AR LVŽS YRA ANTILIETUVIŠKA PARTIJA?
Pagvildenti šią temą, žinoma, paskatino premjero Sauliaus Skvernelio akmenėlis, mestas į konservatorių daržą – atseit jų partija yra antivalstybinė. Kiek įvykdyta visokių politinių-ideologinių diversijų prieš Tėvynės sąjungą ir „piktų žirnių“ buvo sviesta į jos gretas per tris dešimtmečius ar jie patys „pridirbo ir prisidirbo“ su naktinėmis reformomis – jaučio odos neužtektų surašyti, tačiau šį sykį dėmesys skiriamas pagrindinei valdančios daugumos partijai.
Esminis atsakymas, kiek valdantieji yra antilietuviški, slypi, pirmiausia jų finansų politikoje – mokesčių reformoje ir biudžeto paskirstyme. Ekspertas Alfonsas Brazas suskaičiavo, kad dėl akių įvesti progresiniai tarifėliai suma sumarum su SODRA lubų įvedimu didiesiems magnatams per metus į jų sąskaitas prideda plius 100 milijonų eurų. Tuo viską būtų galima užbaigti, nes tai yra ir trūkstamos algos mokytojams, gydytojams, kultūrininkams, didesnės pensijos. Visgi, absoliutaus aiškumo verdiktui trūksta, nes nėra tiksliai įvertinta, kiek tokia neoliberali finansų politika atnešė žadėtų naujų darbo vietų per kapitalo atitekėjimą.
Darbo biržos duomenimis prieš reformą ilgalaikių bedarbių būdavo apie 100 tūkst. iš darbingo amžiaus grupės be studentijos, bei, maždaug, dar 50 tūkst. ieškančių darbo pensininkų ir studentų. Šiuo momentu Darbo biržos duomenimis darbo ieško beveik 120 tūkst., kai liuosų darbo vietų – beveik 10 tūkst. Todėl kyla teisėtas klausimas – ar, išties per 2019 metus užimtumas išaugo net 30 tūkst., ar tokia statistika pagerėjo dėl to, kad buvo jaunimo dar sparčiau išemigruota (apie 65 proc. jaunų išvyksta iš Lietuvos, o jų vietas plūsta ukrainiečiai, belorusai ir rusai), o pensininkai braukti iš Darbo biržos sąrašų. Nėra Lietuvoje normalios užimtumo politikos jau dešimtmetis – Ekonomikos ir inovacijų ministerija apdovanota eurokomisaro postu nerodė jokios lyderystės tame, nors teisiniai dokumentai – ministerijos nuostatai tai ją seniausia įpareigojo daryti. Bet, kadangi juose neįrašyta elementariausia vadovėlinė tiesa, kad makroikanominė politika apima, ne tik „bėvėpė“, bet dar ir užimtumą, o Rimantas Sinkevičius nesirūpina svarbiausių rodiklių įteisinimu, tai ir randasi „pateisinimas“ toms SODRA luboms, kurios, beje, niekaip negali išspręsti po kaimą išsklaidytų 70 tūkst. bedarbių problemos. Nebent, paskatinti juos dar sparčiau bėgti į miestus bei svetur. O kad kaimas yra ir svarbiausias valstybės demografinis resursas ( Lietuvoje mieste gimstamumas tik 1.5, o kaime – 1.9) suprantama ne Vilniuje, o kremliuje. Rusijoje, suvokusioje, kad mokytojų stygius 2.5 tūkst. kaimo mokyklų nieko gero nežada, paskelbtas „zemstvos mokytojo“ projektas: kiekvienas išvykstantis mokytojauti iš miesto gauna neatlyginamą 30-60 tūkst. eurų paramą įsikūrimui su įpareigojimu atidirbti penkerius metus. D.Medvedevas išrėžė gubernatoriams – „nėra mokyklos, neliks ir kaimo“, o štai S.Skvernelis su R.Žakaitiene, toliau „optimizuoja“ kaimo mokyklų uždarinėjimu. Tik R.Karbauskis prieš rinkimus suprato, kad tai galutinis šūvis sau į koją ir bando procesą sulėtinti.
