SEIMO VALDYBAI
SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETUI
LR Seimo nariams – Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos dalyviams – Seimo nariams
Petrui Gražuliui, Mindaugui Puidokui, Nagliui Puteikiui, Sauliui Skverneliui, Ingridai Šimonytei
kitiems Respublikos Prezidento rinkimų dalyviams
PRAŠYMAS DĖL SKUBAUS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2019-03-13 Vilnius
Lietuvos Visuomenės taryba kreipiasi į Jus dėl skubių Teismų įstatymo pakeitimų. Lietuvos visuomenė pagrįstai tikisi, kad Seimas ir būsimas Respublikos Prezidentas supranta atsakomybę dėl teisingumo vykdymo Lietuvoje. Skandalingas ikiteisminis tyrimas dėl korupcijos teismuose ir Lietuvos Visuomenės tarybos atlikta įstatymų analizė, ilgametė darbo teisėsaugos srityje patirtis padėjo atskleisti, kad ši padėtis teismų darbe susidarė dėl sistemingo, visų pirma, LR Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų keitimo proceso, ko pasekoje teismų darbas ir savivalda Lietuvoje tapo akivaizdžiu LR Konstitucijos nuostatų ir pagrindinių teisės principų (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo) ignoravimu, teismo nepriklausomumu ne dėl konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, bet dėl įstatymų ignoravimo.
Teisingumo vykdymo praradimas yra viena pagrindinių Lietuvos piliečių nusivylimo mūsų valstybe ir ir didžiulės nevilties bei emigracijos priežasčių.
Susidariusios padėties neišspręs viena ar kelios baudžiamosios bylos dėl teisėjų ir advokatų korupcijos. Būtina neatidėliotinai sistemiškai keisti padėtį. Tai yra, visų pirma, įstatymų leidėjo – Seimo – pareiga ir teisė. Lietuvos Visuomenės taryba, suprasdama ir visuomenės atsakomybę dėl šios padėties, teikia Seimui Įstatymo dėl LR Teismų įstatymo pakeitimo projektą ir prašo jį skubos tvarka svarstyti Seime, šio įstatymo aptarimo ir ruošimo darbe siūlydamasi aktyviai dalyvauti.
Pagrindiniai šio įstatymo dėl Teismų įstatymo pakeitimų tikslai ir kryptys yra šios.
Visų pirma, tai – teisėjo asmeninės atsakomybės už akivaizdžiai neteisingo sprendimo priėmimą grąžinimas: profesinės, civilinės ir baudžiamosios.
Antra kryptis – teismų savivaldos institucijų veiklos ne tik tobulinimas, bet ir išėjimas iš saviizoliacijos bei formalios savivaldos, realaus visuomenės dalyvavimo teismų savivaldos ir kontrolės darbe užtikrinimas.
Trečia kryptis – formalaus teismų požiūrio į teisingumo vykdymą užkardinimas, sąlygų realiam, bet ne butaforiniam teismų darbui sudarymas.
Ketvirta kryptis – administracinių teismų naikinimas, jų funkcijas perduodant bendros kompetencijos teismams, tuo užtikrinant ir konstitucinę asmenų teisę į trijų instancinių pakopų teismą Lietuvoje.
Penkta kryptis – Konstitucinio Teismo veiklos įprasminimas, suteikiant šiai teisminei institucijai teisę nustačius, kad galiojanti teisės norma prieštarauja Konstitucijai ir/ar pažeidžia žmogaus teises, šią teisės normą panaikinti tuo pačiu nutarimu, o Lietuvos piliečiams – užtikrinti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Šešta kryptis – veiksmingo teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių, kitų baigiamųjų aktų teisėtumo priežiūros ir kontrolės mechanizmo įtvirtinimas, atkuriant 2016 m. panaikintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatą ir visas jo funkcijas; taip pat teismų veiklos priežiūros ir teismų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolės nepriklausomos institucijos sukūrimas – Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Visuomenės Tarybos, Lietuvos advokatūros, LR Prezidento, LR Seimo bei LR Vyriausybės sudarytos specialios komisijos įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrai, įsteigimas.
2019-02-21 d. Lietuvos Visuomenės taryba Jums pateikė ir LR Baudžiamojo kodekso papildymo dėl teisėjų baudžiamosios atsakomybės dėl akivaizdžiai neteisingo teismo baigiamojo akto priėmimo.
Po 2019-03-01 LR Konstitucinio Teismo nutarimo Nr.KT9-N3/2019 priėmimo 2019-03-07 d. Lietuvos Visuomenės taryba kreipėsi į Jus dėl LR Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies, įsigaliojusios 2017 m. liepos 1 d., skubaus panaikinimo, pripažinus šią nuostatą prieštaraujančia LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, neteisėtai ribojančia asmens teisę į apeliacinio skundo surašymą civilinėse bylose; taip pat dėl analogiškų ribojimų teikti kasacinį skundą ribojimų panaikinimo.
Prašome kuo skubiau įregistruoti šias Teismų įstatymo ir kitas pataisas svarstymui Seime. Siūlome į darbo grupes Seime, ruošiant šiuos įstatymų projektus, ir Lietuvos Visuomenės Tarybos deleguotus atstovus.
Kreipiamės į Respublikos Prezidento rinkimų dalyvius, kviesdami, visų pirma šiuos dalyvius – Seimo narius – įregistruoti šių įstatymų pataisas svarstymui Seime.
Visus Respublikos Prezidento rinkimų dalyvius kviečiame į diskusiją dėl šių ir kitų neatidėliotinų įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos veiklą, svarstymą ir rinkiminių įsipareigojimų prisiėmimą, svarstant tai Jums ir Lietuvos Visuomenės tarybai drauge šias ir kitas įstatymų pataisas Seime tiesioginėse Seimo spaudos konferencijose.
Priedas – Įstatymo dėl LR Teismų įstatymo pakeitimo projektas su paaiškinimais
Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovai:
Valdybos pirmininkas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Zigmas Vaišvila
Valdybos narys ir Teisingumo grupės vadovas
Kęstutis Eiva
Adresai korespondencijai:
Lizdeikos g. 29, Vilnius, zigmas.vaisvila@lrs.lt, teises@lietuvosvisuomenestaryba.lt