MOKESČIAI arba ĮVAIRŪS PROFANIZMAI IR DILETANTIZMAI
Mokesčių reforma privalo įsikomponuoti į bendrą reikalingiausių permainų sistemą (jos dalį):
- ekonomikos efektyvinimas per a) užimtumo didinimą visomis įmanomomis priemonėmis (investicinis klimatas, bendruomenių kooperatyvai trumpai sveiko maisto grandinei…) b) selektyvius pelno mokesčius, investavimą – dotavimą su kaštų naudos analize…
- didesnis ir geresnis biudžeto surinkimas mokesčių pritaikymu ir ekonomikos „šešėlio“ užkardymu
- ir tik tada „pyrago“ dalybos: pensijų, algų, pašalpų, stipendijų sistemos sureguliavimas ir kasmetis auginimas
- bei kainų šėlsmo suvaldymas mokestinėmis priemonėmis – lengvatomis smulkiai prekybai bei „apynasriu“ tinklams
Visa tai yra pakankamai sudėtingi ekonomikos ir matematikos mokslo institucijų uždaviniai, tačiau jie pas mus nereikalingi, nes įstatymus generuoja ministerijų „specialistai“. Kiekvienas savo.
Ką mes matome? Diletantizmą, mulkinimą ir policinį samarietišką chaosą
Regime ne pirmi metai chaotiškus S.Skvernelio vyriausybės veiksmus – katalikas L.Kukuraitis neturi reikiamo finansavimo pensijų auginimui, todėl beviltiškai dėlioja pinigus iš vienos „kišenės“ į kitą tarp SODROS ir privačių kaupimo fondų. V.Šapoka, nudelbęs akis, suplaka verslo savininkus su samdiniais – „dirbantieji“ ir klastingai mulkina rinkėjus per TV, kad „negalima jiems –dirbantiesiems didinti mokesčių“. Apie užimtumo didinimą iš vis kalbos nėra, nes jis XVII vyriausybės programoje patikėtas vien SADM, o ne visoms penkioms gamybinėms ministerijoms bei finansų ir švietimo.
Ką siūlo V.Šapoka, koks kompromisas teikiamas su T.Tomilino kairės pozicijos išdavyste dėl SODROS lubų ir kaip elgiamasi su progresiniu tarifu, pagal paskutinio Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio aprašą vakar dienos „Lietuvos ryte“ galima susidaryti tam tikrą vaizdą. S.Jakeliūnas, sužlugdęs LSDP GPM projekto eigą viso turto apmokestinimui gegužės 31d., ruošiasi teatrališkai „numirti ant barikadų“ plenariniame posėdyje. Show must go on! Tauta tai išgirs ir gal prisimins, tačiau kur tas geresnis nei LSDP mokestinis projektas – lieka nebeaišku.
Reikalo šaknų verta paieškoti giliau – vieno ortodoksiškai superliberalių krikštatėvių prakalboje Seimui prieš istorinę prof.R.Lazutkos kalbą:
Premjero patarinėtojas avinų kirpimui gražbylys Žilvinas Mauricas apie mokesčius
„….Dabar norėčiau pereiti prie pagrindinių keturių geros mokesčių sistemos savybių, kurių niekada nereikia pamiršti. Jeigu tikslas yra tiktai papildyti biudžetą, kuo daugiau nukirpti vilnos, tai kodėl neįvedus pagalvės mokesčio? Aš paskaičiavau, visiems Lietuvos gyventojams per mėnesį būtų 240 eurų. Kodėl tokia mokesčių sistema nėra gera? Todėl, kad nėra vertikalaus teisingumo, nes ir labai neturtingi, ir labai turtingi turėtų mokėti vienodą mokestį. Mes girdėjome, kad mažiausios pensijos siekia tik 220 eurų, tai mokestis būtų didesnis negu pensija. Be abejo, tokia sistema nėra teisinga ir atitinkamai atsiranda sprendimai, kaip tą teisingumą padidinti. Štai pasiūlymas, beje, ir tarp politikų atsiranda, tarkim, padiversifikuojam mokesčių tarifus. Kas daugiausia uždirba? Informacinių technologijų specialistai. Tarkim, jiems mokestis bus 3 tūkst. eurų per mėnesį, o, tarkim, teisininkams, kurie sunkiai ir daug dirba, mokestis bus 30 eurų.
