D E K L A R A C I J A
LIETUVA – LIETUVOJE
2018-07-02
Siekdami Tautinių pilietinių judėjimų susivienijimo, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir bendrais socialiniais, ekonominiais bei politiniais siekiais, skelbiame šią deklaraciją ir kviečiame prisidėti visus, norinčius padėti įgyvendinti šiuos tikslus.
Pasaulis pereina į raidos etapą, kuriam bus būdingi labai spartūs socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai pokyčiai. Visos tautos neišvengiamai susidurs su egzistenciniais iššūkiais, kuriuos turime įveikti bendromis jėgomis, siekdami išsaugoti visomis prasmėmis tvarią ir saugią planetą. Pasaulio tautų ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, siekiantis išsaugoti ir puoselėti pasaulio didžiausią turtą – jo kultūrinę įvairovę, yra įmanomas tik lygiateisiškumo, savitarpio pagarbos ir ekonominės pusiausvyros sąlygomis. Todėl lietuvių tauta, prisidėdama prie pasaulio darnios raidos, gerbdama ir palaikydama kitų tautų siekius vystytis, bendradarbiauti ir klestėti, deklaruoja savo politinę valią visomis išgalėmis išlaikyti ir stiprinti savo valstybę. Valstybę, kurios pagrindinė istorinė misija yra būti lietuvių tautos namais, jos nenutrūkstamos kultūrinės, ekonominės ir socialinės raidos pagrindu.
Tautos namai yra valstybės geografinė erdvė, politinė sistema, ekonominis potencialas, socialinis ir fizinis saugumas, visapusiškos piliečių kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos galimybės. Tai yra geriausia vieta pasaulyje lietuviams siekti savo asmeninės laimės ir gyventi darnoje su visomis kitomis tautomis ir kultūromis. Laimės pačia plačiąja prasme, kuri apima ne tik siaurai suprantamą malonumą, bet jos visas svarbiausias sudedamąsias dalis: materialinę gerovę, ekonominį ir fizinį saugumą, teisingumą, pasitikėjimą valstybe, kitais jos piliečiais ir įstaigomis, palankią gamtinę ir geopolitinę aplinką. Laimės, kuri atsiskleidžia dėl įvairiapusiškų saviraiškos galimybių ir istoriškai susiformavusios lietuviškos tapatybės tolimesnio puoselėjimo.
Šalių ekonominis pajėgumas, statistikoje matuojamas Bendruoju vidaus produktu (BVP), yra būtina, bet nepakankama sąlyga piliečių laimės siekiams įgyvendinti. Deja, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, BVP didinimas yra suprantamas kaip vos ne vienintelis ekonominės politikos tikslas. Toks ekonominių tikslų susiaurinimas destabilizuoja ilgalaikę šalies ekonominę plėtrą, paverčia ją labai priklausoma nuo pasaulio ekonominių ciklų ir atideda vėlesniems laikotarpiams ekonominių išteklių panaudojimą piliečių laimės siekiui įgyvendinti. Todėl siūlome išplėsti šalies ekonominės politikos tikslus, ją planuoti ir įgyvendinti remiantis ne tik BVP rodikliais, bet ir nuolat matuojamu Bendruoju vidaus laimės indeksu (BVLI). Toks platesnis požiūris į šalies ekonominius tikslus ne tik nesulėtins ekonominio šalies potencialo stiprinimo, bet ženkliai prisidės prie ilgalaikio augimo užtikrinimo ir spartinimo. Nuolatinė BVLI stebėsena turi pasitarnauti kaip visų valstybėje vykdomų reformų atskaitos taškas ir kontroliavimo priemonė. Tik aukštesnės gyvenimo kokybės siekis Lietuvoje gali padėti apgręžti jau visai nevaldomomis tapusias tautos išsivaikščiojimo tendencijas.
