LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ
ĮSTATYMAS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai pagal įstatymais nustatytą teismų kompetenciją.
Pastaba: šios normos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalyje, ydingumą yra pastebėjęs ne vienas teisininkas, nes ką, jeigu ne teisingumą vykdo pvz. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėdama asmens skundą dėl galimai neteisėtų tam tikros kategorijos viešojo administravimo subjektų individualių administracinių aktų arba įgaliota valstybinė įstaiga, nagrinėdama administracinių nusižengimų bylą, ne teismo tvarka, ir priimdama joje sprendimą. Ši norma keistina visų pirma pačioje Konstitucijoje, ir tai aktualu ypač šiandien, kai Lietuvos teisėjų bendruomenė yra nepagrįstai žemai nuleidusi teisėjams keliamų atsakomybės už priimtų teisėjų sprendimų teisingumą reikalavimų kartelę. Be to, tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose išskyrimas, kad tik teismai vykdo teisingumą yra ydingas, ir sukuria terpę teisiniams manipuliavimams bei tam tikra prasme daro beprasmiais kitus – ne teisminius procesus.
<….>
3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali persvarstyti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta instancine tvarka. Įsiteisėjusius teismų baigiamuosius aktus persvarstyti gali Aukščiausiojo Teismo Senatas ir valstybės įsteigta speciali Komisija. Įsiteisėjusių teismų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolę vykdo valstybės įsteigta nepriklausoma institucija.
Pastabos: 1) atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultaciją žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2202-perziureti-perziuri-perziurejo, žodžio „peržiūrėti“ reikšmė neatitinka apeliacine, kasacine tvarka ar kita tvarka teismų atliekamo darbo persvarstant teismų priimtus sprendimus. Gal tai nelaikytina esminiu trūkumu, bet kita vertas netinkamų žodžių ir sąvokų naudojimas ypač teisingumo vykdymo srityje tik padidina teisinio netikrumo jausmą, todėl būtina siekti, kad įstatymuose būtų naudojami tinkami žodžiai ir sąvokos neiškraipančios esmės; 2) Teisėjų grupės dėl teismų neliečiamumo stiprinimo parengti ir teismų pirmininkų posėdyje, vykusiame Taikos rūmuose, Hagoje, 2002 m. lapkričio 25–26 d. priimti Bangaloro teisėjų elgesio principai iš anksto numato, kad teisėjai už savo elgesį yra atskaitingi tam tikroms nepriklausomoms ir nešališkoms institucijoms, įsteigtoms teisminių standartų apsaugai.
<….>
3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas
1. Teisėjo nepriklausomumas suprantamas kaip teisėjo nepaveikiamumas, sugebėjimas atsispirti poveikiui. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Pastaba: Teisėjų nepriklausomumo garantijos tai garantijos, kad teisėjai yra/bus nepaveikiami, nepasiduos jokiai įtakai, neims kyšių ir atsisakys vykdyti bet kurių fizinių ar/ir juridinių asmenų, valdžios institucijų nurodymus.
<….>
4. NETEKO GALIOS.
Pastaba: ši nuostata naikintina, nes, i sukuria terpę teisėjams jausti mažesnę atsakomybę (arba jos nejausti visai) už tinkamą bylų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų kokybę.
4. Kiekvienas teisėjas savo bylą sprendžia savarankiškai, nepriklausomai nuo to, kad aukštesnės instancijos teismų teisėjai priimtuose sprendimuose turėjo kitokią nuomonę. Žemesnės instancijos teismo teisėjas gali ir privalo vertinti aukštesnės instancijos teisėjų veiksmus ir gali konstatuoti jų neteisėtumą.
Pastaba: ši nuostata įtvirtinama, nes priešingu atveju netenka prasmės įstatymų leidėjo valia, kad teisėjų atsakomybės už neteisėtais veiksmais ir sprendimais padarytą žalą klausimus (taip pat ieškinius dėl tos žalos atlyginimo) nagrinėja teismas. Jei žemesnės instancijos teismo teisėjas mano negalintis vertinti aukštesnės instancijos teisėjo veiksmų ir sprendimų, tada netenka prasmės CPK nuostatos, kad teisėjo veiksmais padaryta žala apskritai gali būti atlyginta.
<…>
10 straipsnis. Teismų savivalda
<…>
3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui, LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, Visuomeninėms organizacijoms, įsteigtoms teismų ir teismų savivaldos kontrolei.
Pastaba: taip realizuojama šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismų savivalda grindžiama visuomenės dalyvavimu.