Ar šita sistema yra teisinga, kaip jums atrodo? Ne, nes reikia ne tik vertikalaus teisingumo, bet ir horizontalaus. Vienodas, panašias pajamas uždirbantys asmenys turėtų mokėti panašaus dydžio mokesčius, idealiu atveju – vienodo dydžio. Būtent tos šalys, kurios turi tokią sistemą, t. y. Šveicarija, Danija, Islandija, ir labai daug mokesčių surenka, ir avys ten yra labai laimingos – darbo užmokesčiai didžiausi ir darbo užmokesčio BVP santykis didžiausias šiose šalyse.
Kitas labai svarbus dalykas yra mokesčių efektyvumas. Kas tas efektyvumas? Galima sugalvoti tokį mokestį: turtingiems mokesčių tarifas – 100 % progresyvumas, neturtingiems – 0 %. Ar tai gera idėja, kaip jums atrodo? Nėra labai gera idėja, nes jeigu mokesčio tarifas yra 100 %, be abejo, kad tie asmenys mokesčio nemokės, nes mokesčių surinkimas, kai tarifas yra 100 %, yra lygiai nulis. Dėl to sukurta Lafero kreivė, kuri būtent apytiksliai nurodo, koks yra optimalus mokesčių tarifas, nes kuo didesnis tarifas, tuo daugiau šešėlio, tuo mažiau surenkama mokesčių bendrai, nepaisant paties mokesčio dydžio.
Ir paskutinis geros mokesčių sistemos kriterijus yra administravimo paprastumas, pigumas. Aš ir pats dabar neseniai mokėjau mokesčius už individualią veiklą. Yra „Sodros“ viena sąskaita, bet du mokesčiai – VSD ir PSDF ir turi du pavedimus daryti. Tai irgi toks labai paprastas pavyzdys, kam to reikia, nes vis tiek mokesčiai bus sujungti, tikėtina. Taigi tikrai mokesčių sudėtingumas, įvairių tarifų pridėliojimas nepadeda. Tuo labiau kainuoja tiek mokesčių mokėtojų laiką, tiek tų institucijų, kurios administruoja mokesčius.“
Čia susimąsčiau –tai kurių velnių pernai visą birželį zirziau R.Baškienei bei A.Nekrošiui, jog reikalingi debatai plenariniuose posėdžiuose dėl sudėtingiausių dalykų pasitelkiant ekspertus ir NVO konferencijų rezoliucijas, jei į Seimo debatus atėjo vien vilkai ėriuko kailiuose ir dar vienišas prof.R.Lazutka be jokių NVO nuomonių – tautos balso? Ne veltui konservatoriai su liberalais išsigando ir paspruko iš salės.
Keletas pastebėjimų apie mokesčius
Mokesčiai turi tarnauti visuomenei: užtikrinti bendro reikalo – viešojo sektoriaus finansavimą.
Jie turi:
- būti teisingi
- tarnauti ekonomikos efektyvumui
- bendros gerovės sparčiam ugdymui.
Pirmas tikslas trumpajame periode gali prieštarauti antram bei trečiam, o antras irgi trečiam, o ilgesniuose geriau, kad taip nebūtų.
Matematiškai tai būtų dinaminio optimizavimo uždavinys: minimaliomis sąnaudomis iš turimųjų ir per trumpiausią laiką. Pasiekti maksimumą tikslo vektoriuje: ( BVP, GINI –soc.nelygybės koeficientas, užimtumas, -nusikalstamumas, gamtinės, urbanistinės ir informacinės aplinkos kokybė, sveikatingumas, ilgaamžiškumas, aprūpinimas būstu, dirbančiųjų/išlaikytinių santykio didinimas).
