DEŠINĖ GEROVĖS VALSTYBĖ
Vakarykštė nauja rinkėjų apgaulė piršta ne tik per TV3 žinias istoriko Šarūno Liekio lūpomis, atseit, Gerovės valstybė yra tik kairiųjų nuosavybė ir kelrodis, verčia eilinį kartą pasibaisėti mūsų politinės terpės išprusimo ir žinių lygiu. Gi jos krikštatėviu yra ne kas kitas, o legendinis Vokietijos kaizeris Otto Bismarkas, kuris pirmą kartą pasaulyje įgyvendino pensijinę sistemą, dar ir bandydamas visą Vokietiją suskirstyti į kvadratus ir kiekvieno centre pastatyti po kirchę bei kareivines. Jis, beje, įvedinėjo prūsišką tvarką – „ordnungą“: jei „baueris“ netvarkingai laikė žemės padargus savo kieme, tai tuoj pat gaudavo solidžią policijos
Per pastarąjį pusšimtį metų Gerovės valstybės teorija gerokai pasistūmėjo į priekį, o trumpas jos nusakymas yra toks: visų žmonių socialinis apgintumas ir dar atsparumas kriziniams ekonomikų svyravimas atsidėjimo turėjimu juodai dienai. Į tai eita ir tebeinama plačiame pasaulyje , kaip mokslininkai suskaičiavo net septyniomis skirtingomis ideologinėmis kliautimis, pradedant skandinaviškuoju socializmu ir baigiant, marginaliai klientelistiniu liberaliuoju modeliu, į kurį Lietuvą užpainiojo socialiberastiškosios politinės pajėgos, kaip jos besivadintų ir kokiomis kairės dešinės etiketės spalvomis besidangstytų, kaip figos
Suprantama, kad vykstant sparčiam globalaus ar vietinio kapitalo koncentravimuisi saujelės rankose, kairesnės jėgos XXa. pabaigoje ištraukė į dienos šviesą šią gerovės metaforą, tačiau neužmirškime, kad ir Popiežius Pranciškus savo enciklikoje yra pasakęs – pinigai turi ne valdyti, o tarnauti žmonėmis, ir daug kur krikščioniškai demokratiškos jėgos į tai yra
Šiaip jau Gerovės valstybės brandos laipsnis yra nusakomas visu objektyvių rodiklių rinkiniu – aukštas BVP, ir užimtumas, žemas socialinės nelygybės koeficientas ir mažas nusikalstamumas, sveika gamtinė, urbanistinė ir informacinė aplinka, aukštas sveikatingumas bei ilgaamžiškumas, apsirūpinimas būstu bei reikiama infrastruktūra (ugdyklos, gydyklos ir kultūros objektai bei komunalinis ūkis). Subjektyvieji rodikliai yra iš socialinės psichologijos plotmės – ar gerai žmogus jaučiasi ir yra laimingas. Gi laimė yra tada, kai žmogui gera dabar, ir jis žino, kad taip bus ir ateityje. Šiuos dalykus kasmet padėstau kviestinėje paskaitoje Mykolo Riomerio universitete ne tik teorinėje, bet ir praktinėje – Lietuvos plotmėje, tad dar 2018 metais dosniai žiniomis ir atradimais ne vien kartą pasidalinau su Gitanu Nausėda bei susilaukiau padėkos diskusijoje dėl mokesčių.
Vakar LRT „Dėmesio centre“ Deividas Jursevičius pabandė ant Š.Liekio „kabliuko“ pasigauti TS-LKD lyderį – vikingą Gabrielių Landsbergį, klausdamas kaip bus su Prezidento Gerovės valstybės, atseit, tik kairiuoju siekiu ir dešiniųjų pozicija, tačiau Gabrielius labai taikliai, momentaliai susiorentavęs, atsikirto: pasižiūrėkite į Vokietijos pavyzdį su kokybišku švietimu ir medicina visiems bei oriais atlyginimais, ir dar pensijomis bei pakvietė neskubėti skirstyti politines partijas vien į kairę ir dešinę.
