2024 m. liepos 26 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos visuomenės tarybos rinkimų stebėtojo Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime
„VRK dvikova su rinkimų stebėtojais. Kodėl VRK slepia rinkimų informaciją?“
Dalyvauja Stebėtojų gildijos rinkimų stebėtojas Gediminas Ustinavičius.
Lietuvos visuomenės tarybos ir Stebėtojų gildijos rinkimų stebėtojai bene pirmą kartą rinkimų istorijoje pabandė sistemiškai patikrinti rinkimų komisijų veiklą. Netikėtai stulbinančios rinkimų manipuliacijos atsiskleidė jau Respublikos Prezidento rinkimų I ture ir referendume, kurių didelė dalis balsavimo biuletenių prieš balsavimo dieną nebuvo perduota apylinkių rinkimų komisijoms, nors visi biuleteniai turi atsirasti balsavimo patalpose vėliausiai 12 valandų prieš jas atidarant rinkėjams. Įspūdingi balsavimo pažeidimai Užsienio apygardos rinkimų apylinkėse, kur balsavimo biuleteniai „atsakingai“ saugomi atvirose dėžėse ambasadose, bet ne užantspauduotuose vokuose/maišuose.
Todėl suprantama, kodėl didelė dalis rinkimų komisijų nebuvo susidūrę su teisėtais stebėtojų reikalavimais gauti rinkimų dokumentus. 2024-06-09 raštu VRK net uždraudė rinkimų komisijoms stebėtojams Gediminui Ustinavičiui ir Zigmui Vaišvilai teikti jų prašomus dokumentus. Dalies reiklių Stebėtojų gildijos stebėtojų VRK neįregistravo Europos Parlamento rinkimuose.
2024-06-27 sprendimu VRK patvirtino Rinkimų kodekse nenumatytą Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašą. VRK turi teisę tvirtinti tik aprašus, kuriuos numato Rinkimų kodeksas. Ar VRK taip elgtųsi, jei rinkimai būtų sąžiningai organizuojami ir vykdomi?
Todėl 2024-07-25 d. Seimo rinkimų stebėtojais įregistruoti Zigmas Vaišvila ir Gediminas Ustinavičius kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio stebėtojų pažabojimo aprašo panaikinimo, nes VRK nutarė, kad:
– siūlant stebėtojus ir norint stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje reikia paaiškinti motyvus (lyg VRK nežinotų, dėl ko Rinkimų kodekse numatyti stebėtojai ir kad rinkimai vyksta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje);
– stebėtojo statusą galima panaikinti, jei gautas skundas dėl jo (skundo turinys ir jo svarstymo rezultatai „visažinei“ VRK nesvarbūs);
– nenumatyta, kad stebėtojas galėtų dalyvauti VRK posėdyje ir gintis, svarstant jo likimą;
– patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus, stebėtojai netenka savo teisių (matyt, kad negalėtų skųsti VRK sprendimų, be to, VRK „pamiršo“, kad politinė kampanija baigiasi tik po 100 dienų po galutinių rezultatų patvirtinimo);
– stebėtojas, prašydamas rinkimų dokumento, turi nurodyti, ką jam nežinomas dokumentas pažeidė (matyt, VRK nuomone, stebėtojais galės būti tik ekstrasensai, žinantys jiems nerodomų dokumentų turinį, nors Rinkimų kodeksas niekaip neriboja stebėtojo teisės susipažinti su rinkimų komisijos veiklos dokumentais, tereikia užtikrinti asmens duomenų apsaugą);
– stebėtojas neturi teisės kontroliuoti rinkimų (o tai kam reikalingi stebėtojai?);
– stebėtojas neturi įtakoti rinkimų komisijos veiklos (tačiau kaip tuomet jis turi elgtis, nes Rinkimų kodeksas turi niekaip neribojamą teisę kreiptis į rinkimų komisiją dėl galimų pažeidimų su prašymu juos pašalinti?);
– stebėtojas neturi teisės tikrinti rinkimų komisijos patalpų (o tai kaip jis stebės ir kontroliuos šią veiklą, neturėdamas teisės įeiti į rinkimų komisijos patalpas?).
Lauksime teismo sprendimo dėl šio VRK savavaldžiavimo ir stebėtojų gretų gausėjimo.
Laukiame ir prasidėjusio prokuratūros vadovaujamo VRK veiklos tyrimo rezultatų.