<…>
II DALIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA
II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas
<…>
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias, administracinių nusižengimų bylas, ir administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
Pastaba: ši straipsnio dalis papildoma atsisakant administracinių teismų iš viso (apie tai – toliau).
4. NETEKO GALIOS.
Pastaba: nėra jokių aiškių argumentų, kuo remiantis administracines bylas nagrinėjantys teismai yra padaryti specializuotais ir atskirtais nuo bendrosios kompetencijos teismų. Optimaliausia būtų juos sujungti su bendrosios kompetencijos teismais ir įvardinti, kaip administracinių bylų skyrius bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl ši nuostata naikintina.
4. Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.
5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose gali būti sukuriami specializuoti skyriai.
<…>
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.
<….>
9. NETEKO GALIOS.
<….>
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
APYLINKIŲ TEISMAI
<….>
15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija
1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:
<…>
3) administracinėms byloms dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių;
<….>
ANTRASIS SKIRSNIS
APYGARDŲ TEISMAI
<….>
19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija
Apygardos teismas:
<….>
21) yra pirmoji instancija administracinėms byloms dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
<….>
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas
<….>
2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų ir Administracinių bylų skyrius.
3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų, Baudžiamųjų bylų ir Administracinių bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
<….>
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
<….>
2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Administracinių bylų skyrius.
3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Administracinių bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
<….>
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų, Administracinių bylų, Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po penkis Civilinių bylų skyriaus, Administracinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus.
2. Aukščiausiojo Teismo Senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
3. Aukščiausiojo Teismo Senatas iš savo narių ketveriems metams išrenka Senato sekretorių.
25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija
Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;
3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus klausimus;
4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu nagrinėja asmenų skundus dėl akivaizdžiai neteisingų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, sprendimų, nuosprendžių, persvarsto ir panaikina bet kurios instancijos teismo neteisėtus baigiamuosius aktus.
26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai
1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas.
2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nėra Senato nariai.
3. Į Aukščiausiojo Teismo Senato posėdžius kviečiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Teisingumo ministras, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, LR generalinis prokuroras, Advokatų tarybos pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, Teisingumo viceministras, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.
4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai, Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovai.
5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, apygardų teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, Teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui, prireikus – ir kitiems asmenims.
6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus pirmininkas.
7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.
8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.
27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis
<….>
2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas.
<….>
IV SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ BEI KITŲ TEISĖS AKTŲ TEISINGUMO IR TEISMŲ PRIIMTŲ SPRENDIMŲ TEISĖTUMO KONTROLĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
28 straipsnis. Konstitucinio teismo funkcijos
1. Konstitucinio teismo funkcijas ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymas;
2. Konstituciniam teismui priėmus nutarimą, kad galiojanti teisės norma (įstatymo nuostata) prieštarauja Konstitucijai ir/ar pažeidžia žmogaus teises, šią teisės normą (įstatymo nuostatą) Konstitucinis teismas panaikina tuo pačiu nutarimu;
3. Visiems Lietuvos piliečiams užtikrinama teisė kreiptis į LR Konstitucinį teismą.
29 straipsnis. NETEKO GALIOS
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISMŲ BAIGIAMŲJŲ AKTŲ TEISĖTUMO KONTROLĖ
30 straipsnis. Teismų sprendimų, nutarčių, nutarimų, kitų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolės komisija
1. Teismų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolės komisija yra nepriklausoma institucija, sudaryta iš 11 (vienuolikos) asmenų. Į šią komisiją po du asmenis skiria Teisingumo ministerija, Teisėjų taryba, Lietuvos Visuomenės Taryba, Lietuvos advokatūra, po vieną asmenį LR Prezidentūra ir LR Seimas, LR Vyriausybė.
2. Komisijos posėdžiai vyksta Nacionalinės teismų administracijos patalpose;
3. Komisijos darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
31 straipsnis. Teismų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolės komisijos kompetencija
1. Teismų baigiamųjų aktų teisėtumo kontrolės komisija:
1) Peržiūri ir persvarsto įsiteisėjusius teismų sprendimus, nutartis, nuosprendžius, kitus baigiamuosius aktus, kurie nebegali būti skundžiami instancine tvarka;
2) Nustačius teisės normų ir Žmogaus teisių pažeidimus, teikia Aukščiausiojo Teismo senatui išvadas dėl neteisėto teismo sprendimo, nutarties ar kito baigiamojo akto konkrečioje byloje panaikinimo ir bylos išsprendimo iš esmės;
3) Pati panaikina neteisėtus teismo sprendimus, nutartis ar kitus baigiamuosius aktus ir perduoda atitinkamos instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo.
