Užmesta ir pamiršta a.a. Mindaugo Tamošiūno, vieno iš progresyviausių tarybinio laikotarpio lietuvių kompozitoriaus, roko oratorija, parašyta pagal poeto Balio Sriubo žodžius kaip niekada aktuali šiomis dienomis, broliškų Rytų Europos tautų tarpe vėl siautėjant šiai vienai iš Žemės stichijų – Ugnies stichijai. Prisidėkime prie šio užkalbėjimo, nuraminkime alkanąjį žvėrį, atslinkusį iš XVI a. Livonijos karų, XVII a. brolžudiškų karų švedmečio fone, XVIII a. žemių surinkimo Rusijos imperijos sudėtyje, XIX a. sukilimų, pasiekime taiką regione. Redaktorius.
Tegul Saulė Lietuvos tamsumus prašalina!