Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Gerb. Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Gedimino pr. 53, Vilnius
Lietuvos visuomenės taryba
Buvęs LR Seimo narys Audrius Nakas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, zigmas.vaisvila@lrs.lt
2020 m. gruodžio 4 diena
Vilnius
Esame įsitikinę, kad kadenciją baigęs LR Seimas, š.m. lapkričio 10-ąją paskubomis priėmęs 66 įstatymus ir nutarimus, neapdairiai priėmė ir naują LR Karo policijos įstatymą, akivaizdžiai prieštaraujantį LR Konstitucijai.
Dėkojame Jums, Gerb. Pirmininke, kad nedalyvavote šiame balsavime, kuris tetruko 1 minutę. Pirmasis šio įstatymo svarstymas Seime š.m. spalio 13 d. truko 2 minutes. Įstatymo projektą paruošė įstatymų iniciatyvos teisės neturinti Krašto apsaugos ministerija, svarstymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, įstatymui pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Įstatymu, kuris įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., karo policijai ne karo ir net ne nepaprastosios padėties metu suteikta teisė veikti ne tik kariniuose daliniuose ir keliuose lydint karinį transportą, bet ir visur Lietuvoje. Ir ne bet kaip, o taip, kad ir policija neturi tokių teisių. Karo policininkas, siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu turės teisę įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Atsisakius paklusti, karo policijos pareigūnas turės teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Prieš nepaklusiusius jų nurodymams asmenis jis turės teisę naudoti psichologinę ir fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
Apie tokius veiksmus privaloma tik per 24 valandas pranešti prokurorui.
Tokiu būdu kariškiui, kuriam taikos metu pasirodžius, kad kažkieno namuose, teritorijoje ar automobilyje vykdomas nusikaltimas ar nusižengimas, t.y. vadovaujantis tik vieno asmens subjektyvia nuomone, jam suteikta teisė jėga bet kur, t.y. ne karinėje teritorijoje, bet kuriuo paros metu be teismo sankcijos įsiveržti į bet kieno patalpas, teritoriją, transporto priemonę. Sudarytos išskirtinės sąlygos net 24 valandas šiems pareigūnams vykdyti ir galimai neteisėtus veiksmus.
Ankstenės redakcijos LR Karo policijos įstatyme buvo numatyta, kad karo policininku skiriami asmenys po atrankos pagal nustatytus kriterijus. Naujoji įstatymo redakcija nustato tik tiek, kad „Karo policijos pareigūno statusą įgyja karys, paskirtas į tarnybą Karo policijoje.“ Įstatymų leidėjas tik tiek reikalavimų nustatė asmeniui, kuriam pasivaidenus ar viršininkui nurodžius, kad gal būt vykdomas nusikaltimas, įstatymų leidėjas neapgalvotai suteikė teisę be teismo leidimo ir žmogaus sutikimo įsiveržti į jo namus ir juose 24 valandas vykdyti tai, apie ką nežino ne tik teismas, bet ir prokuroras.
Be to, visi juridiniai ir fiziniai asmenys karo policininkams neatlygintinai privalės teikti informaciją, kuri, tokio pareigūno nuomone, susijusi su jo funkcijų vykdymu. Nevykdant tokio privalomo nurodymo, karo pareigūnas taikos metu turės teisę prieš civilius naudoti prievartą.
Tą pačią dieną Seimas priėmė ir LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatyta, kad kariuomenė pasitelkiama teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Toks šių dviejų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktų įstatymų priėmimas kelia abejones dėl šių įstatymų priėmimo tikrųjų tikslų.
Krašto apsauga yra labai svarbi valstybei veiklos sritis, tačiau ji negali būti vykdoma akivaizdžiai pažeidžiant LR Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises. 1990–1992 m. veikusios LR Aukščiausios Tarybos nuolatinė Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija, kuriai vadovavo Zigmas Vaišvila ir kuriai teko atsakinga dalia ruošti bei derinti valstybės krašto apsaugos sistemos atkūrimą įgyvendinančius įstatymus, krašto apsaugos sistemos iniciatyvas svarstydavo ir derindavo jas su visomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, LR Aukščiausiosios Tarybos Teisės, Žmogaus teisių, Savivaldybių ir kitomis nuolatinėmis komisijomis.
Net kritiškomis atkurtai mūsų valstybei dienomis toks aplaidus ir neatsakingas, perdėm skubotas ir akivaizdžiai LR Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų priėmimas nevyko.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atsakingo požiūrio į įstatymų leidėjo darbą būtinumą bei siekiant nediskredituoti Seimo veiklos, neversti tai tarybinių laikų socialistinio lenktyniavimo vieta ir varžybomis, t.y. tarybinio parlamento veiklos prototipu, prašome Jus, Gerb. Pirmininke:
- Inicijuoti š.m. lapkričio 10 d. LR Seimo priimto naujos redakcijos LR Karo policijos įstatymo įsigaliojimo atidėjimą iki 2021 m. birželio 30 d.
- Grąžinti šį įstatymą tobulinimui LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Žmogaus teisių komitetui, taip pat naujai LR Vyriausybei dėl privalomos jos nuomonės pateikimo.
- Viešai paskelbti paaiškinamąjį raštą dėl šio įstatymo, pateikti įstatymą visuomenės viešam svarstymui.
- Įstatymo nustatyta tvarka dėl šio klausimo be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus ir Lietuvos visuomenės tarybos atstovus.
- Sudaryti sąlygas šio įstatymo ruošime ir tobulinime dalyvauti Lietuvos visuomenės tarybos atstovams.
Buvęs LR Seimo narys
Audrius Nakas
Lietuvos visuomenės tarybos vardu:
Nendrė Černiauskienė
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Zigmas Vaišvila