2. NETEKO GALIOS
3. NETEKO GALIOS.
4. NETEKO GALIOS.
5. NETEKO GALIOS.
32 straipsnis. NETEKO GALIOS.
Pastaba: administraciniai teismai naikinami kaip bereikalingas biurokratinis balastas, jų funkcijas perduodant bendrosios kompetencijos teismuose įsteigtiems administracinių bylų skyriams.
V SKYRIUS
BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE
33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai
<….>
4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuos pakeitimus gali daryti tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas.
<….>
34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai
<….>
2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju ir aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.
<….>
36 straipsnis. Teismo sudėtis ir bylų paskirstymo taisyklės
<….>
2. Apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Kai apygardos teisme byla nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus, ir Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Administracinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.
3. Apeliacinės instancijos teisme bylą dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus, ir (ar) Baudžiamųjų bylų skyriaus ir (ar) Administracinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.
5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus, Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Administracinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar teismo skyriaus plenarinė sesija.
<….>
7. NETEKO GALIOS.
<….>
Pastaba: Lietuvos Respublikoje teismo baigiamiesiems aktams patikrinti įstatymų nustatyta tvarka užtikrinama teisė bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 str. 2 d. įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Apskundimo tvarka turi leisti aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti sprendimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
37 straipsnis. NETEKO GALIOS
371 straipsnis.
<….>
3. Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti ir gauti (jų pasirinkimu) rašytinės arba elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
4. Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus rašytine forma arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
<….>
39 straipsnis. Teismų sprendimų oficialus skelbimas
1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.
<….>
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame interneto tinklalapyje taip pat skelbiami lietuvių kalba surašyti arba į lietuvių kalbą išversti Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys arba Lietuvos valstybė, kiti šioje dalyje nurodytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas, o Teisėjų tarybos nustatyta tvarka – ir kita medžiaga.
<….>
401 straipsnis. Teismų kreipimasis į Europos Sąjungos teismines institucijas
<….>
2. Aukščiausiasis Teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
402 straipsnis. Teismų kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą
Aukščiausiasis Teismas, kai nagrinėjant bylą iškilo principinis klausimas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti dėl to konsultacinę išvadą.
III DALIS
TEISĖJAI
VI SKYRIUS
TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai
<….>
4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.
<….>
43 straipsnis. Teisėjo pareigos
1. Teisėjas privalo atlikti pagrindinę savo pareigą – vykdyti Teisingumą, nagrinėdamas bylas ir priimdamas jose baigiamuosius aktus, teisėjas privalo vadovautis byloje surinktais įrodymais, visuotinai žinomais faktais ir įstatymais. Nagrinėdamas bylas ir laisvalaikiu teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos kodekso reikalavimus.
<….>
6. Už teisėjo pareigų netinkamą vykdymą ir (ar) nevykdymą teisėjas atsako šiame Įstatyme ir LR Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka.
7. Teisėjas vienu metu negali dalyvauti keliuose teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos skirtingos bylos.
44 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės
<….>
3. Teisėjai turi teisę laisvai jungtis į asociacijas ar kitokias nepolitines organizacijas, ginančias Žmogaus teises.
4. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas jis yra, interesams, tačiau negali to daryti teisme, kuriame jis/ji dirba.
<….>
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS
<….>
46 straipsnis. Draudimas daryti poveikį teisėjui
1. Draudžiama daryti poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.
2. Draudžiama tiesiogiai ar per kitus asmenis papirkinėti teisėjus, teismų pirmininkus, pavaduotojus, skyrių pirmininkus, daryti jiems poveikį.
3. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pastaba: 1 bei 3 šio straipsnio dalyje išbrauktas žodis „neteisėtą“. Teisėjui, nagrinėjančiam bylą, negali būti daromas joks poveikis, nei teisėtas, nei neteisėtas. Teisėto poveikio teisėjams sąvokos negali būti.
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas
1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Respublikos Prezidento, o jam neesant ar nepriimant sprendimo – Seimo sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).
<….>
3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnųsprendimu.
Pastaba: tokiomis sąlygomis, kokios įtvirtintos dabar, niekas nepagaus nė vieno teisėjo, vos tik bus kreiptasi į prokuratūrą dėl tokių leidimų, teisėjai tuoj pat bus informuoti tų pačių prokurorų, su kuriais veikia išvien, kuo daugiau pareigūnų žinos tą informaciją, tuo greičiau ji nutekės. Kuo tas teisėjas skiriasi nuo paprasto piliečio, kurio pokalbių galima klausytis net neprašant jokių leidimų iš nieko?
4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.