Lietuvos ekonominį augimą po nepriklausomybės atgavimo lėmė sparti ekonominė integracija į išsivysčiusių Europos valstybių bendriją. Grynai ekonomine prasme, žvelgiant į BVP rodiklius, Lietuvos raida yra tikra sėkmės istorija regione. Deja, visos kitos raidos komponentės: tolydi regioninė plėtra, socialinė nelygybė, emigracija ir t.t. liko tarp neišspręstų problemų, lėmusių piliečių nepasitenkinimą savo valstybe. Pagrindinis valstybės ekonominio reguliavimo instrumentas – mokesčių sistema tapo įvairių interesų grupių kovos lauku ir yra labai menkai panaudojama tolimesnės ekonominės raidos skatinimui. Vieni reiklauja mokesčius be atvangos mažinti ir valstybės funkcijas siaurinti, kiti reikalauja juos didinti ir visas problemas spręsti per pajamų ir turto perskirstymą. Išsamių valstybės ekonominės raidos studijų, nagrinėjančių nueitą kelią makroekonominiame lygmenyje, labai trūksta. Tik nuolatinė makroekonominės raidos analizė, atliekama pasitelkiant mokslinę kompetenciją, gali atsakyti į klausimą: kuriuos mokesčius reikia didinti, kuriuos mažinti, o kur reikia visai naujų ekonominį aktyvumą reguliuojančių mokesčių. Neabejotinai reikia mažinti darbo mokesčių naštą, pirmiausiai apjungiant visus darbo mokesčius, o mokesčius socialinio draudimo fondams, kiek įmanoma, paverčiant skaidriais mokėjimais į personifikuotas sąskaitas. Valstybės socialinių funkcijų vykdymui yra daug erdvės didinti ar net įvesti naujus kapitalo ir turto mokesčius, tačiau juos įvedant būtina atsižvelgti į tarptautinį investicinį konkurencingumą. Didesni turto mokesčiai, ne tik vartojamosios paskirties, yra geras pasirinkimas, nes jie skatina efektyvesnį turto panaudojimą ekonomikoje. Palankios gamtinės aplinkos kūrimas reikalauja pasirinkti tinkamiausias ekologinių mokesčių formas.
Tvarios regioninės plėtros problemos ilgą laiką yra paliktos savieigai. Jų sprendimas turi remtis visapusiška valstybės parama nuosavo būsto įsigijimui, darbo vietų kūrimui, sveikai gyvensenai, nepertraukiamam profesiniam ir bendrajam lavinimuisi ir kitoms investicijoms į regionų plėtrą. Saugus ir kokybiškas būstas bei orų pragyvenimą užtikrinanti darbinė veikla yra labai svarbios asmeninės laimės komponentės. Todėl valstybė privalo bendradarbiauti su savo piliečiais sprendžiant visas su tuo susijusias problemas. Be tikros savivaldos regionuose toks valstybės ir piliečių bendradarbiavimas yra tiesiog neįsivaizduojamas.
Sparčiai auganti socialinė diferencijacija iššaukia stiprėjančius teisingumo lūkesčius. Ilgainiui tokia būsena valstybėje neišvengiamai virsta ir ekonominėmis problemomis, kadangi vis mažesnis piliečių skaičius gali esmingai prisidėti prie ekonominės ir kultūrinės plėtros. Tolygesnis pajamų ir turto pasiskirstymas neišvengiamai turi vesti į efektyvesnį turimo ekonominio, finansinio ir socialinio kapitalo panaudojimą.
Lietuva yra nedidelis pasaulio lopinėlis, bet už jį atsakome solidariai visa lietuvių tauta, kaip už kitas šalis atsako kitos tautos. Mūsų kultūrinės ir ekonominės raidos kontekste svarbiausi yra ryšiai su artimiausiais kaimynais, nes jų apsuptyje ir bendradarbiavime formuojasi ir keičiasi mūsų pačių tapatybė. Nors likimas lemia gyventi ir kurti pačiame šiuolaikinės Europos pakraštyje – geopolitinėje ir civilizacinėje sandūroje, šis faktas dabar ir ateityje turi suteikti neišsemiamas augimo ir stiprėjimo galimybes. Todėl mes nesame abejingi tam, kokia bus tolimesnė Europos Sąjungos raida. Ši savarankiškų ir lygiateisių tautų bendrija turi stiprėti tarpusavio pasitikėjimo ir visapusiško bendradarbiavimo aplinkoje, rodydama pavyzdį ir kitiems pasaulio regionams, kad tautų bendradarbiavimas yra vienintelė alternatyva nesibaigiantiems konfliktams. Saugumo srityje bendradarbiavimas negali ir neturi apsiriboti Europos Sąjunga: Lietuvos narystė transatlantinėje saugumo organizacijoje yra ilgalaikis strateginis pasirinkimas, suteikiantis galimybę įgyvendinti ilgalaikius tautos ir valstybės raidos tikslus.
Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu – Jonas Jasaitis
Visuomenės ateities projektavimo grupės nariai: Vygintas Gontis, Gediminas Navaitis,
Raimondas Kuodis, Saulius Arlauskas
Tautinių pilietinių pajėgų pasitarimo dalyvis, komunikacijos organizatorius, LVT OK narys – Antanas Andziulis