Skvernelio ataskaita Seimui – politinė propaganda, demagogija ir atsikalbinėjimai
Nėra paprasta spręsti apie tikrąjį S.Skvernelio vyriausybės įdirbį bei rezultatus, nes elementariai trūksta krūvos rodiklių dinamikos. Juolab apie kaimo reikalus miestuose augusi valstiečių „ikona su švilpuku ir valstybės koridorių sankryžų reguliuotojo lazdele“ nei „bū nei meee“. Nėra lengva aptikti ir pozityvesnius vyriausybės žingsnius visame neeilinio populizmo – pataikavimo rinkėjams apvalkale, tačiau keletas dalykų iš karto krenta į akį. Gabrielius Landsbergis pirmu klausimu be užuolankų nusistebėjo, kadangi valdžios veiklai trūksta elementaraus skaidrumo ir nebuvo kalbos apie korupciją. S.Skvernelis atsakinėdamas mušėsi į krūtinę, kad per ketverius jo premjerystės metus Lietuvoje nebuvo jokio korupcinio skandalo bylos. Tačiau prisiminus vien J.Petrauskienės Švietimo ir mokslo ministerijos virtimą projektine „lesykla“ saviems, geriausiu atveju turime kalbėti apie trumpą premjero atmintį, o blogiausiu – apie akių dūmimą ir išsisukinėjimą neatitinkančiais tiesos atsikalbinėjimais. O kad dėl to nebuvo bylos arba „vsio zakonno“ ir J.Petrauskienė po skandalo buvo pamaloninta šilta vieta Paryžiuje rodo, kad vyriausybės veiksmams yra neeilinis „nepramušamas“ stogas, kaip ir dera policinei valstybei.
Tai tik maža detalė rodanti šios dienos batalijų Seime kokybę su „žanro“ naujove – chamiškiausiu mechaniniu seimūnų klausinėtojų mikrofono „nukirtinėjimu“ po 1 min. ir 2 sek. nuo pasisakymo pradžios. Juolab Seimo nariams akivaizdžiai norėjosi po „kalbančios-skaitančios galvos“ pasirodymo ne valandos trukmės „klausimėlių-atsakymėlių“ maratono, o rimtų debatų ir diskusijų su išankstiniu pasirengimu bei rimčiausiu įdirbiu. Dabartinė Lietuvos situacija tikrai verta to su atitinkamu Seimo statuto papildymu, bent truputį kreipiančiu egzistuojančią politinę antikultūrą į protingumo ir tikro susirūpinimo vagą. Nežiūrint šių „nukapojimų“, vis tiek, išlindo nemalonus valdžiai dr.Alg.Butkevičiaus labai taiklus klausimas – kodėl nepaleisti į darbą 300 mln. eurų, kurie, pradedant 2016 m. turėjo užtikrinti gelžkelių elektrifikaciją, juolab tai 30 proc. atpigina pervežimus ir saugo gamtą. Jaroslavas su pasididžiavimu „atsimušė“ – jis ką tik vetavo kažkurį netikusį auditą ir reikalą atidavė prokuratūrai. Deja, kuri, vėlgi, gali nustatyti, 2023 ar 2025 m. kad „vsio zakonno“, nors, atrodo, kad atsakinėti derėtų ne pačiam susisiekimo ministeriui J.Narkievičiui, užleidusiam 1863 metų sukilėlių palaikų palaidojimą aną rudenį, dalyvaujant abiejų respublikų prezidentams, „kotletų ir konferencijų iš po arabų banketų“ skandalingu abiejų tautų žmonių mūšiu purvasklaidoje, bet VSD direktoriui D.Jauniškiui (Lietuvoje apstu ne tik ideologinių, bet ir ekonominių diversijų atitikmenų).
Tačiau grįžkime į pradžią – vyriausybės kanceliarijos sukurpto panegiriško atsiskaitymo teksto esmę, akivaizdžiai orientuotą į artėjančius rinkimus. „Ikanomika augo“ – BVP kilstelėtas per 12 proc., todėl, didžiumai pensininkų bei kitų varguolių ar darbo vergų buvo pabarstoma pinigėlių. Iš kur gi jie ėmėsi realybėje – nutylėta? Ogi, pirmiausia, iš ankstesnių konservatorių-socdemų XV-XVI A.Kubiliaus ir dr.Alg.Butkevčiaus vyriausybių energetinių projektų, leidusių atsikabinti Lietuvai nuo įžūliausio „GAZPROM“ reketavimo, kainavusio ne vieną milijardą. O ir V.Šapoka nepėsčias skolintis – „Vyriausybė 2019 metais planuoja skolintis apie 3,19 mlrd. eurų.“[1] Planas, matomai, įvykdytas ir gal dar net su visu kaupu. O kad kažkiek milijonų pritrūko – argi bėda? Begėdiškiausiai elementariai „nufirfino“ Privalomo sveikatos draudimo fondo pinigėlius nuo tų pačių šimto tūkstančių onkologinių ligonių, užtat biudžete skylės ir „nebeliko“, kaip ir Verygos drąsos atsistatydinti. Taigi, ši „karabaso-barabaso“ planas yra labai jau panašus į eilinį reklaminį burbulą, nes tikro ekonomikos efektyvinimo apraiškų prisiminus nuolatinį ikikarantininę gan stabilią šimtatūkstantinę Lietuvos bedarbių armiją, ne itin matosi, o dar ir kalbos apie klastojamą – „pagrąžintą“ Ūkio ministerijos statistiką pasklido. Tas „Doing business“, matyt, yra neatsiejamas ir nuo „doing politics fake“ – „show must go on“. Pagaliau, ką reiškia tas „bėvėpė“ prieauglis eurais nuolat visapusiškai kylant kainoms? Blogai prisimename sovietmetyje dar ikibrežneviniais Chruščiovo laikais buvo kalbama absoliučiais skaičiais – „per piatilietką išlydyta tiektai miljonų tonų stalininio plieno, primelžta milijonus tonų daugiau pieno, plėšiniuose prikulta dar daugiau tonų grūdų… Lietuva išaugino šimtus tūkstančių mėsos skerdienos, buvo pagaminta tiektai papildomai televizorių ir „Raudonojo spalio“ fabrike pasiūta kalnai batų“. Gi dabar absoliutūs rodikliai kažkaip tapę nebemadingais, kaip ir juntamas daugeliui pagrindinių maisto produktų krepšelio kainos išaugimas paskui pensijų ar kitų valdžios malonių liaudžiai ūgtelėjimus. O apie pateptuosius penkiatūkstantinėmis algomis nevykėliškoje Sveikatos apsaugos ministerijoje nors ir premjero delikačiai, suprantama, nutylima, bet nekurie užsilikę žmonės vis dar nelinkę tylėti.