Toks yra gerovės daugumai (žr. ES sutarties 3 str. – ES tikslas yra žmonių (tautų) gerovė arba well-being of its people)[1] aprašas su aliuzija į tvarumą gresiančioje emigracinėje katastrofoje su nemokumu „defoltu“ arba bankrotu. Kietas riešutėlis – geras uždavinėlis jungtiniams mokslo institutų ir katedrų kolektyvams. Tačiau kam jie iš vis reikalingi, jei yra ministerijos specialistas, gerai išmanantis, ką darytų departamento vadovas su pensijų skaičiavimo formule, kad ji jam palankiai atseikėtų, kai susens arba kaip pasukti mokesčius, kad daug paimantys versle ar finansiniuose popieriuose užgriebtų dar sočiau. Jis žino ir „cerberius“ – lobistus, kurie ateis ir į Biudžeto finansų komiteto posėdžius, ir pasuoks mūsų purvasklaidoje, kad progresinis tarifas mus tuoj pavers Venesuela su nauju Čia Gevara Rūdininkų partizanų girioje. Skyrienė-Sutkus-Arlauskas-Dargis jau yra įgudę kaip reikiant šiuose reikaluose, nes nuo to priklauso ir jų grašiai. Tas milijonas, kuris jau išleistas Gitano atėjimui juk yra tokia smulkmena, palyginus su milijardu kitu vilnų, toliau kerpamų nuo lengvatikių. Dešimt profsąjungų konfederacijos piketuotojų trečiadienį ir tiek pat iš „Solidarumo“ ketvirtadienį tėra tik reikalinga dekoracija demokratiškumui TV parodyti.
Žmonės iš neturėjimo ką veikti pasižiūri juk žinias ir Skuode, ir Marijampolėje. Kur čia jiems sukurti „savigynos lygą“ iš profsąjungiečių, pensininkų, samdinių ir pašalpas gaunančių gynėjų per patį Antano Terlecko LLL 40-metį bei sueiti į mitingą, kurio ir lapinas L.Tapinas pavydėtų. Socdemai irgi geri. Į gegužinę gegužės 1d. su profsąjungiečiais atėjo, o kai reikia lipti ant barikadų – jų nėra.
Kad Konstitucijos preambulės atvirumo siekio nuostata negalioja Seimo komitetų posėdžiuose – jokių stenogramų ir protokolų ar net įrašų internete šiukštu, nors mergų Seime ar video kamerų daugiau nei reikia, nereikia stebėtis. Dideli ir labai labai dideli visų pinigai buvo ir yra tvarkomi keleto parinktųjų dar nuo Rokfelerio laikų, o trupinių pensininkų vištoms pabers plenariniame posėdyje L.Kukuraitis.
Bet grįžkime prie temos apie teisingumo, efektyvumo ir bendros gerovės ugdymą mokesčiais, kurie turi didinti užimtumą, gamybą bei paslaugas, tiek ir naikinti šešėlius bei auginti lygybę, o ne lygiavą ir dar prilaikyti kainas bei duoti potencialą bent jau pensijoms.
Kadangi mūsų liberastiniai (nepainioti su normaliu amerikietišku kairiuoju liberalizmu, siekiančiu didelių mokesčių, kad smulkus verslas jų nemokėtų ir Simonu Gentvilu) valdžiažmogiai iš „ikanomikos“ težino investicijų pritraukinėjimo vajų ir „konkurencyngūmo“ lozungą, o ne pelnų mokesčių adaptyvumą bei selektyvumą, nors ištardytas pagaliau Danukas prasitarė, kad pusė Lietuvos įmonių dirba „ant nulio“, tai jiems belieka mušti į antrąjį – ekonomikos efektyvumo principą. Skelbiama – mažinti užsienio magnatams mokesčius jų sumeškeriojimui, kad lengvatikiai patikėtų, jog tai ne saviems. Net T.Tomilinas* (apie tai plačiau teksto gale. Red.) buvo kopūstu apvyniotas aplink pirštą ir sugraudintas, kad be SODROS lubų … dangus užgrius. O, kad darbo jėga bėgs toliau – visiškai nesvarbu, nes apokaliptišku pranešimu pagarsėjęs vakar konferencijoje Vilniaus Universitete toks Boguslavas Gruževskis paskelbė, jog katastrofos išvengsime tik jei visoje evakuacijoje per oro uostus teišleisime kasmet 15 tūkst. bėglių iš Lietuvos, o įsivešime lygiai po 35 tūkst. belorusų, ukrainiečių ir dar afganistaniečių ar broliškos Zimbabvės gyventojų. Kad jis padarė tik tris metodologines matematines klaidas – argi tai svarbu? Spaudos konferencijoje šnekėjo jis, o ne garbi profesorė, bandžiusi skaičius ir intensyvumus sudėlioti į savas vietas konferencijos salėje.