Šiaip ar taip, vaizdas yra toks – naujieji apsukruoliai tautos ir liaudies mulkintojai savo sukauptą politinį kapitalą vikriai pavertė į finansinį (gal ne be reikalo vakar prof.Vyt.Landsbergis išvadino valdžią viešai vagimis?), o dalį sukaupto energetinėmis jungtimis biudžetinio pyrago pabarstė socialiai vargstantiems sluoksniams per vaikpinigius, algų didėjimą ir pensijas. Kurias, beje, jau sparčiausiai „valgo“ išaugę komunaliniai mokesčiai bei sutartinis prieškalėdinis kainų kilstelėjimas visuose šešiuose didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tad belieka pasakyti – tik nereikia mūsų mulkinti! Žmonės kalba – LVŽS žadėjo, atėjo ir …apsivogė.
Pridurkime dar ir nevykusią universitetų reformą, kurioje „ežys“ – VDU „sukergtas“ su „gyvate“ –A.Stulginskio universitetu ir gavosi „du metrai spygliuotos vielos ganyklai tverti“, kai reikėjo žemdirbių pamainą apjungti su KTU, kadangi pažangą žemdirbystėje ir gyvulininkystėje dabar lemia robototechnika. Pridėkime ir konkurencijos naikinimą logistikos sektoriuje su nepalankiomis sąlygomis, dėl kurių vežėjai registruoja savo įmones svetur, pripliusuokime ir netikusią urėdijų reformą dėl kurios centralizmo monopolizmo sparčiai išaugus malkų kainoms dėl politinių išskaičiavimų kirviu buvo paleistos visos sengirės – malkų kainos krito, ir valdančiųjų vaizdas formuojasi itin nepalankus. Nebuvo ir reikiamos ekonominės dimensijos L.Linkevičiaus-G.Kirkilo-J.Bernatonio-D.Grybauskaitės užsienio politikoje, nors klimato kaitoje didžiausias indėlis yra, būtent, iš solidariai neapmokestinto kapitalo koncentracijos. Tad viską susumavus išvada S.Skvernelio mestiems kaltinimams peršasi pati: „kas ant kito sako – ant savęs pasisako“.
TAS DISKREDITUOTAS NUVALKIOTAS ŽODIS „laisvė“
Laisvės sąvoka turi ne vieną lygmenį. Greta valstybinio nepriklausomumo glūdi ir sąlygos kiekvienam asmeniui realizuoti savas humaniškąsias kūrybines galias, o ne būti pririštam prie maisto atliekų paieškos konteineriuose, alaus ar pilstuko bambalinio, narkotikų ar azartinių lošimų bei menkiausio atlygio už darbą. Beje, ir dėl Lietuvos profsąjungų silpnumo bei valdžios abuojumo. Ką mes girdime jau trečias dešimtmetis iš visų televizijų bei tribūnų per ritualinius renginius? „Iškovota laisvė, jūs esate laisvi… laisvės premijos“. Akivaizdu, kad taip sistemingai yra išplaunamas šventas socialiai liberalus asmens laisvių turinys, ir beliktų pasakyti liaudiškai: užteks, vieną kartą, ponai, viduriuoti laisvėmis, o Seimo pirmininkų „spyčraiteriams“ senokai jau laikas pradėti skirti valstybinį (gal tariamą?) nepriklausomumą nuo Maskvos nuo pačios laisvės sąvokos. Kadangi, ponams vikriai apšvarinus ir tautą, ir liaudį, materialiniuose nepritekliuose – skurdo bei bedarbystės spąstų nelaisvėje tebėra trečdalis (nesugeba emigruoti) Lietuvos gyventojų.
Man pagailo vargstančio jau du dešimtmečius teismuose dėl Miško brolių namų pastato Albinuko Kentros, kuriam padavė vakar geležiuką – „esmi laisvas į visas keturias puses laisvą orą ganyti, bet paties pastatyto namo negausi, kaip ir Vyties paminklo“. Nespėjo jis vakar pasiguosti dėl baisios neteisybės teismuose bei valdžiuose, kurią man išklojo ant suoliuko prie Seimo dar aną vasarą. O reikėjo vakar rėžti iš tribūnos – premiją kaip simbolį, priimu, tačiau geležiuko – nebe. Susikiškite, ponai, patys arba užduokite juo per subines ir galvas teisėjams bei biurokratams. Be reikalo į vatą tai įsuko ir savo kalboje Radvilė.
