Pirmiausia, visus Lietuvos Visuomenės Tarybos svetainės skaitytojus sveikiname su Žalgirio mūšio diena! Teįkvepia ji mums stiprybės, kaip tai prie 85-erius metus padarė mūsų didvyriams S.Dariui ir S.Girėnui, kurių skrydžio per Atlantą metines šiandieną irgi minime, tikėjimo rytdiena ir teatneša naujų pergalių Lietuvos valstybei. Ta proga dar vieno LVT OK nario Gerb.Eugenijaus Palioko mintys, susiejančios 608-ių metų senumo istoriją su šia diena. LVT svetainės Redakcija.
Žalgiris, Jogaila su Jadvyga Budapešte, Trys Popiežiai, Žygimantas iš Liuksemburgo, Švogerių Europa ir Puota Lucke
Dievaž, Vikipedija nustebino:
Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo (Stablaukio) ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
ir Lenkijos Karalystės (tam tikrais etapais vadintos Lenkijos kunigaikštyste)
Widest span of the Kingdom of Poland before the Polish-Lithuanian Commonwealth,
during the years of expansion in 1002-1005.
pajėgų ir Teutonų ordino.
Apie Teutonų ordiną lietuviškoji Vikipedija nesusilaikė „nepaskiedusi“ – neparodė, kur ta Akra,
kurioje tas „vokiečių“ ordinas (Ordo domus Sanctæ Mariæ Theutonicorum Hierosolymitanorum) įkurtas.
Ordo domus Sanctæ Mariæ Theutonicorum Hierosolymitanorum – Hierosolymi „istorijos pasakoriai“ pradangino, o Vokiečių pridėjo.
O juk lotyniškas pavadinimas turėtų geriausiai atspindėti anų laikų realijas.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Teutonų ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Tuoj pamatysim, kad ypač – Lenkija.
Nes Lietuva tokia buvo ir iki Žalgirio.
Ir abiem striuka su didybe patapo po Žygimanto Augusto,
beje, dėl savo bevaikystės su ta Lenkija sudariusio Liublino Uniją, mirties.
Mums gi štai kas nutiko.
Kur, įdomu, mūsų istorikai žiūri, kad mums neparodo net keliolikos nematytų/neregėtų Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių/Vyskupų?
O ką čia Lietuvos Didysis Kunigaikštis Andrzej Trzebicki
Na, gerai.
Pargrįžkim į 1-jo Žalgirio laikus (matot, kaip skaudžiai įkrėtė mūsų protėviai kryžiokams tada?).
Ant žirgo paveikslo centre, matyt, Vytautas, Jogailos nematyti.
Štai jis, Egipto Faraono poza, su Jadvyga,
Kodėl ten?
Todėl, kad, 1386-tais metais, 39-metis, vedė 12-metę/11-metę Jadvygą, Vengrijos karaliaus Liudviko 1-jo
dukterį, prieš tai ją „išpirkęs“, už 200 000 florinų, iš Austrijos princo Vilhelmo, su kuriuo Jadvyga buvo sužadėta.
Tokiu būdu „pasogos“ Jogaila gavo Lenkiją, kuri vieną iš daugelio savo Personalinių Unijų,
tuo metu buvo sudariusi su Vengrija.
Paprasčiau šnekant, Vengrijos vasalė buvo.
O jei ne taip – tai negi manysim, kad Lenkija „susidėdavo“ su kuo papuola šitiek kartų?
Štai kas įdomu: po Žalgirio mūšio pasikeitė Šventosios Romos imperatorius, ir juo tapo Jogailos švogeris (buvo vedĘs Mariją kitą Liudviko 1-jo dukterį, Jadvygos sesę), pagal motiną Gediminaitis,
Žygimantas Liuksemburgietis.
(1410 m. jis išrinktas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi vietoj nuversto jo brolio Čekijos karaliaus Vaclovo IV.)
Ir tapo Europa tada Švogerių Kraštu:)
Na, jei nepatinka kepurė, galit šitokį Žygimantą matyt,
Diurerio tapytą.