Taigi, čia išplaukia pirma išvada, kad pas mus ir toliau mokestinį teisingumą tryps tariamas ekonominio efektyvumo mitas[2], o Seimo nariams belieka karpyti ausimis, nes „ikanomikos raidos“ ir finansų projekcijų scenarijams nusispiauti ant galimos krizės, kuri momentaliai šaus į viršų valstybės skolos/BVP santykį, kaip ir dirbančiųjų/išlaikytinių proporcijos katastrofiškas tendencijas. Gi tikrųjų scenarijų, o kas būtų, jeigu… bent penkiais atvejais nereikia norėti, nes vyriausybės kanceliarija su ministerijų pareigūnų didžiuma yra skirta ne mokslo darbams – jų užsakinėjimams, o viešiems ryšiams – dailių bet painių skaidruolių kūrimui. Kam įdomu, kad, būtent, Ūkio ministras pagal ministerijos nuostatų 7 punktą dar nuo gerokai ankstesnių nei Vėsaitės ir Gusto laikų atsako už valstybės makroekonomikos rodiklius, jei „bėvėpė“ tebeaugs, o didžiuma seimūnų ne visai gerai supranta „kas jis per velns yr“. Dar ir laikraščiai rašo, kad nežiūrint, jog Graikijos skola dar didesnė, į ten vis tiek visi vasarą veržiasi. Ir, žinoma, ne demokratijos ar parlamentinės kontrolės mokytis.
Infliacija arba kainų augimas pas mus tik 4 proc., o S.Skvernelis su A.Sysu, netgi, seimūnams algas išdidins bent po 10 proc., tai ko čia panikuoti?
Kad beveik 1 mln. Lietuvoje, tai kas atlieka nuo komunalinių, viską išleidžia maistui, kuris brango tik 18 proc., negi šoksi per vyriausybės valandą į akis? Tegul lūzeriai svetur pasiieško – Ispanijos laukuose triufelius renka, jei čia nenori daržus auginti. Pritrūks juodadarbių? Robotų iš Japonijos privešim.
Juozaitis su Radžvilu šūkalioja? Puteikis ir Maldeikienė susikibę TV studijoje prieš prezidento rinkimus perrėks dešimteriopai – irgi, mat, problema. Mokslas pastebės, kad varguoliai toliau intensyviausiai bėga, o paskui juos ir kiti? Nukirpt biudžeto VDU, kad nešūkaliotų, ir pažadėt pedagogams bei slaugėms.
Ar gerai mokestinė lygiava?
Mokesčių administravimo įstatymas juodu ant balto teigia:
7 straipsnis. Mokesčių mokėtojų lygybės principas
Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
Prieš principus nepapūsi. Ir teisingai gruzinas per Maskvos olimpiadą sakė taksistui gūdžiame sovietmetyje – „viezi mienia v princip. Mnie skazali čto v Moskvie v principie vsio možno kupit“. Jei reiks, tai ir Konstitucinis išaiškins, kad, principe, Karbauskis, Prunskienė ir Pronckus turi mokėti tą patį procentą nuo savo verslo kaip ir visas R.Kuodžio “gyvulių ūkis“ ar tebetunkantys lietuvių prakaitu skandinavų bankai bei didieji prekybos tinklai. Vieną jų tas belgas lyg ir pardavė? O jei prireiks, tai ir D.Mockus paskui jį, kad neareštuotų godūs Zasčiurinsko žmonės.