<….>
6. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas ne vėliau, kaip per 1 darbo dieną praneša Teisėjų tarybai.
7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas, jei nėra duomenų, kad jis gali būti padaręs nusikalstamas veikas ar baudžiamąjį nusižengimą, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė.
8. Teisėjas asmeniškai atsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas.
Pastaba: šiuo metu galiojanti nuostata, kad teisėjas ar teismas neatsako už jų veiksmais padarytą žalą, sukuria prielaidas teisėjams nejausti atsakomybės už savo priimamus sprendimus, dėl ko didėja tikimybė, kad tiek asmenims, tiek valstybei bus padaryta žala.
48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme
1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus kūrybinę veiklą. Teisėjas negali dirbti pedagoginio darbo, dėstyti mokymo įstaigose, visą savo darbo laiką privalo skirti bylų nagrinėjimui teisme, o laisvalaikį – poilsiui.
Pastaba: šiuo metu galiojantis leidimas teisėjams dirbti pedagoginį darbą, teismo darbo metu dėstyti universitetuose, skaityti paskaitas yra ydingas tuo, kad teisėjai dėl tos priežasties nesugeba tinkamai atlikti savo darbo teisme, laiku ir kokybiškai išnagrinėti bylų. Lietuvos teismų krūviai yra labai dideli. Teismo darbo metu teisėjai turi būti savo tiesioginėje darbo vietoje ir tą darbą dirbti. Tačiau siekdami daugiau užsidirbti, teisėjai dažnai ignoruoja savo pareigą sąžiningai ir kvalifikuotai vykdyti teisingumą ir didžiąją dalį savo darbo permeta padėjėjams. Faktą, kad teismo procesinius dokumentus ruošia teisėjų padėjėjai ir net praktikantai, patvirtino ne vienas teisėjas ir teismo pirmininkas. Dabartinėje situacijoje, kai teisėjai dėl pedagoginio darbo leidžia rengti sprendimus, nutartis ir kitus baigiamuosius aktus nepakankamai kvalifikuotam personalui, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą (kas be jokios abejonės atsiliepia ir tų sprendimų kokybei) tam tikra prasme galima įžvelgti ir prieštaravimus CPK 19 str. (Sprendimo priėmimo slaptumas) nuostatoms.
Jei būtų manoma, kad teisėjai gali skaityti paskaitas po darbo, ne teismo darbo laiku, tas taip pat neįmanoma, nes teisėjas privalo pailsėti prieš kitą darbo dieną teisme. Darbo ir poilsio rėžimą nustato darbo įstatymai, kur nėra numatytas darbas be poilsio. Dėl šių priežasčių draudimas teisėjams dėstyti aukštosiose ir kitose mokyklose yra būtinas. Pažymėtina, kad toks draudimas netrukdo teisėjams dirbti netiesioginį pedagoginį darbą – rašyti vadovėlius, monografijas, knygas.
<….>
6. NETEKO GALIOS.
Pastaba: teisėjas yra toks pats Lietuvos pilietis, kaip ir visi kiti, todėl jam turi galioti tokios pačios šaukimo į karinę tarnybą taisyklės. Ši nuostata niekaip nepagrįsta.
49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga
<….>
2. NETEKO GALIOS.
<….>
VII SKYRIUS
PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS IR TEISĖJŲ KARJERA
PIRMASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus
<….>
2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
<….>
2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo 10 (dešimt) metų. Jei minėti asmenys atleisti iš minėtų pareigų už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jie laikomi praradę reputaciją ir negali būti skiriami ar renkami teisėjais;
<….>
531 straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
<….>
2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Neeilinis teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas gavus objektyvios informacijos, kad teisėjo sveikatos būklė neatitinka nustatytų reikalavimų.
Pastaba: pagrindas suabejoti teisėjo sveikatos, ypač psichinės sveikatos būkle yra ne tik tada, kai teisėjas neadekvačiai elgiasi teismo posėdyje ar už teismo ribų, bet ir tada, kai teisėjas pasirašo akivaizdžiai neteisingą procesinį dokumentą, jame nurodydamas tikrovės ir bylos medžiagos neatitinkančius duomenis.
<….>
54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija
1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją dvejiems metams iš 9 (devynių) asmenų sudaro Teisėjų taryba. Ne mažiau kaip 2 (du) šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Vieną iš teisėjų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, vieną iš teisėjų teisingumo ministras. Po vieną asmenį į pretendentų į teisėjus egzamino komisiją skiria LR Prezidentas, LR Vyriausybė, LR Seimas. 2 (du) asmenis į šią komisiją skiria asociacija Lietuvos Visuomenės taryba, 2 (du) asmenis – asociacija Lietuvos advokatūra. Komisija išsirenka Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.