Na, gerai – eikim Baliun Lucke.
Rusų metraščių trumpajame sąvade: „Ir tie karaliai, ir didieji kunigaikščiai, ir pasiuntiniai buvo pas didįjį kunigaikštį 7 savaites jo išlaikomi, o vienai dienai ėjo davinys po tris šimtus statinių midaus, o bergždžių karvių trys šimtai, o avinų ir šernų po tris šimtus“ (9). Lietuvos Metraštis tą patį – Lucko – suvažiavimą aprašo taip: „Kai svečiai [Lucko pilyje] viešėjo pas didįjį kunigaikštį Vytautą ir didysis kunigaikštis Vytautas visus juos gausiai vaišino, kasdien vaišėms išeidavo septyni šimtai statinių midaus, neskaitant muskatelio [saldaus desertinio vynuogių vyno su aitroku gėlių kvapu], ir vynų, ir malvazijos, ir įvairių kitų gėrimų: septyni šimtai telyčių, septyni šimtai avinų ir paršų, po šešis šimtus stumbrų, po šimtą briedžių, neskaitant įvairios kitos žvėrienos ir daugelio kitų mėsiškų ir naminių patiekalų“ (10).
Čia tai puota!
Čia tai pusbrolis!
Vytautas šitą Puotą Lucke ištaisė – vyko Europos Valdovų Kongresas.
Kaip matot, čia rašo, kad ne 7, o 13 savaičių puotauta Lucke,
antrajame pagal svarbą to meto Lietuvos mieste:
The Congress of Lutsk was a diplomatic gathering held in Lubart’s Castle in Lutsk, Grand Duchy of Lithuania over a 13-week period beginning on January 6, 1429. The main topic of discussion was the coronation of Vytautas as King of Lithuania.
Kurgi Tavo karūna, Vytautai?
Štai įdomus tekstas:
The main aim of the council, a defense strategy to protect Europe from the Ottoman Turks, was not achieved because the Congress was dominated by another event. King Sigismund of Luxemburg encouraged the crowning of Vytautas as King of Lithuania. He was interested in dividing Lithuania and Poland, with a separate kingdom of Lithuania, to reduce the influence of Poland.
O gal, vis tik, Žygimantas Liuksemburgietis norėjo sumažinti į Vakarus Lietuvą pasukusių Jogailos ir Vytauto, sugebėjusių kartu valdyti didžiulę šalį, santarvę?
Prisiminus neužilgo po pusbrolių Vytauto ir Jogailos mirčių nutikusį Pabaisko mūšį, tokia mintis visiškai neatrodo neįtikėtina.
Kokia puiki iliustracija mūsų dabartiniam Himnui:
Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!
O trys Popiežiai kur?
Koks sutapimas: pirmąkart popiežius atsistatydino (antrąkart visiškai neseniai – Benediktas XVI-sis
atsistatydinщ 2013-ais metais ir jį pakeitė pirmasis jėzuitas popiežius Pranciškus) būtent po Žalgirio mūšio:
Thereupon on 4 July 1415, Malatesta, acting in the name of Gregory XII, pronounced the resignation of the Pope, which the cardinals accepted. According to prior agreement, they agreed to retain all the cardinals that had been created by Gregory XII, thus satisfying the Corraro clan, and appointed Gregory XII Bishop of Frascati, Dean of the Sacred College of Cardinals and perpetual legate at Ancona. The Council then set aside Antipope John XXIII (1410–15), the successor of Alexander V. After the former follower of Benedict XIII appeared, the council declared him deposed; and the Western Schism was ended. A new Roman pontiff, Pope Martin V, was not elected before Gregory XII’s death. Therefore, the Papal seat was vacant for two years.
Taigi, po Žalgirio mūšio Europoj prasidėjo tikrų tikriausia Smūta:)
O kas nutiko, kad prieš 5 metus atsistatydino Benediktas XVI?
Štai 4 metų senumo vaizdo įrašas:
Štai koks šių laikų Žalgirio mūšis!
Doc.dr. Eugenijus Paliokas