Sakote, Amerikoje mokesčių dydžiai priklauso nuo apyvartos? Betgi, ten negrus muša, vaikus mokyklose šaudo, štai prie ko priveda tokia tvarka. O Danukas tai panikuoja. Pusė įmonių ne ant „nulio“, bet dar ir ant minuso dirba, kai reikia išplauti kontrabandą ar narkotikus, nes jų popierose pelnai visai normaliai išrodo. Vyriausybei ir Seimui dar užsikrauti teisingų pelnų mokesčių galvosopį? Nejuokaukite ir pagailėkite perdžiūvusio Vašingtono aikštės fontano, kur po finansų ministerijos langais. O tai ims kažkuris specialistas ir iššoks, jei Šapoka nesučiups už kaklaryšio.
Jei duonkepiams nepatinka mokesčiai, tegul patys bankininkyste užsiima. Ten gi pasodinai kasininkę, o ji per trisdešimt sekundžių išmokėjo pensininkui grynais – bankui nuo to trys eurai. Per minutę – šeši, per valandą jau 360, o per dieną tūkstantį pusantrą tikrai pririnks. Pinigą reikia mokėti imti. Čia ne duoną į krosnį pašauti. Kol iškeps, kol į turgų nuveši…. Gal vieną kitą dešimtinę ir sukrapštysi. Jei žiopli, bankininkytės nenorėjo studijuoti, putbolą per aritmetikos pamokas mokykloje žaidė, tai tegu dabar ir moka tą patį principinį procentą.
Kaip supratote, šis ekonomikos efektyvinimo resursas, kuris išgelbėtų ir pienininkystės sektorių bei augintų sparčiau bazinę pensiją dar nėra svarstomas net garsiosose globalizmui skirtose Juozaičio tezėse, tai kur čia iki tokios mokestinės akrobatikos pačiam Stasiui Jakeliūnui? Kol Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Sinkevičiui niekas skaičiavimų neatneš, o situacija dėl LSDĖDĖPĖ reitingų menkumo tam labai labai palanki, tol S.Jakeliūnas sau gali švilpaudamas vaikštinėti, kad ir per III Seimo rūmų duris.
Kiek Šapokai ir Baškienei bei Jakeliūnui ir Ratkevičiui aiškinau apie prekybos tinklų oligopolio kainodaros sistemą – susisiekiantį kainų indą su pensijų ir algų didinimu, tiek pritariamai linksėjo galvomis, bet nieko taip ir nepadarė. O sociologai nustatė, kad kainų augimą didžiuma Lietuvos gyventojų laiko pagrindine problema. Tačiau šie ją toliau sprendžia kaip kas gali. Vieni į Lenkiją, kiti – kruopomis arba, jei dar juda, emigranto taku.
Vakarykštėje mokslinėje demografijos strategų konferencijoje su vyriausybės vicekancleriu Deividu Matulioniu ir pompastiška spaudos konferencija kainų priežastis kažkaip buvo kukliai, irgi, nutylėta, nes įpakuota į „ekonominių priežasčių“ popierėlį greta biurokratijos, korupcijos lozungų bei nesiskaitymo darbovietėse. Betgi ką daryti verslo savininkui, jei jo kukliai apyvartai mokesčių apynasris didžiulis, o visą drigantų bei specialistų armiją tai reikia išlaikyti. Nors sako, kad Ž.Mauricas bankams, oj, kaip atsiperka.
[1] 3 straipsnis (ES sutarties ex 2 straipsnis) 1. Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. https://www.ecb.europa.eu/ecb/legal/pdf/oj_c_2016_202_full_lt_txt.pdf
[2] Jis pamatuojamas turčių sąskaitų didėjimu ir vargo stabilumu
* Keturių metų politiniam ciklui pasiekus savo piką – mokestinės reformos atomazgą, vis labiau aiškėja, kas yra kas. Vakar TV žiniose reiškėsi du politikieriai – A.Sysas, išdėstęs, kad SODROS lubų įvedimas su siūlomu mokesčio tarifu turčiams suma sumarum tik padidins jų pelnus „kukliai“ – tik 20 mln. eurų sumai, o dabartinis Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkės R.Šalaševičiūtės pavaduotojas, tarptautinius santykius krimtęs „lopatologijos“ akademijoje TSPMI – seimūnas Tomas Tomilinas postringavo iš ekrano apie jo naujai atrastą „teisybę“ apie tos pačios SODROS lubų būtinumą, kadangi to reikalauja … teisingumas. Nuo tokio ir pats kalvis Ignotas grabe bei bibliotekų knygose apsiverstų.
