SEIMAS CHAOTIŠKASIS NESKAIDRUSIS UŽSITAMSINĘS
Dar per gegužės karštį prieš pat spaudos konferenciją ieškant nenuilstančio teisybių ieškotojo Zigmo Vaišvilos kyštelėjau nosį į netoli plenarinių posėdžių salės esančią nei tai kavinę, nei tai valgyklą su šaukštų, šakučių rietuvėmis, ir nustėrau – posėdžio su įstatymų priiminėjimais metu sau leido pietauti ne tik buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Įvertinęs situaciją, su gal 10-15 minučių atstovėjimo nusidriekusia pagal geriausias sovietines valgyklų tradicijas eilute prie patiekalų, sumąsčiau ir priežastį. Būnant garbesnio amžiaus tokioje tvankumoj iki kasos pietų pertraukos metu galima ir neprieiti – elementariai nuslopti dvigubai ilgesnėje eilėje, o kadangi ir pagal konstituciją kiekvienas seimūnas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, tai buvusi Seimo pirmininkė elgėsi gan racionaliai, juolab tas įstatympataisdavystės konvejeris jau geras dešimtmetis veda į valstybės žlugdymą –demografinę prarają, valstybės skolos išaugimą, ir bankrotą –defoltą, silpnųjų visuomenės narių „apšvarinimą stipriųjų naudoms“, juolab dėl emigravimo tendencijų dirbančiųjų/išlaikytinių santykis bei visuomenės senėjimo proceso jokios prošvaistės, įnirtingos Skvernelio-Šapokos propagandos lėkštume, nesimato.
Sprendinys yra elementarus. Toj kavinėje-valgykloje yra lygiai 15 staliukų su keturiomis kėdėmis. 60 vietų su kompleksiniais iš vakaro mobiliu ar kompiuteriu užsisakomais pietumis per tam skirtą oficialų pietų pertraukos laiką su pavalgymu dvejomis pamainomis elementariai išsprendžia reikalą. Jokių eilių, jokio alpulio ar nervo, jei dar ir relaksuojančios tykios muzikos paleist.. Tačiau kam tai įdomu, kad garbesnio amžiaus seimūnai tausodami savo mąžtančias jėgas prie pat teisės „gimdyklos“ turi grubiai pažeidinėti Seimo statutą, priesaiką, tarnybinę etiką ir t.t.? Galvoti reikia smegenimis, ir rūpintis kolegomis bei viršininkais, tačiau kancleriai ar ūkinės dalies vedėjai iki tokio supratimo iki šiol dar niekaip nepriaugę, o pati Seimo vadovybė –peraugusi. Betgi, kaip Seimo viduje, taip ir greta jo sienų.
„Atsiknojusios skardelės“ reikalai
Trečias ar ketvirtas mėnuo Nepriklausomybės aikštę „puošia“ dingus dviems skardos stačiakampėliams pūvančios nuo lietaus medienos plokštės ant kurių ir buvo tvirtinti Lietuvos istorijos žemėlapiai, rodantys jos teritorijos kaitą. Teko girdėti, kad Seimo valdyba įnirtingai sprendžia ir šį klausimėlį savo posėdžiavimuose, o kadangi niekas nesikeičia seimūnų kasdien ėjusių savo į darbą iš bendrabučių santykiuose su meru Šimašiu, kuriam ir priklauso ši teritorija, o gėlininkai ir šlavėjai taip sabotuodami reikalą kerštauja valdžiai, tai teks dabar rašyti laišką istorinės atminties sergėtojui prof.A.Gumuliauskui, kad nebūtų tautiečiams gėda prieš užsienio turistus – prancūzus, vokiečius ir dar kitokius, akylai studijuojančius mūsų praeitį. Šis atsiknojusių skardelių reikalas labai gerai iliustruoja ir elementarią betvarkę, ir, kalbant štampais – neatsakingumą, ir tebetvyrančią disharmoniją tarp centrinės valdžios ir savivaldos. „Ne mano daržas, ne mano pupos, asmeninių reitingų nekeičia, tad kam čia pergyventi ir jaudintis bei gaišti laiką“ – turbūt, taip yra galvojama praeinančių, kol pats aplinkos gražintojas V.Pranckietis vieną sykį nepamatys ir gerai „nepagenės“ Šimašių, o šis, turbūt, „Grindą“ ar kurią ten kitą įstaigą, atsakingą už Vilniaus teritorijos gražumą ir tvarkingumą. Nors ką gali žinoti –seimūnai „užknisti“ eiliniu tūkstančiu pataisų ir į darbą eidami jau pasineria į visai kitą pasaulį ir nemato kas dedasi čia pat prie kojų.
