PREMJERĖS ŠIMONYTĖS KABINETO PROGRAMOS TRUMPA KRITIŠKA RECENZIJA
Nevardindamas gerųjų ir stipresnių programos pusių – dėmesys švietimui, ekonominė dimensija užsienio politikoje, stipri energetinė dalis, pagrindinių rodiklių paryškinimas, apsistosiu ties opiausiais diskutuotinais 18-os vyriausybės programos dalykais.
- Užimtumo politika, deja, tėra suvokiama tradiciškai abstrakčiai – „pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas“. Problema yra tame, kad 2/3 bedarbių (apie 70 tūkst.) iki pandemijos būdavo išbarstyti po kaimo vietoves, o Kirkilo komandos receptas- statyti priemiesčiuose prie naujų fabrikų barakus, atrodo neadekvačiai. Užimtumo sprendinys kaimui, o po to ir miestui yra elementarus, juolab, visur akcentuojamas žaliasis kursas. Pirmaujanti pasaulyje pagal ekologinę žemdirbystę, kuri reikalauja daug darbo rankų, Austrija turi apie 24 proc. eko-dirbamos žemės, Estija apie 18 proc., Latvija apie 8 proc., o štai Lietuva tik apie 8 proc., nors ekomaistas yra paklausus ir eksportui. Ekomaistas, kylant ne tik ES, III alergizacijos bangai yra aktualus, o programoje atitinka tik „kokybiškus maisto produktus“, nors turėtų būti ir itin saugius. Gi liekamieji chemikalai, kad ir taip vadinamos normos ribose pasak J.Miliaus, yra bent kas antrame produkte, todėl pvz. vegetarai gauna virš tos normos.
Kiekviename rajone yra pardavime ir po pusšimtį žemės ūkio paskirties sklypų, po šimtinę nekvalifikuotų bedarbių, norinčių rasti bet kokį darbą, po penketą agronomų bedarbių, po tris dešimtis kaimo bendruomenių, kurios turėtų būti suinteresuotos trumpomis ekomaisto tiekimo grandinėmis į artimiausią darželį, mokyklą, gydyklą. Deja, mano ekomaisto projektas tebemarinuojamas ŽŪM bei Seimo Soc.reikalų komitete per R.Šalaševičiūtę, o kaip pastebėjo Seimo Kaimo reikalų k-to posėdyje Andrius Vyšniauskas – darželiams elementariai nėra pasiūlos. Pridursiu – nebuvo politinės valios ir SADM bedradarbiavimo su FM, ŽŪM, SAM ir savivalda, nors Kukuraitis su Radišauskiene bei SAM viceministras Šešelgis su Veryga buvo spaudžiami ir ne kartą. Tėra du ekomaisto darželiai Ukmergėje.
18-os vyriausybės programoje yra trumpų maisto grandinių akcentas, tačiau tai neišskleista per maisto saugą ir reikalingą užimtumo politiką -bendruomenių kooperatyvų kūrimą ekomaisto gamybai su reikiama finansine vadybine paspirtimi.
Vienas ha ekodaržovininkystės reikalauja 3-4 darbo rankų, todėl 10 tūkst. ha duotų apie 30-40 reikalingų ir tikslingų darbo vietų vien kaime, o tada kiltų ir poreikis ekodaržovių apdorojimui priemiesčio centruose – rūšiavimui, plovimui, marinavimui, konservavimui, šaldymui ir logistikai iki eksporto.
- Jei priemonių plane bus įtvirtintas G.Nausėdos siekis sumažinti soc.nelygybę tarp 20 proc. turčių ir bėdžių nuo 7 kartų iki 5, kaip ir G.Skaistės krikščioniška nepakanta soc.nelygybei, tai užimtumo politika tame yra pirmos svarbos, nes valstybė su keleto dešimčių „melejardų“ skolomis nebus pajėgi finansiškai mokėti didžiules pašalpas bei kelti pensijas ir algas. Ekomaistas yra bent 20 proc. brangesnis už chemizuotų technologijų, todėl yra reikalingas finansinis resursas savivaldai, kurį turėtų duoti:
- Didžiųjų kartelinio pobūdžio oligopolių – „juodųjų ikanomikos skylių“ prisikaupusių finansinių „lašinių“ didesnis apmokestinimas
- Ekonomikos efektyvinimas per minėtą eko- užimtumo politiką bei didžiųjų oligopolių dominuojamos rinkos dalies palaipsnį mažinimą su lengvatomis apnaikintam smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač, tokiai prekybai. Apie tai bei oligopolių keliamą kainų šėlsmą pastaruoju metu tris kartus kalbėjau su I.Šimonyte, tačiau, atrodo, kad jai infliaciją kelia vien „malūnsparnio pinigai“, o ne niekšiška, Lietuvą susinanti kartelinio pobūdžio oligopolių, kainodara: supirkimas minimaliausiomis, o pardavimas maksimaliausiomis kainomis
- Dėmesys mokslui yra gerai, tačiau būtina išreikalauti iš taikomųjų socialinių-tiksliųjų mokslų paramos valdymo suefektyvinimui, kadangi ministerijoms operuojant daugiau nei 1700 rodiklių rasti vien apytikslį optimalumą be įvairių scenarijų modeliavimo kompiuteriais yra veik neįmanoma. Gi technologiniai mokslai turi duoti efektyvias technologijas ir medžiagas, o lituanistika bei archeologija su istorija visada buvo mūsų dvasios pagrindas greta naikinamos Bažnyčios.