2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 7 (septyni) Komisijos nariai.
3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų yra galutinis ir neskundžiamas.
4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba kartu su Teisingumo ministerija. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
<….>
55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas
<….>
2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba ir Teisingumo ministerija.
<….>
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA
56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, į konkrečius teismo rūmus teisėją paskiria Teisėjų Taryba ir Teisingumo ministerija.
2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba ir Lietuvos Visuomenės Taryba.
3. Respublikos Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl pretendentų į teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. Teisėjų taryba apie tai informuoja Lietuvos Visuomenės Tarybą. Motyvuotai patarti Prezidentui dėl teisėjų skyrimo gali ne tik Teisėjų Taryba, bet ir Lietuvos Visuomenės Taryba.
4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje dalyvaujant Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovams.
5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teisėjų taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų, dėl dviejų kandidatūrų galia patarti Lietuvos Visuomenės Taryba.
6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias darbo dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. Lietuvos Visuomenės Tarybos Valdybos pirmininkas per 5 (penkias) darbo sienas pateikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Visuomenės Tarybos sprendimą dėl patarimo.
Pastaba: šio straipsnio pataisos skirtos realaus visuomenės dalyvavimo teismų veikloje realizavimui.
<….>
59 straipsnis. Teisėjo priesaika
1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Suvokiu, kad už netinkamai atliktas pareigas yra numatyta mano tiesioginė atsakomybė, kad už neteisingą sprendimą, kuriuo asmeniui bus padaryta žala, numatyta mano baudžiamoji atsakomybė“.
Tepadeda man Dievas.
2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Suvokiu, kad už netinkamai atliktas pareigas yra numatyta mano tiesioginė atsakomybė, kad už neteisingą sprendimą, kuriuo asmeniui bus padaryta žala, numatyta mano baudžiamoji atsakomybė“
<….>
60 straipsnis. NETEKO GALIOS.
Pastaba: ydinga daryti tokias privilegines išimtis ir numatyti galimybę be egzamino ir atrankos skirti į teisėjo pareigas, turėtų būti taikoma tokia pat praktika, kaip ir kitiems.
<….>
62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių
Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame (arba instancine tvarka aukštesniame teisme) atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).
<….>
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS AR TEISMO RŪMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS. TEISĖJŲ KARJERA
63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
1. Apylinkės teismo, apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus,arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.
<….>
4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka.
5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.
6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.
<….>
64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju
<….>
2. Apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.
3. Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.
<….>
6. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos teismo, pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas.
<….>
66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos teismo teisėju
1. Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.
67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Apeliacinio teismo teisėju
1. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.
2. NETEKO GALIOS.
<….>
691 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
<….>
2. Kai teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, prokurorai, advokatai siekia tapti apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjais, įvertinamos ne tik jų asmeninės savybės, bet ir bendrieji gebėjimai.
<….>
70 straipsnis. Apygardos teismo teisėjo skyrimas
1. Apygardos teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas.
2. Dėl apygardos teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba ir Lietuvos Visuomenės taryba.
3. Kandidatūros į apygardos teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
71 straipsnis. NETEKO GALIOS.
72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas
<….>
2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba ir Lietuvos Visuomenės taryba.
73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas
<….>
2. Kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidentui parenka ir pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisingumo ministerija. Šie siūlymai Respublikos Prezidento nesaisto.
VIII SKYRIUS
TEISMŲ PIRMININKAI, PIRMININKŲ PAVADUOTOJAI, SKYRIŲ PIRMININKAI
74 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimas
1. Apylinkės teismo, apygardos teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos ir Lietuvos Visuomenės tarybos patarimu.
2. Apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams.
<….>
75 straipsnis. NETEKO GALIOS.
76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos teismo, pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas parenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus.
2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
<….>
81 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų
<….>
5. NETEKO GALIOS.
6. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.
<….>
<….>
IX SKYRIUS
TEISĖJŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ ATLEIDIMAS IR PAŠALINIMAS IŠ PAREIGŲ, TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ ATSAKOMYBĖ
83 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė
<….>
2. Teisėjas drausmine tvarka atsako:
1) už teisėjo vardą žeminantį elgesį;
<….>
3. Teisėjo vardą žeminantis elgesys (poelgis) – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis elgesys, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu elgesiu pripažįstamas ne tik netinkamas jo elgesys nagrinėjant bylas, bet ir akivaizdžiai neteisingų procesinių sprendimų ir baigiamųjų aktų jose priėmimas, taip pat bet koks pareiginis nusižengimas – aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.
