Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos politinėms partijoms
Lietuvos visuomenės taryba
info@lietuvosvisuomenestaryba.lt, zigmas.vaisvila@lrs.lt
2019 m. liepos 15 diena, Vilnius
DĖL EUROPOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR EUROPOS POLITINIŲ FONDŲ, BIUDŽETO LĖŠŲ POLITINEI PARTIJŲ VEIKLAI IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLAI SKYRIMO ATSISAKYMO
Š.m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas per 4 minutes priėmė LR Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą (projektas Nr. XIIP-4481(3)). Iš 90 balsavime dalyvavusių Seimo narių „už“ balsavo net 86, susilaikė tik 4 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai.
Šiame Lietuvos Respublikos įstatyme nenurodyta, kokia veikla užsiims Lietuvoje registruojamos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, t.y. ši veikla nereglamentuota. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1141/2014 nustatyta, kad „politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“, taip pat tai, kad „tarpvalstybinės Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant valstybių narių bei Sąjungos politikos atotrūkį.“ Nors ES Reglamente Nr. 1141/2014 nustatyta, kad „jiems nesuteikiama teisė siūlyti kandidatų dalyvauti nacionaliniuose arba Europos Parlamento rinkimuose ar referendumų kampanijose. Tokia ar panaši teisė ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai;“, tačiau LR Seimo priimtame įstatyme šio ribojimo nėra.
Šiame ES Reglamente atvirai nurodyta, kad Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turi Europos teisinį subjektiškumą, siekiant registruoti ir kontroliuoti Europos politines partijas ir Europos politinius fondus, taikyti jiems sankcijas, tam turi būti įsteigta Europos politinių partijų ir fondų institucija. Pagrįstai klausiame, kam reikalingos Europos politinės partijos, jei jos negali dalyvauti nei nacionaliniuose, nei Europos Parlamento rinkimuose?
ES Reglamentas Nr. 1141/2014 atsako į šį klausimą – Europos Sąjungos valstybėse–narėse išrinktų Europos Parlamento narių valdymui.
Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo apie Europos politines partijas užsimenama tik abstrakčiai, t.y. nereglamentuojamas nei jų steigimas, nei tikslai ir veikla. Tai patvirtina, kad valstybės-narės nėra sutarusios, kad taip vadinamoms Europos politinėms partijoms būtų suteiktos kokios nors Europos Sąjungos administravimo galios. Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo tėra vieninteliai 10 ir 224 straipsniai (žr. suvestinę šių sutarčių redakciją), kuriuose tik užsimenama apie šių taip vadinamų partijų buvimą, bet nėra sutarta dėl to, kad jos valdytų Europos Sąjungą:
– 10 straipsnio 4 dalis: „Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“
– 224 straipsnis: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priimdami reglamentus priima reglamentus, Europos lygmeniu reglamentuojančius politines partijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ypač jų finansavimo taisykles.“
Nors valstybės-narės dėl to nesutarė, tačiau taip vadinamos Europos politinės partijos valdo Europos Sąjungą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1141/2014 skelbia, kad Europos politinė partija – tai politinę programą turinti organizacija (t.y. nepolitinė organizacija turi politinę programą!?), kurios nariai yra nacionalinės politinės partijos arba piliečiai, susibūrę į politinę partiją, ir kuriai atstovaujama keliose valstybėse narėse. Tačiau ES valstybės-narės nėra sutarusios, kad jų piliečiai galėtų būti politinės partijos, kuri turėtų teisę veikti ne tik valstybėje-narėje, nariais. Šiose Sutartyse teigiama:„Europos masto politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys. Jos prisideda prie Sąjungos piliečių europietiškos sąmonės ugdymo ir padeda reikšti politinę jų valią.“ Tačiau tai – tik labai pavojinga deklaracija, nes mes, valstybės-narės Lietuvos piliečiai, būdami sąžiningi ir tik mūsų valstybės piliečiai, nenorime dalyvauti kitų valstybių-narių politinėje veikloje. Mes taip pat nenorime, kad ir kitų valstybių-narių piliečiai dalyvautų mūsų valstybės politinėje veikloje. To nenumato mūsų Konstitucija.
Nerimą dėl šio Lietuvos Seimo priimto įstatymo didina ir tai, kad Lietuvos Seimas svarsto ir LR Politinių partijų įstatymo Nr.I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-2981, kuriuo siekiama įteisinti, jog „Lietuvoje registruotų politinių partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 16 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014, gali būti tik politinės partijos nariais.“
Manome, kad šiuo amžiaus cenzo sumažinimu ir Europos politinių partijų veikla apgaulingai, tačiau nuosekliai siekiama to, dėl ko valstybės–narės nėra susitarusios – vienos valstybės-narės piliečių kišimosi į kitos valstybės-narės politinę veiklą, t.y. kitos valsybės valdymą. Siekiant šių tikslų, manipuliuoti 16-mečių sąmone yra lengviau.
