Teismui apskųstas VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą papildyti Konstitucijos 23 straipsnį, ginant piliečių nekilnojamąjį turtą.
2025 m. gegužės 29 d., Vilnius
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas skundas dėl 2025 m. gegužės 22 d. VRK sprendimo atsisakyti registruoti 35 piliečių privalomojo referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 23 straipsnio papildymo 4 dalimi: „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas.“ Posėdyje VRK sutiko su iniciatorių argumentais, kad tai nėra mokestinis įstatymas, bet Tautos turtinio santykio su valstybe klausimas, papildomai apsaugant piliečių turtą, kam ir skirtas Konstitucijos 23 straipsnis. Tačiau VRK balsavo priešingai (10 iš 13 narių www.youtube.com/watch?v=DlWhdrn0G3M), pažeisdama Konstitucijos 3 str., nustatantį, kad: „Niekas negali varžyti Tautos suverenios galios“ ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad klausimas, surinkęs 300 000 parašų, savaime laikytinas „svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu“. Tad Sprendimu VRK siekia atimti Tautai priklausančią galią inicijuoti referendumą.
Siūlomas Konstitucijos papildymas trumpas, aiškus ir nedviprasmiškas, atitinka konstitucinį stilių, akivaizdžiai neprieštarauja Konstitucijai ir jos branduoliui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „Tauta – vienintelis suvereniteto šaltinis ir pagrindinis konstitucinės galios subjektas“ (KT 1998-11-10 nutarimas). Todėl VRK sprendimu, t. y. administraciniu aktu bando apriboti suvereno – tautos – galimybes išreikšti savo valią Konstitucijos keitimu. Ribos, taikomos Seimui, negali būti prilygintos riboms tautai.
Šiandien VRK vienbalsiai pritarė 5 piliečių prašymui registruoti 50 000 rinkėjų parėmimo iniciatyvą, kad Seimas svarstytų jų pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. VRK pirmininkė Lina Petronienė posėdyje dar kartą klaidino, kad gegužės 22 d. VRK sprendimas tariamai yra dėl nekilnojamojo turto mokesčio, o šis 5 piliečių siūlymas esąs tinkamas, nes jis yra tik dėl įstatymo projekto, kurį turėtų svarstyti Seimas, jei per 2 mėnesius bus surinkti 50000 rinkėjų parašų.
Matant Seimo elgesį, didinant mokesčius, nuoširdžiai gaila šios iniciatyvos liūdno likimo. Šiandien alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas man priminė, kaip Seimas lengvai apėjo tokią 50 000 rinkėjų parašų paremtą iniciatyvą dėl svetimų raidžių nenaudojimo lietuvių kalboje. Siūlymas Seimui svarstyti įstatymo projektą nereiškia Seimo pareigos jį priimti.
Todėl nėra kitos išeities pakeisti padėtį – tik referendumas. Tik referendumas gali pažaboti Seimo savivalę.
Lauksime teismo sprendimo dėl referendumo iniciatyvos.
Zigmas Vaišvila, 2025-05-29