„Susitelkimas“ matomas ir girdimas!

 

 

… Atsižvelgiant į tai, kad buvo išreikštas susirūpinimas galimai diskriminacinio pobūžio rekomendacijų nuostatomis, buvo peržiūrėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimti sprendimai ir 2020 m. gegužės 22 d. panaikintos juose buvusios nuostatos, įtvirtinusios rekomendacijas taikomas vyresnio amžiaus žmonėms. Atsakant į klausimus dėl privalomų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimų pažymime, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. V-1410 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ pakeitimo, pakeista iki šiol galiojusi tvarka ir nuo 2020 m. birželio 10 d. visi grįžę iš užsienio galės registruotis tyrimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) mobiliuosiuose punktuose, jei patys to norės. Tai reiškia, kad prievolės išsitirti visiems grįžusiems, kaip buvo anksčiau, nebus – tirtis ar ne spręs pats žmogus.

 

SAM Viceministras Algirdas Šešelgis

 

Visuomenės ekstremalių situacijų komisijai, 

Neformalaus piliečių, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir politinių partijų susivienijimui 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai  

 

  Dėl reikalavimo uždrausti darbdaviams, valstybinių įmonių vadovams, savivaldybių administracijoms naudoti psichologinę ar kitokią prievartą, verčiant įstaigų, įmonių darbuotojus, mokinius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, pagyvenusius žmones ir kitus asmenis tikrintis dėl koronaviruso ir kitų medicininių intervencijų. 

Ministerija pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato tik privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo jiems įsidarbinant ir vėliau periodiškai pagal įmonėse patvirtintus darbuotojų sveikatos patikrinimo grafikus, reikalavimus. Kitos pareigos ar prievolės tikrintis sveikatą nėra nustatytos. Taip pat būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 3 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti Elektroninio dokumento nuorašas dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. 

 

Pripažinus netekusia galios VTAPĮ 365 straipsnio 3 dalį tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepraranda teisės skųsti Tarnybos veiksmų ir sprendimų – jie gali ir toliau tą daryti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią gali būti skundžiamas ir Tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat bet kokie kiti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą manymu neteisėti Tarnybos veiksmai ir sprendimai. VTAPĮ keitimą paskatino Nacionalinės teismų administracijos kreipimasis, kuriame minėta institucija išsakė pastabas dėl neaiškaus ir (ar) perteklinio teisinio reguliavimo. Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad neaiškus 365 straipsnio 3 dalies santykis su VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus“. Neaišku, kuo skiriasi minėtose normose nustatytas reglamentavimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, atkartoja tą patį. Taip pat, Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad toks nuostatų dubliavimas įveda tik daugiau neaiškumų dėl rūšinio teismingumo nustatymo, t. y., koks teismas, bendrosios kompetencijos ar administracinis, turėtų nagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTAPĮ 365 straipsnio 3 dalies atsisakoma dėl to, kad būtų pašalintas dabartinis dviprasmiškumas dėl Tarnybos veiksmų ir sprendimų apskundimo, siekiant užtikrinti, kad tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtų sudarytos tinkamos ir aiškios sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises.  

 

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. PSA-512 „Dėl visuomeninių organizacijų reikalavimų“ ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 1-2020-2418 „Dėl reikalavimo persiuntimo“, persiųstus raštus. Dėkojame, kad domitės Lietuvos elektroninių ryšių sektoriaus, kuris šiuo metu ypatingai svarbus kiekvienam mūsų šalies piliečiui, aktualijomis. Pastebėtina, kad kiekvieną kartą keičiantis judriojo ryšio technologijoms stebimas didesnis visuomenės susidomėjimas, tačiau šiuo atveju ypač tendencingai skleidžiama akivaizdžiai klaidinanti informacija, siekiant pristabdyti išsivysčiusių valstybių technologinį progresą. Susisiekimo ministerija, būdama atsakinga už elektroninių ryšių politikos formavimą ir įgyvendinimą, siekdama technologinės, ekonominės pažangos ir inovacijų bei įgyvendindama bendrus Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatytus junglumo tikslus, parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ projektą (toliau – Gairės). Lietuvos Respublikos Vyriausybei šių metų birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 patvirtinus Gaires, buvo pradėtas Gairių įgyvendinimas, kurių dėka bus užtikrinta tvari ir kontroliuojama 5G ryšio plėtra Lietuvoje. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad judriojo ryšio tinklų ir paslaugų teikėjai diegdami viešuosius judriojo ryšio tinklus, nepriklausomai nuo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G ir ateityje 5G), privalo vadovautis šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Elektroninio dokumento nuorašas sveikatos apsaugos ministro nustatytais elektromagnetinio lauko intensyvumo ribojimo gyvenamojoje aplinkoje, reikalavimais. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių, nustatyti elektromagnetinio lauko ribojimo gyvenamojoje aplinkoje reikalavimai atitinka 1999 m. liepos 12 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 1999/519/EC „Dėl plačiajai visuomenei taikomo 0–300 GHz radijo dažnių juostoje elektromagnetinio lauko ribojimo“, kuri pagrįsta 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (angl. International Commission for Non-ionising Radiation Protection (ICNIRP)) gairėmis, nustatytas leistinas elektromagnetinės spinduliuotės ribines vertes. Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos piliečių sveikatos apsauga yra pirmutinės svarbos ir didžiausio prioriteto. Naujųjų technologijų galima rizika piliečių sveikatai bei saugai yra tinkamai įvertinta ir į atsargumo principą jau yra atsižvelgta visose Europos Komisijos iniciatyvose, įskaitant ir dėl 5G ryšio. Europos Tarybos rekomendacija 1999/519/EB nustato griežtas elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės sveikatai ribas pagal 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) rekomendacijas. Tai reiškia, kad Europos Sąjungoje poveikio visuomenei ribos visada yra mažiausiai 50 kartų griežtesnės, nei nurodo tarptautiniai moksliniai duomenys. Pažymėtina, kad jau dešimtyje Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir kaimyninėje Latvijoje komercinės 5G ryšio paslaugos prieinamos nuo 2019 metų vasaros, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija ir kitos išsivysčiusios pasaulio valstybės jau naudojasi 5G ryšio privalumais, todėl suplanuotu laiku nepradėjus diegti 5G ryšio tinklų, Lietuva rizikuoja ne tik neįgyvendinti Europos Sąjungos strategijos ir teisės nuostatų, tačiau tai sąlygotų ir technologinį atsilikimą ne tik nuo kitų pasaulio ir Europos Sąjungos valstybių, bet ir kaimyninių šalių. Naujos kartos judrusis 5G ryšys bus pritaikomas daugelyje sektorių, pvz. transporto, logistikos, sveikatos priežiūros, energetikos, gamybos, finansų ir kitų. Taip pat sudarys sąlygas vartotojams gauti aukštesnio lygio ryšio paslaugas, prisidės prie daiktų interneto, piliečių saugos užtikrinimo, inovacijų, bei Lietuvos ekonomikos plėtros1 . Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime2 apskaičiuota, kad, sėkmingai įdiegus 5G ryšį keturiuose sektoriuose (automobilių, transporto, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų) būtų gauta maždaug 113 mlrd. Eur nauda, o šią naudą pajustų ir įmonės, ir vartotojai, ir platesnė visuomenė. Be to, diegiant 5G ryšį Europos Sąjungoje galėtų būti sukurta daugiau nei du milijonai darbo vietų.

Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika