Kas toliau?
Kūčios. Susirinksime šeimose. Tikrose, neišgalvotose. Ir kalbėsimės. Ir apie tai, kas mūsų laukia.
Visų pirma, prisipažinkime patys sau, kad nebegalime apsimesti, jog nesuprantame, kas vyksta.
Kad ši valdžia – tai ne mūsų valdžia. Tą ir turime pasakyti sau, savo šeimai.
Kad šios valdžios sprendimai – tai ne mūsų sprendimai, ne sprendimai dėl mūsų išlikimo.
Kad ši valdžia nesuvokia tikrovės, kad ji – ligonis. Kurios ir medikai gydyti vis dar nedrįsta.
Kad ji nesuvokia tikrovės ir savo atsakomybės. Kad ji įsivarė save ir įvarė Tautą į kampą. Ji priima sprendimus, į prarają vedančius mūsų valstybę ir mus visus. Ji net karą kviečiasi į mūsų žemę.
Kad ji – bailių ir menkystų valdžia. Neprisipažįstanti net sau, kad ji yra beviltiška.
Ši valdžia atvirai ir kol kas nebaudžiamai prievartauja mus ir mūsų Konstituciją.
Jos vieta – ne tik istorijos šiukšlyne, bet ir kalėjime. Iki gyvos galvos.
Prokurorai ir teisėjai, atėjo jūsų metas veikti. Jūs labai vėluojate! Jūs taip pat turite šeimas.
Mūsų visų likimas – mūsų rankose. Neturime teisės nei sau, nei kitiems sakyti, kad mes nieko nepakeisime. Pakeisime. Drauge ir susitelkę. Tik taip mes išėjome iš blogio imperijos. Taikiai ir dainuodami.
Šiandien mus gąsdina bedvasiai, pasislėpę už policijos pareigūnų ir karių nugarų.
Pareigūnai ir kariai, jūs taip pat turite šeimas. Negi leisitės sudorojami šios tariamos valdžios!?
Pradėkime kiekvienas nuo pirmo žingsnio – nuo savęs. Nuo mažo, tačiau tikro nepaklusnumo šiai – jau nebe mūsų valdžiai. Paklauskite savęs, kodėl dar nepasirašėte net už referendumą, už Tautą?
Jų – mažai, todėl jie bijo. MŪSŲ – DAUG, todėl MES NUGALĖSIME!
Zigmas Vaišvila, 2021-12-24