Vis tik, skirstymo ir klasifikavimo dalykas yra sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl reikalauja platesnio paaiškinimo. Ekonominė pozicija ir orientacija yra apibrėžiama bent jau penkiomis dimensijomis:
- BVP perskirstymo dydis, nusakomas mokesčių tarifų didumu ir progresyvumu
- su tuo susijęs internacionalios tarptautinės politikos dėmuo, kadangi itin efektyvūs ir teisingi progresiniai tarifai, leisiantys įveikti ir globalų skurdą, ir klimato kaitinimą, tėra įmanomi dėl kapitalo tekamumo ir verslo judumo tik globaliu mastu, o lokalūs progresiniai tarifai gali būti pražūtingi, nes atbaido investitorius
- požiūris į valstybinį sektorių ekonomikoje (laimingiausių pasaulio žmonių Danijoje net 1/3 BVP buvo sukuriama valstybinių ir kooperuotų su privačiu kapitalu įmonių) ir, tuo pačiu, užimtumo politiką
- antikartelinė-antioligopolinė politika, išauganti natūralią kainodarą rinkos laisvėse, o ne perduodanti kainų politiką į saujelės stambiausių savininkų rankas, kurie kiekvieną kartą ją kilsteli, kai tik valdžia žmonėms paberia „trupinių“
- pensijų ir pašalpų sistemos reikalingumas ir didumas
Vis tik, kertiniais yra pirmi du punktai ir ketvirtas, nes jie leidžia ir tinkamai sukooperuoti koncesijomis valstybinį kapitalą su privačiu, ir išauginti pensijas bei pašalpas. Ir dar neužmiršti algų. Deja, nei LSDP, nei LSDDP savo tarptautinės politikos programose, ir juo labiau stambių latifundininkų partija – LVŽS nėra pabrėžę iternacionalumo mokesčių politikoje svarbos, todėl lperšami lokalūs progresiniai mokesčiai negali duoti naudos, juolab, tuo S.Skvernelio vyriausybė pagal T.Tomilino receptą jau atstūmė investitorius. Antikartelinė-antioligopolinė Lietuvos gelbėjimo, spaustos per Skirmantą Malinauską LVŽS politika pasibaigė sulig reklaminiu premjero kvietimu atvykti kitiems užsienio tinklams 2018 m. rudenį, o socdemų tarpe tebuvo prieš keletą metų, bene, vienas G.Palucko straipsniukas kaip milijoninius pelnus gaunantys prekybos centrų savininkai skriaudžia kasininkes.
Todėl, ir LSDP ir LSDDP bei LVŽS yra kvalifikuotinos kaip ne jokios kairės, o socialiberastinės oportunistinės, darbo žmonių ir visų pirkėjų interesus išdavę dešinės kairesnių retorinių etikečių struktūros, besigviešiančios valdžios. Man gi vakar buvęs ES komisaras Vytenis Andriukaitis, kai mečiau viešą kaltinimą LSDP, pyktelėjęs atrašė:
Deja, Kęstuti,
Neskaitai rinkimų programos, jos paskutinės redakcijos ištisai, tad ir kalbi iš kepurės. Gaila,
Vytenis.
Dabar jam rašau atsakymą:
Deja, Vyteni, būdamas medicininio-istorinio išsilavinimo tebesivadovauji vienmatėmis klišėmis –
Yra progresiniai tarifai ar nėra, pagal principą „šienas“-„šiaudai“.
Jokios antikartelinės-antioligopolinės politikos, tamstų, rašytojas politologas Liutauras Gudžinskas jums į programą neįdėjo, joje nėra nei kvapo internacionalumo užsienio politikoje, nes nepasikvietėte MR u-to prof.Andriaus Bielskio ir nestudijavote ir Paryžiaus prof.Thomo Piketty bestselerio „Kapitalas XXI“ amžiuje, o „bebras“ – partinis bonza Juozas Olekas pamynė Luko Vaigausko iniciatyvą, padėjęs ją į stalčių, dar ir , tamstų, partokratinei valdybai tai nukanalizavus į „naudingumą“ politiniam švietimui. Būtent, todėl, keletas LSDP programinių miglotų pezaliukų apie solidarius mokesčius, šioje plotmėje tereiškia solidarumą su didžiųjų prekybos tinklų, dviejų su puse bankų, skirstomųjų tinklų, kaimo latifundijos bei perdirbėjų, vaistų didmenos ir mažmenos bei viešo vaikų maitinimo monopolio atliekomis, pelnų auginimu – saujelės savininkų visokeriopą palaikymą.