ES Reglamentas Nr. 1141/2014 nustato ne tik valstybių–narių išrinktų Europos Parlamento narių valdymą per Europos politines partijas, kurių frakcijose Europos Parlamente jiems tėra galimybė būti ir veikti, bet ir šio valdymo finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto per šių išskirtinių taip vadinamų Europos politinių partijų finansavimą, vykdomą per Europos politinius fondus. Nurodytas ES Reglamentas drauge su pavirtintomis taisyklėmis nustato, kad Europos politinės partijos yra remiamos iš Europos Parlamento biudžeto, padengiant dalį išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su partijų programose nustatytų tikslų įgyvendinimu. Nuo 2004 m. liepos mėn. Europos politinės partijos gali gauti metinį Europos Parlamento finansavimą savo veiklai – iki 85 proc. tinkamų finansuoti tokios taip vadinamos partijos išlaidų, o likusi dalis turi būti nuosavi ištekliai, pavyzdžiui, narystės mokesčiai ir dovanojamos lėšos.
Tokiu būdu taip vadinamos Europos politinės partijos mūsų lėšomis be mūsų valios valdo ne tik Europos Parlamento narius, nustato jiems veiklos programą ir veiklos Europos Parlamente taisykles ir siekius, bet ir derybose su ES valstybių–narių vadovais parenka ES vadovus. Šiemet jau ir viešai skelbiama, kad Europos politinės partijos parinkinėja ES vadovus.
Ydinga politinių partijų veiklos, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis praktika įteisinta ir Lietuvoje. Tokiu būdu visuomeninės (nevyriausybinės) organizacijos tampa priklausomomis nuo valdžios (vyriausybės), skirstančios šias biudžeto lėšas, o politinės partijos, nesančios valdžioje, ir ribojant jų veiklos finansavimą iš kitų šaltinių, faktiškai prarado galimybę dalyvauti politinėje veikloje, net rinkimuose arba turi skolintis didžiules lėšas.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos politinėms partijoms leidžiama ES biudžeto dotacijas naudoti kampanijų, susijusių su Europos Parlamento rinkimais valstybėse-narėse, išlaidoms. Tačiau Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato, kad rinkimines kampanijas Lietuvoje galėtų finansuoti užsienio finansiniai šaltiniai. Tokiu būdu, t.y. nuosekliai, pereinant nuo abstrakčių užuominų ES sutartyje ir Sutartyje dėl ES veikimo (Lisabonos sutartyje), ir pažeidžiant nacionalinę teisę ribos tarp nacionalinių valstybių-narių trinamos, nors dėl to ES valstybės-narės nėra susitarusios.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir teisinius faktus, taip pat gindami Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinę išimtinę teisę tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų rinktiems atstovams valdyti mūsų valstybę, bet ne kitų ES valstybių–narių piliečiams ir/ar taip vadinamoms Europos politinėms partijoms, dėl kurių teisės valdyti Europos Sąjungą ES valstybės–narės nėra susitarusios, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ir visas Lietuvos Respublikos politines partijas.
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms siūlome:
1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą (projektas Nr. XIIP-4481) ir atsisakyti svarstyti LR Politinių partijų įstatymo Nr.I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-2981.
2. Denonsuoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1141/2014.
3. Baigti Lietuvoje registruotų politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimą biudžeto lėšomis.
Visas Lietuvos Respublikoje registruotas politines partijas ir nevyriausybines organizacijas kviečiame palaikyti šią Lietuvos Visuomenės Tarybos iniciatyvą ir viešai kreiptis dėl jos įgyvendinimo į Lietuvos Seimą.
Manome, kad valstybių-narių Europos Sąjungos Sutartyje ir Sutartyje dėl jos veikimo nesutartas Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų naudojimas administraciniam Europos Sąjungos valdymui yra tiesioginis ir Lietuvos Respublikos konstitucinę valstybės sąrangą pažeidžiantis kišimasis į politinį Lietuvos Respublikos valdymą.
Lietuvos visuomenės tarybos valdybos įgalioti atstovai:
Valdybos pirmininkas: Zigmas Vaišvila
Valdybos nariai: Danutė Jasilionienė, Stanislav Ladinskij