Seimūnų veiklos skaidrumai
Bet pereikime nuo minėtų smulkmenų, kurios irgi labai daug pasako, prie fundamentalaus atviros visuomenės kūrimo konstitucinės preambulinės nuostatos. Prieš keletą mėnesių per TV buvo rodoma su tuo susijusi skaidri tiesiogine prasme iš tikro ledo sutverta grakšti permatoma skulptūra su užrašu viduje „Aš esu skaidri“. Buka, nes dar ir jauna blondinė iš info TV pasigavusi Eugenijų Gentvilą ir Arvydą Anušauską bandė iškvosti „ar jie yra skaidrūs“. Skaidrumas, atsakingumas, dar na ir tvarumas bei plėtra yra specifiniai šio laikmečio raktažodiniai štampai savo tuštuma ir beprasmybe keliantys šleikštulį ne vienam man. Kaip ėjo kaimo nykra, taip ir eina – pavasarį buvo suskaičiuota spaudos, kad pieno ūkelių vietoje pernykščių 45 tūkst. teliko 39 tūkst., kad Lenkijos pasienis pienininkystėje auga kaip ant mielių, susipirkinėdamas pusvelčiui lietuviškus pašarus, techniką ir gyvulius, ir vis daugiau nuomojantis žemės Druskininkų, Lazdijų, Kalvarijos ar Vilkaviškio rajonuose, o valdininkija toliau rodo, kaip ji atsakingai ir darniai bei skaidriai rūpinasi kaimo ir regionų plėtros tvarumu. O kad Kaimas iki šiol neturi savo ilgalaikės strategijos su nusitaikymu į konkretų ūkių bei eko-ūkių, technikos, gyvulių, pievų bičių ir dirvų… trumpų maisto grandinių bei technikų, elektrikų, veterinorių, felčerių, vaistininkų, mokytojų, policininkų ir kitų žmonių su vaikais kiekį kaime, kuris yra vienas pagrindinių valstybės demografinių resursų, ir yra rimčiausia grėsmingai nualintos ir pertręštos chemija dirvos kokybės problema – niekam neįdomu. Svarbu reklama, ir tylus dar užsilikusių likusių ES milijonų įsisavinimas.
Taigi, pradėkime nuo Kaimo reikalų komiteto narių veiklos skaidrumo, išaiškindami, kad tai, pirmiausia, ir jų veiklos bent jau kasdienio darbadienio elementarus e-matomumas bei lėšų panauda (toliau nušviesta situacija liepos mėnesio viduryje).
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas gerai kaimą ir žemės ūkį išmanantis, su rinkėjais nuolat bendraujantis ir įsiklausantis pareigūnas. Mėgstantis arti bei akėti, bet ne į Savo skiltis Seimo svetainėje rašinėti. Taigi, susitikimuose su rinkėjais – tuščia, pranešimų žiniasklaidai – nėra, o ankstesnėse darbotvarkėse standartinis minimumas būdingas ne vienam Seimo nariui – „rytinis, vakarinis plenariniai posėdžiai“ antradieniais ir ketvirtadieniais, o trečiadieniais – „ kaimo reikalų komiteto posėdis“. Penktadienių ir pirmadienių langeliai kalendoriuje iš vis neatsidaro. Taigi, programuotojai stengėsi, kad seimūnų veikla būtų kuo geriau žinoma rinkėjams, o ir susitikimai su rinkėjais būtų afišuojami, tačiau viska demokratija baigėsi ties kažkurio klerko abejingumu, o gal ir eilinio seimūno nesuinteresuotumu sklandžiu ir darniu Seimo nario darbu, pasitelkiant rinkėjų nuomones su viso to vyksmo atitinkamu nušvietimu.