Pastaba: teismų priimtų sprendimų, nutarčių, nuosprendžių, nutarimų ir kitų procesinių dokumentų neteisingumo akivaizdumas nustatomas vadovaujantis įstatyme įtvirtintais imperatyvais – teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei logikos dėsniais, kuriais privaloma vadovautis.
84 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas
<….>
2. Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip 5 (penkeriems) metams nuo nusižengimo padarymo.
3. NETEKO GALIOS.
<….>
5. Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
<….>
85 straipsnis. Teisėjų etikos ir drausmės komisija
<….>
2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš 9 (devynių) narių. Ne mažiau kaip 2 (du) šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Vieną iš teisėjų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, kitą – teisingumo ministras. Po vieną asmenį į komisiją skiria LR Prezidentas, LR Vyriausybė, LR Seimas. 2 (du) asmenis į šią komisiją skiria asociacija Lietuvos Visuomenės taryba, 2 (du) asmenis – asociacija Lietuvos advokatūra. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Komisija išsirenka komisijos pirmininką, kurį patvirtina Teisėjų taryba. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.
3. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip 5 (penki) komisijos nariai.
<….>
5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:
1) NETEKO GALIOS;
2) pasibaigia terminas, kuriam jis buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu.
Pastaba: nustatyti terminą.
<….>
86 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sprendimai
1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
<….>
2) NETEKO GALIOS;
3) NETEKO GALIOS;
<….>
4. Teisėjų garbės teismo sprendimas neskundžiamas.
Pastaba: Teisėjų Garbės teismas turėtų būti aukščiau LAT.
<….>
88 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas
Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų po jos paskyrimo ir galioja iki teisėjo karjeros pabaigos.
89 straipsnis. Teisėjo baudžiamoji atsakomybė
1. Teisėjas už padarytas nusikalstamas veikas atsako pagal LR Baudžiamojo kodekso nuostatas. Akivaizdžiai neteisingas teisėjo(ų) sprendimas, nutartis, nuosprendis, kitas baigiamasis aktas byloje, taip pat akivaizdžiai tendencingas teisėjo elgesys procese, laikomi teisėjo padaryta nusikalstama veika.
2. Teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarką nustato šio Įstatymo 47 straipsnis.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ ATLEIDIMAS IR PAŠALINIMAS IŠ PAREIGŲ
90 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų
1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:
<….>
5. NETEKO GALIOS.
<….>
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMAS
911 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tikslai
1. Teisėjų veikla vertinama siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus.
2. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami šiais tikslais:
<…>
2) objektyviai sprendžiant dėl teisėjų tinkamumo eiti užimamas pareigas, pažeminimo pareigose ar paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;
<…>
912 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys
1. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:
1) nuolatinis teisėjų veiklos vertinimas;
2) neeilinis teisėjų veiklos vertinimas.
2. NETEKO GALIOS.
3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai ir/arba gavus objektyvių duomenų apie teisėjų nekvalifikuotą elgesį ir akivaizdžiai neteisingai atliekamas pareigas. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas sprendžiant tinkamumo eiti užimamas pareigas, teisėjo pažeminimo pareigose ar paaukštinimo, ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus.
913 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tvarka
<…>
4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma 3 (trims) metams iš 9 (devynių) narių. Ne mažiau kaip 2 (du) šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Vieną iš teisėjų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, vieną iš teisėjų – teisingumo ministras. Po vieną asmenį į komisiją skiria LR Prezidentas, LR Vyriausybė, LR Seimas. 2 (du) asmenis į šią komisiją skiria asociacija Lietuvos Visuomenės taryba, 2 (du) asmenis – asociacija Lietuvos advokatūra. Iš paskirtų komisijos narių Komisija išsirenka komisijos pirmininką, kurį patvirtina Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Pastaba: Vertinimo komisijos veikimo laikas mažinamas siekiant užtikrinti rotaciją svarbiuose teismų savivaldos institucijose.
<….>
7. Teisę inicijuoti neeilinį teisėjų veiklos vertinimą turi:
<….>
4) kitų teisėjų – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas arba pats teisėjas. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas turi būti nedelsiant atliktas Komisijoje gavus objektyvių duomenų apie teisėjų nekvalifikuotą elgesį ir akivaizdžiai neteisingai atliekamas pareigas. Šiuos duomenis taip pat gali pateikti ne tik nurodyti teisę inicijuoti neeilinį teisėjų veiklos vertinimą turintys subjektai, bet ir bet kuris kitas asmuo, kuriam žinomi tokie duomenys.