Beje, baisioje nelaisvėje – prirakinti prie absurdiško įstaytmpataisdavystės konvejerio aptarnavimo chaoso ne pirmas dešimtmetis tebėra išrinktieji seimūnai. Supratingesni „nusiplauna“ ir balsuoja kojomis, o štai Gediminas Vasiliauskas laikosi frakcijinės tvarkos, bene, stropiausiai. Įdėmiausiai seka, į kur pakryps Karbauskio nykštys, kai reikia balsuoti, bei vykdo. Nes pataisų srautas yra toks, jog vienai pagvildenti tik pusvalandis susidaro, nors ir profesūra tokio „blico“ su biurokratija niekaip nesugebėtų sulošti. Tai kur jau čia ir tas SODRA lubas perprasti, ar „ikanomikos“ ministerių atsakomybes už užimtumo politikos vieningumą bei Kukuraičio su Radišauskiene įkinkymą su Andrium Palioniu į vieną jungą kaimo bendruomenių kooperatyvų organizavimui, kuris buvo išrastas dar Antano Smetonos laikais su įvesta tam reikalui ne viena pareigybe. Betgi, paprasčiau paminklą diktatoriui pastatyti – ims koks naivuolis tautiškas ir prabalsuos rudenį už Skvernelį, nes anis gi paminklą Smetonai, o ne sau pačiam, kaip Jaroslavas asfaltą, stato. O kad kaimas eina visiškai velniop, ir kad artimiausiais metais į pensiją išėjus 200 tūkst. darbininkų, nebus kas stoja į jų vietą bei fatališkai blogės dirbančiųjų/išlaikytinių santykis, galvos, itin, neskauda niekam. Net Gediminui Vasiliauskui. Ar Hipokrato priesaiką balsavimu Sveikatos komitete sulaužusiam Antanui Vinkui. Didelio čia daikto – vėžininkams brangūs vaistai nebus plačiau kompensuojami. Tegul namus parsiduoda kaip ta naivi Onutė nuo Valkininkų su „trigubai neigiamu krūties“ Balta kepurėle atėjusi spalį pamitinguoti prie Seimo. Svarbu, kad biudžetas PSDF – privalomo sveikatos draudimo fondo, į kurį susimeta visi dar nesergantys ir ligoniai, lėšomis subalansuotas. O kad V.Šapoka pernai dar pasiskolino 3.1 mlrd. eurų, koks kieno reikalas. Nes po mūsų – kad ir tvanas. Arba didžiulis galvos skausmas būsimai valdžiai, kuria ir teks srėbti, tai kas užmaišyta. O kas išvogta –kas besugaudys. Pašilio prokuratūra, juk visai teisingai – nei viešo intereso gynimo įstatymu, nei kulkosvydžiais neginkluota. Jei kas – patys į langą galime šauti ne tik šampanu. Svarbu, kad darbo seimams netruks –pažiūrėkite, koks švietimo nacionalinio sutarimo projektas ar pati Nacionalinės pažangos programa surašyta. Suprasdamos, kad. Minėdamos, kad. Sutelkdamos, kad. Pripažindamos, kad.
Tas pats trafaretas. O jei jis yra, reiškia sistema funkcionuos. Darna bus. Kas, kad angl. „sustainability“ yra verčiamas labiau į tvarumą. Net Kentra nespėjo susigaudyti. Nes darna yra toks neapčiuopiamas dalykas, kurio net Aušra Maldeikienė nesugebėjo apvirškinti. O štai už tvarumą tektų jau kažkam atsiskaitinėti, kaip už buvusius bei esamus rodiklius. Šiuo momentu – Skverneliui Seimui, o Ramūnui –rinkėjams. Ne tik už tuos dirbančius santykyje su išlaikytiniais. Bet dar, ir, sakykime, už humusą dirvoje, nes dulkių audros jau pradeda eiti ne nuo Afrikos, o priešinga kryptimi nuo pačios Suvalkijos lygumų. Tai ar ne geriau pašvilpauti dabar sau?
Kęstutis K.Urba, 2020.01.14