A.Stančiko kolega komitete K.Starkevičius dar blankiau atrodo – susitikimuose su rinkėjais –tuščia, o darbotvarkių iš vis nėra. Užtat, puikuojasi labai sveikintini – „Pranešimai žiniasklaidai“. Nors jau tiek. Kas straipsniukus surašo seimūnų skiltyse, o kas pranešimėlius.
Šio komiteto nario J.Baublio darbotvarkės įrašinėjamos į google sistemos kalendorių yra gan tirštos – nuo konferencijų iki dalyvavimo atlaiduose, tačiau su kokiais įstatymais dirbama, ir kokia parlamentinė kontrolė vykdoma – tamsu. P.Čimbaro susitikimai su rinkėjais irgi užtamsinti, o pranešimų žiniasklaidai – nulis. Užtat A. Gaidžiūnas darbotvarkėse sąžiningai ir labai nuosekliai nurodinėja kuriuose renginiuose rodysis žmonėms. Šnekorius V.Kamblevičius rėžia vieną pranešimą žiniasklaidai po kito. Pakutinysis labai į temą – Kas žlugdo Lietuvos kaimą. S.Nausėda – informacijos NULIS. Užsikonspiravęs. O štai Vytautas Rastenis rodo bent jau kryptį – darbas su dokumentai, teisės aktų analizė. Tik gaila, kad nenurodo konkrečiai, su kokiais. Būtų aišku dėl ko kreiptis ir diskutuoti. O štai Seimo senbuvis A.Salamakinas ar ne šeštoje kadencijoje įgudęs nenurodinėti nei susitikimų, nei darbotvarkių.
Nenoriu teigti, kad šio gan profesionalios sudėties kaimo reikalų komiteto nariai nieko neveikia. Priešingai, yra pastangų, yra, betgi pagrindinė bėda yra tame, kad Kaimo reikalai sprendžiasi jo sąveikoje su Finansų ir biudžeto, Ekonomikos, Aplinkosaugos, Valstybės valdymo ir savivaldos bei net Mokslo komitetų sąlytyje, kurio kaip ir koordinuotumo Seimo komitetų veikloje elementariai nesimato.
Nesakyčiau, kad ir kiti komitetai su jų nariais yra kažkiek geresni ar prastesni. Visi bėgioja, visi pluša dėl savų reitingėlių, kaip kas išmano, tik rezultatai gan prasti – biudžetas nepririnktas per pirmus 5 mėnesius 30 milijonų, tad V.Šapoka skolinantis milijardais vėl pavarė propagandos.
Konstitucija gi nurodo šias Seimo nario prievoles (keturias rutinines ir esmines pabraukiu):
67 straipsnis
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia įstatymus;
3) priima nutarimus dėl referendumų;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.,
o Seimo statutas dar priduria ir prievolę bendrauti su rinkėjais bei kitų reglamentinių dalykų.
Ar ne laikas padaryti tvarką Seimo pirmininkui su valdyba?
Taigi, kad Seimo narių veikla taptų skaidria ir atsakinga, darnia bei tvaria su visapusiškos plėtros užtikrinimu siūlytinas Seimo valdybai toks receptas, gal net su raštišku jo įtvirtinimu Statute, jei jau Seimo nariai patys yra tokie neatsakingi ir neatskaitingi bei neskaidrūs:
1. Kiekvienas Seimo narys kiekvieną darbo Seime dieną ir, ypač, pirmadieniais, trečiadieniais bei penktadieniais ar laisvą nuo plenarinių posėdžių savaitę ar tarpsesijiniu laikotarpiu, (išskyrus tris dešimtis dienų metuose pasiskirtas vientisam poilsiavimui) e-užpildo tam skirtoje Seimo nario svetainės darbo ir darbotvarkės skiltyje tokią formą, (kurios esmė dabar esmingai užmaskuota po Veiklos skilties skraiste):
Šiandien 20… ,,,, …. d.