- Programoje vadovaujamasi atgyvenusia kultūros – kaip meno raiškos ir sklaidos bei paveldo, samprata, paliekant nuošalyje darbo ir verslo, poilsio ir vaišinimosi, teisinę, šiuo metu aktualizuotą politinę ir visada svarbią žiniasklaidos bei valdymo kultūras, greta šeimos, jaunimo, kūno ir elgesio bei kitų kultūrų.
- Švietimo dalyje pasigedau ir realios situacijos įvardijimo – sistemos, kaip ir visų kitų, būsenos identifikavimo. Nėra recepto, kaip pasiekti, kad kasmet nebūtų praleidžiama po dešimtis milijonų pamokų, o vaikai iš miestų būtų vežiojami į mažesnes bei saugesnes kaimo mokyklas bei klases. Nėra ir mokymosi visą gyvenimą dalyje e-universiteto „Visa Lietuva“ idėjos su sukeltais į internetą visais vadovėliais uždavinynais, e-egzaminatorium, e-nesertifikuoto diplomo gavimui. Sertifikuotą su tokiu būtų galima teikti tik išlaikius keletą valstybinių egzaminų profesorių komisijoje, kuri prileistų prie diplominio darbo gavimo.
- Medicinos srityje tebėra aktuali Vokietijos patirtis – piniginė padėka medikui yra oficialiai įteisinta kiekvienos gydyklos spec. sąskaita, o pas mus kas 3-4 „tebeduoda“ ir ne vienas baigęs itin sunkias ir ilgas studijas „tebeima“ bijodamas, kad nesučiuptų.
- Valdymo srityje nėra konkrečios Austrijos patirties atsakingųjų pareigūnų veiklos skaidrumui – ten kasdien parašo, ką nuveikė, ir ką nuveiks rytoj, kad pasijungtų NVO. Be to, nėra siekio priskirti kiekvienam atsakingam pareigūnui jo kuruojamos srities rodiklius, dėl kurių būtų įsipareigojama konkurso metu ir reguliariai atsiskaitoma.
- Pasigedau ir Seimo statuto pataisos ar bent jau Seimo nutarimo, kad likus ne mažiau dviem savaitėms iki eilinės sesijos pradžios, Seimas organizuoja visų Lietuvos politinių partijų konferenciją „Lietuvai reikalingiausių reformų įstatyminiai metmenys“. Tokią rudenį užblokavo Lietuvos demokratijos „mamos“ R.Baškienė bei I.Degutienė – nedavė salės, todėl įvyko kukli signatarų namuose su penkių partijų ir visuomenininkų dalyvavimu. Realybė tokia – pripratimas kalbėti vizijomis, strategijomis ir lozungais, o ne konkrečiomis problemomis ir jų sprendiniais tebelieka, o Seimas toliau murkdosi daugiau nei tūkstančio įstatyminių pataisų „marmale“, dažniausia priiminėdamas antraeilius primestus dalykus. Buvo būtina Migracijos komisiją pervadinti į Migracijos bei demografijos, tačiau nuspręsta ją – tautos gyvybingumo problemos sunaikinti tarp svarbiausiųjų.
Išvada. Programa yra nenuosekli ir silpnoka aukščiau aptartuose dalykuose, tačiau vilties palieka teik koalicinės sutarties numatyta papildymų galimybė, tiek ir priemonių plano rengimas, užimsiantis tris mėnesius. Vis tik, „Ikanomikos“ komitete teskirti dviem ministeriams ir premjerei tik valandą – nedovanotina, nors K.Starkevičius teikia vilčių. K.Navickui teko itin silpnas Miniataitės programinis įdirbis, todėl laikas raitotis rankoves ir imtis realaus smegenų šturmo, pasitelkiant mokslo bendruomenę – partijos nėra skirtos valstybės raidos scenarijų skaičiavimams.
Kęstutis K.Urba