Žinoma, šio atsikaitymo Seimui perlas – nutylėta tikroji Lietuvos kaimo situacija su jos ketvirtadaliu einančios velniop dirvos „saharizacijos-dehumusizacijos“, moksliškai kalbant erozijos, o tiesiai – balandyje kilusi smėlio audrų seka skersai valstybės nuo Joniškio iki paties Vilkaviškio. Kad pieno ūkių beliko ašaros, kad 90 proc. ūkininkų yra virš 60 metų, kad mokytojų kontingento pagrindas – žilagalviai, kad gydytojai vis suka ienas į vakarus, o jų kažkaip užtenka neužtenka, nes ligoninės vis labiau „trumpinamos“ – irgi, kukliai premjero bei jo komandos apeita. Seimų veteranas šaltkalvis Salamakinas, kuriam jau irgi atsibodo važinėti iš nuosavo namo Pajieslyje kur Kėdainių šone, kažką bus užjutęs kaime dedantis, nes bandė Skvernelį „pakutenti“ klausimu apie išdygusius žalius kryžius. Šis tik sumirksėjo savo akutėmis, tačiau situaciją išgelbėjo žemės ūkio ministeris A.Palionis pareiškęs, kad visi ūkininkų protestai tik dėl Briuselio krokodilų, atseikinčių per mažai pinigėlių visam Europos kaimui, bet ne toliau leidžiančiam stekenti ir žudyti Lietuvos ūkius valstiečių kursui regionuose. Kur siautėja pieno, mėsos, grūdų perdirbėjų – savininkų saujelė, kuri kartelinio pobūdžio susivienijimuose saugo savo pelnus supirkinėjimo kainų numušinėjimu geriau nei savo akį.
T. Tomilinas pasistengė pasirodyti neeiliniu strateginio svorio politiku ir pasiūlė viešai Skverneliui peržiūrėti tą Kubiliaus 2020-2030 metų strategiją, kuri, šiaip jau, nesako, kad Lietuva 2030 – tai 4 tūkst. stambių ūkių, vietoje buvusių šviesaus atminimo 250 tūkst. sodžių, su nediduke, bet atsparia visiems žemės ūkyje intensyviausia naudojamiems chemikalams, respiratoriais ginkluota kumečių armija greta penketo didesnių miestų ir išpampusių Vilniaus bei Kauno. Kaimo darbininkų armija – gal kokių 50 tūkst,. didumo. Kas kad vakar Unikauskas naiviems pensininkams aiškino, kaip pesticidai „trūčija“ ne tik kepenis, bet ir tulžį bei kasą, kurios tampa negalinčiomis padėti dvylikapirštei. Tačiau, akivaizdu, kad vyriausybės kanceliarijai ir Skverneliui, kuriam begėdiškiausiai „sulindo“ Šarknickas, karūnavęs savo patroną geriausiu visų laikų premjeru, Lietuva tai tėra greitkelis Vilnius-Palanga arba atsispyrimas skrydžiams į Ispanijos kurortus. O kad valdantys žalieji valstiečiai neturi nieko bendra nei su ekologija, nei su vargstančiais ūkininkais, regi vis daugiau rinkėjų. Užtat, prabilta, kad vietiniams atraminiams karaliukams savose apygardose valdžia nepasikuklino atseikėti visame tame neskaidrume. Apnaikintų socdemų atraminių urėdijų vieton kyla nauji „savieji“, o tuo tarpu „bruveriai- dumbliauskai…“ ir kiti saldžialiežuviai jau nuo ryto aiškino kodėl ir kaip išaugo nauji valdančiųjų reitingai, nors ir Macrono pavyzdys rodo, kad danguje ne visai taip kaip žemėje. Dalis naivių rinkėjų ims ir patikės. Juolab konservatorių planas ekonomikai, nors ir rodo pirštu ką reikia skubiai daryti trumpajame periode –kaip ir kuo gelbėti abstrakčius griūvančius sektorius[2], irgi, žemės ūkio nelaiko esmine Lietuvos valstybės dalimi. Bet apie tai jau kita kalba, visapusiškame socdemų tylinčiame neraštingume. Tokios banalybių pilnos raudonai baltos „informaškės“ nei vasaros, nei rudens, kuomet skaičiuosime vištukus, atėjimo nepaspartins[3].
Kęstutis K.Urba
[1] https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/skolinimosi-programa-2019
[2] https://tsajunga.lt/aktualijos/ts-lkd-pristate-ekonomikos-plana/
[3] https://www.lsdp.lt/socialdemokratai-vyriausybe-gyvena-savo-rozini-gyvenima-o-zmones-savo/