2024 m. sausio 5 d. 11.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Kodėl Lietuvos Respublika skelbiama Europos Sąjungos nare, nors iš neteisės teisė neatsiranda?“
Spaudos konferencijoje dalyvauja prof. dr. Eduardas Vaitkus
2023 m. gruodžio 4-18 dienomis Z. Vaišvila ir E. Vaitkus paskelbė penkių dalių straipsnį apie Lietuvos valstybės susigrąžinimą 1988-1991 metais ir praradimą 2003-2004 metais. Deja, įvykiai sparčiai rituliojasi link visiško Lietuvos valstybingumo sunaikinimo.
2023-12-29 Z. Vaišvilos ir Lietuvos visuomenės tarybos spaudos konferencijoje Seime (www.youtu be.com/watch?v=c_vseRvxr4g) aptartas 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento priimtas 267 ES sutarčių pakeitimų projektas dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo, faktiškai likviduojant ES nacionalines valstybes www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html. Šis tikslas buvo paskelbtas 1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartimi dėl politinės Europos Sąjungos (ES) sukūrimo. Kandidatams į Respublikos Prezidentus pasiūlyta įsipareigoti neteikti ratifikavimui šių ES sutarčių pakeitimų. Deja, atsiliepė ir įsipareigojo tik vienas Eduardas Vaitkus. Ar kitiems kandidatams rūpi Lietuvos valstybingumas?
Lietuvos santykiai su Europos Sąjunga teisiškai nesureguliuoti, nes Lietuvos Respublika teisiškai nėra įstojusi į ES. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytas „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0), kurį ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, nebuvo pateiktas Tautos balsavimui 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendume, nors Lietuvos Konstitucijos 148 straipsnis ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad aktui, kuriuo atsisakoma dalies valstybės suvereniteto, referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių.
2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumui Tautos balsavimui buvo pateiktas ne Lietuvos stojimo į ES teisės aktas, t.y. ne 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytas Aktas, bet sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“. Tad teisiškai Lietuvos Respublika neįstojo į ES, nes:
a) 2003 m. gegužės 10-11 d.d. ar kitame referendume Tautos balsavimui nebuvo pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo į ES Aktas;
b) 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatai nesukūrė jokių teisinių pasekmių mūsų valstybei, nes jame nebuvo balsuojama už šį Stojimo į ES Aktą, o ir sakiniui „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“ pritarė ne privalomi 75%, bet 57% visų balso teisę referendumo metu turėjusių Lietuvos Respublikos piliečių.
Ignoruojant tai, kad Lietuvos valstybė neįstojo į ES, ir pažeidžiant LR Konstitucijos 148 straipsnio bei 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimui būtinų sąlygų, Lietuva buvo paskelbta ES nare ir dalyvauja ES veikloje po šių, nurodytus LR Konstitucijos reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimo pažeidžiančių vėlesnių įvykių:
a) 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo į ES Aktą 2003 m. rugsėjo 16 d. įstatymu Nr.IX-1730 neteisėtai ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet LR Seimas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0, tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas). Ratifikavimo įstatymą pasirašė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Balsuojant dėl šio įstatymo LR Seimas neturėjo oficialaus šio Akto vertimo į lietuvių kalbą. Pagal viešai skelbiamą informaciją, šis įstatymo projektas nebuvo suderintas pagal Seimo Statuto reikalavimus – su Seimo teisės departamentu ir atsakingais padaliniais.
b) 2004 m. liepos 13 d. LR Seimas neteisėtai priėmė LR Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Seimo pirmininkas A. Paulauskas), kuris neteisėtai (be 75% piliečių pritarimo) nenustatytų asmenų buvo įrašytas į LR Konstitucijos 150 straipsnį prie jame skelbiamų Konstitucijos sudėtinių dalių – LR Konstitucinių įstatymų, kuriuos Tauta drauge su visa LR Konstitucija priėmė 1992 m. spalio 25 d. referendume: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“; 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“; 1992 m. spalio 25 d. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“.
Tad pažeidus nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus Lietuvos valstybė buvo teisiškai nepagrįstai paskelbta ES sudėtine dalimi. Tai patvirtina ir tas faktas, kad po 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatų ir po 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo į ES Akto ratifikavimo LR Seime Lietuvos valstybei nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos I Skirsnis (Lietuvos valstybė) liko nepakeistas – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis); Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. (2 straipsnis); Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. (3 straipsnis); Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. (4 straipsnis); Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (5 straipsnis); Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. (6 straipsnis); Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. (9 straipsnis).
Nepakeistas LR Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, kad galioja tik paskelbti įstatymai, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nepakeistas LR Konstitucijos 8 straipsnis nustato, kad valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Šiuo atveju smurtas pasireiškė neginkluotu būdu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo veiklą pradėjęs 1993 m., viename pirmųjų savo nutarimų konstatavo, kad „Valstybės Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“. … Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, „Konstitucija yra vientisas <…> aktas“. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė (LRKT 2002-12-24 nutarimas).“
Romėnų teisė, kuria remiasi ir Lietuvos teisė bei teismai, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo).
Tad suokalbyje buvo įvykdytos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nustatytas veikas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai. Šioms veikoms nenustatyta įstatymo senatis, nes buvo suorganizuotas ir įvykdytas sąmokslas neginkluotam valstybės perversmui ir konstitucinės santvarkos pakeitimui, veikimui prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant ES nare ir padarant tai, pažeidus LR Konstitucijos reikalavimus (BK 114 str. 1 dalis – neginkluotas valstybės perversmas), padedant Europos Sąjungai neteisėtai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir suverenitetą (BK 118 str. 1 dalis), veikiantiems asmenims susimokius drauge neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę (BK 121 str. 1 dalis). Tai ištirti turi prokuratūra.
Susimokiusių asmenų veikimo tyčią patvirtina ir išankstinis jų pasiruošimas šiai apgaulei bei veikimas drauge, ir tai, kad 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo metu po pirmosios balsavimo dienos sužinojus, kad balsuoti atėjo vos per 20% piliečių, Lietuvos valstybės vadovai, pažeisdami agitaciją draudžiančius įstatymus, LRT eteryje agitavo piliečius ateiti balsuoti antrąją referendumo dieną, o „Vilniaus prekyba“ („Maxima“) atvirai ir nebaudžiamai vykdė balsuojančių piliečių papirkimą už dalyvavimą referendume.