<….>
915 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatų naudojimas
1. Jeigu teisėjų veiklos vertinimo metu paaiškėja šio Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 83 straipsnio 2 dalyje arba 90 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte nurodytos aplinkybės, tai gali būti pagrindas pradėti atskirą tyrimą dėl galimybės patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn, jį atleisti arba pašalinti iš pareigų šio Įstatymo 84, 90 arba 91 straipsnyje nustatyta tvarka, arba patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn šio Įstatymo 47, 89 straipsnyje nustatyta tvarka.
<….>
X SKYRIUS
TEISĖJŲ, TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
<….>
XI SKYRIUS
TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
<….>
97 straipsnis. Teisėjo darbo stažas
<….>
2. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas.
98 straipsnis. Teisėjų atostogos
1. Teisėjų atostogų rūšis ir jų trukmę nustato Lietuvos respublikos Valstybės Tarnybos Įstatymo ir LR Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų atostogas.
<….>
6. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.
<….>
99 straipsnis. Teisėjų valstybinis socialinis draudimas
Teisėjai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
100 straipsnis. Teisėjų pensinis aprūpinimas
Teisėjų pensinį aprūpinimą nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas.
Pastaba: Dabartinis Valstybinių pensijų skyrimo nustatymas atskirais įstatymais teisėjams socialiai neteisingas kitų profesijų atžvilgių, kurioms tokios privilegijos netaikomos.
101 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos
1. Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų: dėl sveikatos būklės arba kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas, išmokama 1 (vieno) mėnesio jo vidutinio atlyginimodydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama.
2. NETEKO GALIOS.
<….>
4. NETEKO GALIOS.
5. NETEKO GALIOS.
<….>
8. NETEKO GALIOS.
<….>
10. NETEKO GALIOS.
Pastaba: tokių privilegijų teisėjai nenusipelno jau vien todėl, kad patys yra tiesiogiai kalti dėl darbingų žmonių bėgimo iš Lietuvos ir toliau savo elgesiu skatina bėgti visus perspektyvius piliečius. Emigravus milijonui dirbančiųjų, tokių privilegijų nebėra iš ko dengti, o savo darbu teisėjai šiuo metu nenusipelno net gaunamų atlyginimų. Jei būtų manoma, kad naujai ateinantys dirbti teisėjai nekalti dėl tų savo kolegų, kurie atėmė iš tautos pasitikėjimą teisingumu Lietuvoje ir tuo sužlugdė valstybę, tai pažymėtina, kad naujiems (jauniems) teisėjams niekas netrukdo elgtis teisingai, sakyti tiesą, o ne daryti tą patį, ką daro visas teisėjų klanas – pasiduoti įtakai ir vykdyti kartu tautos genocidą. Gausu praktikos, kai sveikam protui prieštaraujančius procesinius sprendimus priiminėja ir nauji teisėjai, ir jiems dėl to negėda. Taip pat pažymėtina, kad baigiantiems vidurines ir kitas mokyklas jaunuoliams (ne teisėjams) taip pat nebėra galimybės nemokamai mokytis, kaip anksčiau, ar prasmingai dirbti Lietuvoje ir matyti kokią nors ateitį. Jiems niekas jokių privilegijų nesiūlo, jiems belieka tik palikti savo tėvynę. Tokiu būdu privilegijų nenusipelno visi be išimties teisėjai – ir tie, kurie iš tautos suteikto pasitikėjimo šaiposi, ir tie, kurie tyli tai matydami. 101 str. 6 d. nuostatas reikia svarstyti atskirai, kartu su Vyriausybe.
IV DALIS
ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE IR TEISMŲ SAVIVALDA
XII SKYRIUS
ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ, SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI ADMINISTRAVIMO SRITYJE
<….>
103 straipsnis. Vidinis teismo administravimas
1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo pareigūnai, kurie šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo darbui.
<….>
4. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri teismo darbą, kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų veiksmų, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo darbo organizavimo funkcijas.
Pastaba: dabartinės šio punkto nuostatos prieštarauja pagrindinei Pirmininko funkcijai – užtikrinti tinkamą teismo darbą. Pagrindinė teismo funkcija – vykdyti teisingumą, bet pagal esantį straipsnį, teismo pirmininkas neprivalo to užtikrinti, o tik prižiūri, kad teisėjai nevogtų kuro ar teisingai panaudotų resursus kanceliarinėms reikmėms. Tam yra teismo kancleris.
<….>
6. Teismo pirmininkas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, gali sudaryti teisėjo veiklos tyrimo komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai ar tarnautojai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba.
104 straipsnis. Teismų veiklos priežiūra
1. Teismų veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka:
<….>
2) NETEKO GALIOS.