- Dirbau su įstatymų projektais:
-Nr. …
-Nr…
-…
-Nr…
- Parlamentinės kontrolės vykdyme
-Kalbėjau su … dėl …
-Rašiau … dėl…
-Studijavau atsakymą dėl …, priėmiau sprendimą
- Susitikau ir konsultavausi bei tariausi
– su specialistais, ekspertais …. dėl….
– su pareigūnais dėl
– su rinkėjais dėl…
– studijavau viešos erdvės straipsnius ir laidas (rekomenduotina maždaug 1 val.) bei europinę ir pasaulio politiką gyvai ir monografijose (rekomenduotina iki 1 val.)
- Kita…. (valdybos, seniūnų sueigos…. posėdyje siūliau ar kalbėjau dėl…, pildžiau savo svetainę dėl…)
- Nurodoma pagal šiuos punktus – kas bus atliekama sekančią darbo dieną.
2. Kiekvienas Seimo nario padėjėjas kiekvieną savo darbo dieną irgi privalomai e-užpildo irgi atitinkamą formą su pavedimų vykdymo apibūdinimu.
Iš karto kiltų ir reitingai, ir masių entuziazmas, bei jaunimo domėjimasis politika. O seimo bufetuose sumažėtų eilės prie kavos – tektų dirbti.
Kalbant kiečiau, tik tada baigsis atskirų Seimo narių ir jų padėjėjų „dinderystės“, niekdirbystės ir kitos prapjovos, ir rasis, konstitucinis Seimo nario atvirumas visuomenei ir rinkėjui, bei kur kas realesnė demokratija. Pradės pamažu kilti reitinginis Seimo autoritetas, kaip buvo žadėjęs prieš du metus pats V.Pranckietis, kuris pagal statutą vadovauja (dr.J.Basanavičius sakytų – pirmsėdžiauja) Seimo darbui. Gi Seimo statutas aiškiai dar ir nurodo:
27 straipsnis. Seimo valdyba
- Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.
Tai kame gi reikalas p.Pranckieti, p.Baškiene, p.Nekrošiau, p.Degutiene ir p.Šiauliene, kurie įeinate šiuo metu į Seimo valdybą, turbūt, ir su atitinkamu priedu prie algos? Betgi, labai abejoju, kad kas nors pasikeistų nuo šio mano straipsnio, ir atsiknojusių skardelių , ir ramaus seimūnų papietavimo PER tam skirtą PERTRAUKĄ ir, netgi, konstitucinio – atviros visuomenės reikalavimus atitinkančiame Seimo narių veiklos išskaidrinme ir atvirumo įgyvendinime, Seimo –visuomenės sąryšio stiprinime – valdžios šioje srityje sudemokratinime.
Tada belieka keletas kovos už demokratiją ir Seimo narių veiklos atvirumą – skaidrumą, kaip vieną negalaus lobizmo eliminavimo būdų:
- Sekant protestantizmo Tėvu Liuteriu, prikalti didele didele vinimi prie penketo įėjimui skirtų pagrindinių Seimo durų reikalavimus išskaidrinti Seimo narių veiklą;
- Nesulaukus efekto, paprašyti A.Maldeikienės, kad dar kartą „kilstelėtų“ Seimo stogą, kad blogų tradicijų raugas kažkiek išsivėdintų
- Pagaliau, nors imk, ir dėl šio reikalo kreipkis į tą veiklų Sorbonos daktarą Stanislovą Tomą, kad suprojektuotų dar vieną bylą Seimui dėl Konstitucinių normų grubaus ir sistemingo pažeidinėjimo. O gal pati „Tvarka ir teisingumas“ įrašytų į savo extra planą dar vieną – šešioliktą punktą, ar demokratijos sergėtojai – socdemai patys sukrustų, kad seimūnų veikloje rastųsi jei ne vokiškas „ordnungas“, tai bent austriškai demokratijai būdinga tvarka? Juk jau trečias dešimtmetis kartojama, jog žuvis yra papuvusi nuo galvos.
Kęstutis Urba