Keletas procentų užmestų ant GPM tarifų latifundijai ir kitiems stambiems savininkams tebus tik papurkštas vandenėlis ant riebios žąsies, juolab pasigavote ir PVM mažinimo maisto produktams obalsį, kai gudrūs lenkai gerai „nudrožė“ mūsų pakraščius – oligopolizuotoje-kartelizuotoje rinkoje su apnaikinta konkurencija PVM mažinimas tėra veiksmingas su stambiųjų dominuojamos rinkos dalies ribojimu, Konkurencijos įstayme su smulkaus vidutinio verslo rėmimu, besmegeniai ir demagogais, jūs. Yra žinomas vienintelės Rumunijos viešbučių verslo pavyzdys, kur PVM mažinimas davė įkainių mažėjimo efektą.
Tiek europarlamentarė V.Blinkevičiūtė, tiek ir jau rinkėjų atmesta Šakiuose R.Bastytė-Jakelaitienė yra tipiškos stambiojo kapitalo ir stambios žemėvaldos „stoguotojos“. Tad nereikia dangstyti savo socialiberastinės – „ikanominės“, prichvatizatoriams reikalingos politikos keletu frazių naivuoliams: ne visi yra neišmanėliai. Juolab, tamstų partneris S.Skvernelis su V.Šapoka, argi, leistų didinti GPM tarifą R.Karbauskiui, kuris temokėdamas 1.5 proc. , kai miestiečiai – 20 proc., per keturis metus pasididino savo pelną kuklia 10 mln. eu sumele? Tad visos G.Palucko kalbos politikos forume pirmadienį pas E.Jakelaitį Mažvydo bibliotekoje tėra eilinis akių dūmimas, o ar iš jaunųjų Luko Vaigausko, Vaido Rusio išaugs tikri kairiojo centro socialdemokratai – parodys laikas. Deja, ir kairesnių V.Navicko, ir A.Brazo ekonominis naratyvas, irgi, nėra pakankamai išsamus bei kryptingas, todėl rinkimuose paramos nesusilaukė. Tad slėpkitės po kirkilinėmis -brazauskinėmis varnalėšomis su savo Gerovės valstybės etikete ir besigviešdami valdžios nepiktinkite žmonių. Todėl, ir dr.Alg.Butkevičius visiškai teisingai trinktelėjo „Barboros“ durimis, nes su ekonominiais analfabetais, profanais ar diletantais geros, žmonėms ir Lietuvai reikalingos politikos nepadarysi.
Be jokios pagarbos – Kęstutis
O, kaip gi yra su dešinės gerovės valstybės perspektyva? Taip vadinamoje politinėje dešinėje vieninteliu nuosekliu kovotoju už rinkos laisvę prieš urėdijų, kelių priežiūros, skirstomųjų tinklų… centralizmą ir kartelines oligopolijas bei monopolizaciją tėra Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas, kurį tenka laikyti kur kas didesniu socdemu ir krikdemu, nei tokiais besivadiną, nes jis žino, kad norint pavalgydinti išalkusį reikia, pirma turėti iš ko.
