Šiandien Lietuvos spauda nušvito štai tokiomis kaip balzamas Vilniaus m. Savivaldybės šulams citatomis:
Antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo ir veikėjo įamžinimo. Ekspertai paminklo klausimą sprendė sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir S. Kairio (kultūros ministro!-red.pastaba) prašymu, o vienas argumentų panaikinti teisinę apsaugą buvo paties S. Kairio pakeisti vertinimo kriterijai, jog teisinė apsauga negali būti suteikta kūriniams, reprezentuojantiems asmenis, prisidėjusius prie gyventojų represijų organizavimo.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/architektura/2021/08/24/news/p-cvirkos-paminklas-saugomas-nebebus-koks-jo-likimas-turetu-spresti-savivaldybe-ir-miestieciai-20521795/
Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą. „Paminklui statusas nuimtas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V. Bezaras. Anot jo, sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre. Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą (pamanykit tik!-red.pastaba), kaip charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/architektura/2021/08/24/news/paveldosaugininkai-apsisprende-del-paminklo-p-cvirkai-apsaugos-del-skvero-toliau-verda-diskusijos-20518813/
Dviejose citatose neatitikimas. Vienoje, pagal ją, svarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, o kitoje jau Nepriklausomų ekspertų taryba? Kaip ir turi būti tokiose akcijose, dūmų uždanga. Internete apie šių institucijų statusą nė žodžio, kažkokia painiava. Vienintelė viltelė Kultūros paveldo direktoriaus V.Bezaro žodžiai, kad „sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre“.
Kultūros registras – tai jau Kultūros paveldo departamento jurisdikcija. Laikykitės, Vidmantai Bezarai. Lietuvos Visuomenės Taryba dar prisimena Jūsų atsakymą š.m. pradžioje:
į Lietuvos Visuomenės Tarybos Kreipimąsi:
Kultūros paveldo departamentui
Šnipiškių g. 3, 09309
KREIPIMASIS
Vilnius, 2019-12-23
Pritardama Kultūros paveldo departamento veiklai, susijusiai su paminklo Petrui Cvirkai ir skvero, kuriame jis yra, apsaugai nuo vandališkų Vilniaus m. Savivaldybės kėslų sugriauti šią vieną gražiausių Vilniaus m. paveldo vietų, Lietuvos Visuomenės Taryba, primindama, kad jau kreipėsi šių metų liepos mėnesį į Vilniaus m. savivaldybę ir iki šiol negavo atsakymo į šį raštą, kuriuo atkreipėme Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį, kad:
- Petras Cvirka po karo tik tik pradėjusiame lietuvėti Vilniuje jo naujakuriams buvo ir tebėra žinomas, visų pirma, kaip lietuvių literatūros klasikas;
- Petro Cvirkos dalyvavimas Lietuvos Liaudies Seimo delegacijoje 1940-ų metų rugpjūčio mėn. kelionėje į Maskvą, pirmiausia, buvo sąlygotas jo, kaip Liaudies Seimo nario, statuso;
- Dabartinis Petro Cvirkos skveras, sukurtas nusipelniusių Lietuvai architektų ir menininkų Igno Laurušo, Juozo Mikėno bei Vladislovo Mikučiano, niekuo nenusileidžia tokio pobūdžio pasaulinių skverų šedevrams ir yra viena iš svarbiausių Vilniaus paveldo vietų,
Lietuvos Visuomenės Taryba dėl Petro Cvirkos skvero ir paminko Vilniuje, kaip kultūros paveldo paminklų, statuso sustiprinimo kreipiasi į
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTĄ
Pareikšdama, kad
- Petras Cvirka neatsakingas dėl TSRS Raudonosios Armijos įleidimo į Lietuvos Respubliką 1939 m. ir 1940 m. birželio įvykių, kada tuometinė Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė ir kariuomenė įvykdė TSRS ultimatumą įleisti papildomą kariuomenės kontingentą į Lietuvos Respubliką.
- Petras Cvirka neatsakingas, kad Lietuvos Vyriausybė nepareiškė apie krašto okupaciją ir nenutraukė savo veiklos, TSRS kariuomenei įžygiavus į Lietuvą, nesudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje.
- Petro Cvirkos ideologinės socialinio teisingumo valstybėje pažiūros, dalyvaujant Liaudies Seimo rinkimuose, nereiškė, kad jis yra už Lietuvos valstybingumo sunaikinimą.
- Petras Cvirka neatsakingas dėl TSRS Vyriausybės klastos, įviliojant jį ir kitus naiviai tikėjusius permainomis Lietuvoje inteligentus į Liaudies Seimą tam, kad JAU PASKUI per juos įvykdytų Lietuvos valstybės aneksiją (tokios klastos faktus patvirtina istoriniai dokumentai, kurių vieną, kaip labai svarbų, mūsų nuomone, pateikiame Jums – buvusio LR finansų ministro E.Galvanausko liudijimas K.Škirpai, kurį jis pateikė savo knygos „Kovok!“ 86-87 psl. (žr. Priedą)).
- Petras Cvirka nėra vienasmeniškai atsakingas už Liaudies Seimo priimtus nutarimus, jeigu LR Seimo veikla buvo sąlygota prievartos ir šantažo.
- Neištirtos Petro Cvirkos netikėtos mirties aplinkybės.
- Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries asmenybių paniekinimas, tuo pat metu net nediksutuojant apie Antano Venclovos ir jo memorialinio muziejaus Vilniuje klausimo, yra amoralaus dviveidiškumo apraiška. Ir P. Cvirka, ir A. Venclova buvo Lietuvos rašytojų sąjungos vadovais A. Venclova – 1940 m. ir švietimo ministru.
Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia Kultūros paveldo departamentą nepasiduoti istoriškai paviršutiniškoms Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadoms dėl P.Cvirkos veiklos 1940-ais metais, kurias užsakė Vilniaus m. savivaldybė tam, kad rastų pretekstą įvykdyti savo vandališkus kėslus, ir tuo pačiu prašo PADIDINTI APSAUGĄ PETRO CVIRKOS PAMINKLUI IR SKVERUI, KURIAME JIS STOVI.
Lietuvos Visuomenės Taryba
Priedas – K.Škirpa. „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939-1941m.” 86-87 psl.