<….>
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgyvendindami teismų veiklos priežiūros funkcijas, gali atlikti teisėjo veiklos tyrimus. Šiam tikslui gali būti sudaryta tyrimo komisija, į kurią gali būti įtraukti kelių teismų teisėjai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismų administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba.
105 straipsnis. Teismo vadovų pavadavimas ir laikinas pareigų ėjimas
<….>
3. NETEKO GALIOS.
4. NETEKO GALIOS.
<….>
8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojasar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigasšiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISMO STRUKTŪRA
106 straipsnis. Teismo administravimas
1. Teismo, kaip valstybės valdžios institucijos ir biudžetinės įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas. Jo pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad jo vadovaujamoje teismų struktūroje būtų vykdomas teisingumas. Teismo pirmininkas privalo užkirsti kelią akivaizdžiaineteisingų sprendimų, kitų baigiamųjų aktų priėmimui teisme ar struktūroje, kuriai jis vadovauja.
<….>
XIII SKYRIUS
TEISMŲ SAVIVALDA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
<….>
2. Teisėjų taryba ir Teisėjų garbės teismas už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui, LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, Lietuvos Visuomenės Tarybai.
<….>
4. Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teisėjų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas, kuriose visuomeninių organizacijų atstovų dalyvavimas yra būtinas.
1141 straipsnis. Teismo teisėjų susirinkimas
1. Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja to teismo teisėjai.
2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo veiklos organizavimo klausimais.
<….>
ANTRASIS SKIRSNIS
VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS
116 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas
<….>
2. Visuotiniame teisėjų susirinkime dalyvauja visi Lietuvos teisėjai. Susirinkimas yra viešas. Visuomeninių organizacijų atstovų dalyvavimas Visuotiniame teisėjų susirinkime yra būtinas.
<….>
117 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetencija
Visuotinis teisėjų susirinkimas:
<….>
2) kartu su Teisingumo ministerija tvirtina Teisėjų etikos taisykles;
<….>
4) išklauso ir tvirtina Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą;
118 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo rengimas, darbotvarkė, sprendimų priėmimas
1. Eilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas paprastai šaukiamas kovo pirmąjį šeštadienį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Pastaba: teisėjo dalyvavimas visuotiniame susirinkime nėra jo darbas vykdant teisingumą teisme, nagrinėjant bylas. Todėl susirinkimas negali būti šaukiamas darbo dieną, kai teisėjas turi dirbti savo tiesioginį darbą. Kartą per dvejus metus teisėjas gali sudalyvauti susirinkime be atlygio. Jam Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos tik kelionės išlaidos.
2. Prireikus Teisėjų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų ar Teisingumo ministerijos iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.
<….>
4. Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau vieno trečdalio visų Lietuvos teisėjų.
<….>
6. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus pasirašo Susirinkimo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
7. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo teismų savivaldos institucijos, teisėjai ir Nacionalinė teismų administracija.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ TARYBA
119 straipsnis. Teisėjų taryba, jos sudarymas
1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti tinkamą teismų sistemos funkcionavimą sutinkamai su LR Konstitucijos ir įstatymų reikalavimais.
2. Teisėjų tarybą sudaro 18 (aštuoniolika) narių:
1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris – iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo, po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.
<….>
4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą;
5) jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai).
<….>
120 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija
Teisėjų taryba:
<….>
9) renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, patvirtina komisijos narių išrinktą komisijos pirmininką ir šio Įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;
10) renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio Įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų;
<….>
17) tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus teismų darbo užtikrinimo klausimus;
<….>
121 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai
1. Teisėjų tarybos posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo patalpose.
Pastaba: JIE paprastai vyksta Nacionalinėje teismų administracijoje.
<….>
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ GARBĖS TEISMAS
122 straipsnis. Teisėjų garbės teismas
<….>
2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius po vieną kandidatą skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, tris kandidatus – Teisėjų taryba (po vieną teisėją iš kiekvienos instancijos teismo), du kandidatus – asociacija Lietuvos advokatūra ir du kandidatus – asociacija Lietuvos Visuomenės Taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Garbės teismas, tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
<….>
PENKTASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖ TEISMŲ ADMINISTRACIJA
124 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija
<….>
2. Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šiuos uždavinius:
1) padeda užtikrinti tinkamą teismų savivaldos funkcionavimą tinkamą ir efektyvų teismų darbą, teismų organizacinį savarankiškumą;
<….>
V DALIS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
<….>
VI DALIS
TEISMŲ APSAUGA
<….>
VII DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
<….>