Šia prasme, jis skirtingai nuo didžiumos liberalais besivadinančių, bet nekovojančių už rinkos laisvę su neobolševikiniais karteliniais – visą Lietuvą nuolat susinančiais dariniais, nėra ortodoksinis G.Steponavičiaus-G.Čmilytės tipo 19-20 a. liberalas, o yra modernus amerikietiškas – krugmaniškas sveikai kairuoliškai-dešiniuoliškai tikriausias liberalas, kokių Lietuvai labiausiai reikia. Ar tokia yra Ingrida Šimonytė? Kad, neteko girdėti. Ar gali šių dalykų imtis D.Kreivys ir G.Landsbergis, sudarydamas koaliciją su E.Gentvilu? Pilnai, nors ir visi vyrai su charakteriais, nes V.Čmilytė tylės, bet , kad ir Liberalų sąjūdžio, ir Laisvės partijos rinkiminės programos yra iškastruotos populistiniu visų mokesčių mažinimo siekiu, kai esamas oligopolijas pats laikas priversti pasipurtyti. Tikėtis to iš „kairiųjų akademikų ir profesorių“ – Romo Lazutkos bei Raimundo Kuodžio, kuriuos teko viešai auklėti ne tik Seimo Konstitucijos salėje, vargu ar galima.
Žinoma, Gabrielius Landsbergis yra pakankamai lankstus, nedogmatiškas politikas, kuris turėdamas gerą projektą, kai išvysta dar geresnį, nesilaiko įsikibęs pirmojo. Tad Lietuvai dabar yra iškilusi hamletiška dilema – būti ar toliau pūti, spręsis, būtent, Lietuvos krikščionių demokratų politinės valios formavime ir Popiežių enciklikų įgyvendinime bei liberaliojo konservatorių sparno atsinaujinime su „anafemos“ skelbimu ortodoksiškumui. Taip yra todėl, kad kairiojo ekonominio centro savo programomis bei retorika krikdemiškos prof.V.Radžvilo ir dr.A.Juozaičio partijos mūsų bukos purvasklaidos, taip vadinamų besmegenių politologų ir nupirktų žurnaliūgų buvo ignoruotos, apmeluotos studijose „valentinavičių“ bei kriminalinių elementų „puklevičių“ ir neturėdamos žinomumo bei finansų, griaunamos iš vidaus šiuose rinkimuose liko paraštėse, nors turėjo tapti tikra atrama bei kolegomis tiek E.Gentvilui, tiek ir krikdemams su G.Landsbergiu, rašančiu Žmonių partijos Gerovės valstybės europinį projektą.
Taip vadinama dešinioji Gerovės valstybė atrodytų taip. Matematiniame modelyje penkių aukščiau išvardintų kriterijų erdvėje egzistuoja optimalumo taškas, kuris su mažiausiomis sąnaudomis bei per trumpiausią laiką gerintų minėtus Gerovės valstybės rodiklius. Dešinumas tereikštų būnant netoli optimalumo, didesnį smulkaus ir vidutinio verslo pastimuliavimą, neskubant šokdinti tarifų progresyvumo, tarptautinės ekonominės politikos plotmėje sprendžiant Žmonių partijų keliamą mokesčių vienodinimą, neskubėjimą šiuo metu plėtoti valstybinį sektorių be kooperavimo su privačiu kapitalu, principingą kovą su rinkos kartelizacija-oligopolizacija bei aktualiausią kainų šėlsmo suvaldymą ir nuoseklų pensijų bei algų ir pašalpų didinimą.
Nesu asmeninių sąskaitų suvedinėtojas, bet kai išvydau Š.Liekio ir Č.Laurinavičius Lietuvos istorijos tome save įrašytą į Algirdo Mykoličiaus Brazausko šalininkų ir bendrininkų kohortą – ne tas žodis pasiutau. Aš dar 1988 m. rudenį Mokslų Akademijos salėje susitikime su „žaliaisiais“ jam pažėriau akibrokštą – kodėl komuniagai nubraukinėja lėšas nuo valymo įrenginių statybų? Dabar gi klausiu – kiek laiko socdemai – liberastai toleruos kasdienį akiplėšišką žmonių apvoginėjimą prekybos centruose ir vykdys tolesnį Lietuvos kaimo – pieno ir mėsos ūkių naikinimą? Todėl mano šiandieninis obalsis – „duokit pieno ir mėsos – vyt kolchozus iš Lietuvos“ Gali būti – ir liberastus. Kiekvienam pagal skonį.
Kęstutis K.Urba, 2020.10.14