LVT Žvilgsniu. Kreipimasis į Seimo narius

Laba diena, gerb. Seimo nariai,

2022 m. birželio 21 d. LR Seime planuojama svarstyti prieštaringai visuomenės vertinamą Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Kadangi pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimi pasisakymai apie vykdomą valstybėje vertybinę politiką, norėtume išsakyti savo vertybinį požiūrį į šį klausimą. Iš karto pabrėšime, kad vertybėmis laikome tai, kas yra patikrinta laiko ir iš esmės yra vadinama amžinosiomis vertybėmis.

Tiesą sakant, neteko girdėti aiškių bei rišlių vertybinių argumentų, kodėl yra reikalingas šis naujadaras skirtingos lyties asmenims, jeigu visus kylančius naudojimosi bendru turtu, tarpusavio išlaikymo, paveldėjimo, susižinojimo sveikatos priežiūros įstaigose bei kitus klausimus galima išspręsti labai paprastu būdu – nuėjus ir įregistravus santuoką artimiausiame Civilinės metrikacijos biure.

Pateikiami aiškinimai, kad ši naujoji sąjunga yra kažkoks naujas naujausiųjų laikų atradimas, neturintis aliuzijų į santuoką, vėl gi kelia didelių ir pagrįstų abejonių. O kodėl jos iš viso reikia? Ar ji padarys žmones laimingesniais, labiau mylinčiais ir labiau besirūpinančiais vienas kitu? Jeigu jau kalbame apie vertybinę politiką. Dalinis santuoką sudariusių asmenų teisių realizavimas per šią Civilinę sąjungą taip pat primena kažkokį ne iki galo iškeptą pyragą, kurio ir valgyti nesinori, ir išmesti gaila. Todėl šio projekto stūmimas labiau primena Trojos arklį, kai siekiama kažkokių kitų tikslų, o ne tų, kurie yra įvardinami viešai.

Tačiau, pereikime prie vienos lyties asmenų, kuriems matyt labiausiai ir yra taikomas šis įstatymo projektas. Vėl gi, pamėginkime įvertinti situaciją iš vertybinės pozicijos.

Viešojoje erdvėje dažnai tenka girdėti, kad dviejų tos pačios lyties asmenų sąjunga yra grindžiama labiau meile nei kitais sumetimais. Visų pirma, matyt, reikėtų atskirti dvi sąvokas: meilė ir seksualiniai santykiai. Kaip meilė gali egzistuoti be seksualinių santykių, taip ir seksualiniai santykiai gali būti be meilės. Taigi, tai nėra tapačios sąvokos ar sinonimai.

O tikrąją meilę visada lydi rūpestis ir pasiaukojimas. Tai kas gi labiau jungia du tos pačios lyties asmenis bendruoju požiūriu? Meilė ar siekis patirti malonumą? Iš viešoje erdvėje pateikiamos informacijos yra žinoma, kad homoseksualūs santykiai sukelia padidintą riziką sveikatai (Homoseksualių santykių turinčių vyrų lytinio elgesio ir ŽIV/AIDS žinių tyrimas, Dr. Saulius Čaplinskas, https://ojs.mruni.eu/ojs/social-inquiry-into-well-being/article/download/2097/3800). Tai argi tikrai mylintis ir mylimo žmogaus sveikata besirūpinantis asmuo leis sau elgtis taip, kad sukeltų riziką mylimo žmogaus sveikatai? Tikriausiai, kad ne. Todėl galima teigti, kad bent jau homoseksualinių santykių atveju dominuojantis motyvas yra asmeninis malonumo gavimas, o ne meilė.

Iš to kas aukščiau paminėta kyla logiškas klausimas: kodėl valstybė turėtų remti ir propaguoti tai, kas yra malonu atskirai paimtiems asmenims, bet sukelia tiems patiems asmenims papildomų sveikatos rizikų? Argi taip dera elgtis savo piliečius mylinčiai valstybei? Greta meilės iškyla ir laimės klausimas. Nuo senų senovės išminčiai kartoja, kad tikrai laimingu žmogų padaro ne juslėmis grįstų norų tenkinimas, o priešingai – jų įveikimas ir nugalėjimas.

Jamvlicho traktate apie Pitagoro gyvenimą yra rašoma, kaip mums visiems gerai žinomo Pitagoro bendruomenės nariai ugdydavo savyje ištvermę pasipriešinti įvairioms pagundoms. Viena iš tokių treniruočių būdavo nukrauti stalus gardžiausiais valgiais, sužadinti savyje apetitą, o po to visas tas gėrybes atiduoti vergams, patiems prie jų nė neprisilietus, ir tokiu būdu nugalėjus save, tiksliau tą savo dalį, kuri trokšta malonumų.

Apie seksualinės aistros sutramdymo vertę rašoma kitame, jau 20-ame amžiuje Kembridžo universiteto etnologo ir antropologo J. Daniel Unwin parašytame veikale „Seksas ir kultūra“. Jis tyrė ne vieną aukšto išsivystymo civilizaciją bei daugelį žemesnio išsivystymo civilizacijų. Ir visose jose kartodavosi vienas ir tas pats dėsningumas. Kai tik tos civilizacijos visuomenė sumažindavo savo seksualinių poreikių tenkinimą iki minimumo, jų civilizacija ir kultūra sužydėdavo. Nors šios visuomenės gyveno skirtingose geografinėse aplinkose, priklausė skirtingoms rasėms, tačiau jų vedybinių papročių istorija yra tokia pati, o santykių tarp vyrų ir moterų kultūros kilimas siejosi su tos civilizacijos ekonomine, moksline ir kultūrine pažanga. O perdėtas seksualinio instinkto tenkinimas per maždaug 100 metų atvesdavo prie civilizacijos žlugimo.

Apibendrindami tai kas buvo pasakyta, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vertybiniu požiūriu šiuo įstatymo projektu pasirinkta kryptis yra diametraliai priešinga tai, kuri veda į tikrą meilę, laimę, Bendrąjį Gėrį ir klestinčios valstybės kūrimą. Todėl kviečiame Jus dar kartą gerai apsvarstyti savo apsisprendimą šiuo klausimu ir vadovautis amžinosiomis vertybėmis.

Lietuvos Respublikos piliečiai:

P.S. Dėl Kreipimosi palaikymo rašykite Giedriui el.p. giedrius@asesu.lt