Pasirodo, T.Tomilinas iki šiol neįsisavino elementarių socialinio teisingumo sąvokų, kadangi neskiria „uždirbti“ nuo „gauti algą“ ir „pasiimti“. Žmogus kažką uždirba, kai jis sukuria produktą – sūrį, duoną ar išaugina obuolių, prirenka baravykų, kuriuos labiau ar mažiau sėkmingai parduoda rinkoje.
Žmogus gauna algą, kai savininkas ar valdžios biurokratas jam, kaip taisyklė, užrašo algalapyje minimumą iš to, ką galima būtų duoti, kadangi siekia maksimumo sau. Nuo to eina ir trupiniai į SODRĄ – pensijų taupyklę.
Žmogėnas pasiima, kai jis priklauso klanui (Prunskienės narodnikams, Brazausko pateptiesiems , Uspaskich Ūkio ministerio pareigose, „sekmokiniams“ ir pan.) bei gauna tam tikrą kiekį iš ES lėšų – dešimt, penkiasdešimt ar visus penkis šimtus milijonų, kurie, šiaip jau, yra bendra visų ES piliečių nuosavybė, skiriama, kad veiklesni įsuktų verslą, kurtų darbo vietas ir mokėtų gerus mokesčius, bet ne statytųsi rančas ir fazendas su danieliais ant marių kranto ar pirktų namus Antalijoje bei kitokiuose žemiško rojaus kampeliuose.
Kam jau kam, o T.Tomilinui, ėjusiam europarlamentaro Br.Ropės biuro vedėjo pareigas, tokius dalykus reikėtų išmanyti, o jei kyla abejonių – konsultuotis bent jau pas principingą poziciją užėmusį istoriką Naglį Puteikį.
T.Tomilinas gi vakar mulkino žmones, kad tie kurie mažai uždirba arba menką algą ima bei įneša į SODRĄ (arba beveik nieko) yra patys kalti lūzeriai, ir jiems todėl pagelbėti turi kiti, atkreipkite, dėmesį, ne gaunantys ir paimantys, bet užDIRBANTYS. Kas ir kaip bei kiek pas mus savo laiku paėmė – „prichvatizavosi“ ar praplovė pro bankines afioras, šiam gražbyliautojui iš vis nerūpi.
Svarbu buvo save parodyti teisingumo sergėtoju, ir, suprantama, ne vienas verslo savininkas išgirdęs Tomilino argumentacijas apie tai, kaip jie ypatingai daug dirbo ir niekas nesuuodė –todėl neprisidirbo, susigraudino, nubraukė ašarą ir įsipylė naują konjako stikliuką. Suktas man tas Tomilino marksizmas, gazpromizmas ir dar maoizmas, kuris teigė – „čiem chuže tiem lutče“.
Žinoma, yra šiame pasaulyje ir tokių šviesių miljardierių, kokiu buvo IKEA savininkas I.Kampradas – pigių baldų globalios imperijos įkūrėjas, kuris pats gyveno itin kukliai. Tačiau tai jau Švedija, o ne Lietuva, kur geriausia gyvena to labiausia nusipelnę – gavę bei pasiėmę.
Moralas būtų paprastas – tik nereikia mūsų mulkinti Tomilinai, o šiuo metu geriausia būtų step by step palaipsniui, be didesnių krestelėjimų verslui didinti visų pajamų apmokestinimą daugiausiai gaunantiems, kad ir pagal A.Palionį, o mažai uždirbusiems bei smulkiam verslui mažinti tuo pačiu mokesčius iki nulio, bei susikoncentruoti prie selektyvių verslo mokesčių, ypač, bankininkystėje. Kadangi to negirdime, tai turime visą teisę kelti klausimėlį, ar p.Tomas Tomilinas atitinka gautoms pareigoms, nuo kurių priklauso milijonų gyvenimai Lietuvoje?