TVARKOS IR TEISINGUMO „15 SIŪLYMŲ“ NEPAKANKAMUMAS
Vakar „Delfi“ paskelbė, kad R.Pakso partija TT rudenį gali sudaryti koaliciją su LVŽS ir LSDĖDĖPĖ[1], ir tuo užsitikrinti parlamentinę daugumą. Teigiama, jog tuo R.Žemaitaitis trokšta, kad TT programos įgyvendinimui būtų priimta jų „15 programinių SIŪLYMŲ“, dėl kurių daugmaž susiderėta su R.Karbauskiu bei J.Bernatoniu. O ar bus bandymų įgyti ir Konstitucinę daugumą, parodys laikas, nes tokia nauja koalicija turėtų tik 55 plius 11 plius 7 = 71 balsą, o pridėti net ir aštuoni lenkų frakcijos nariai dar nesiektų dviejų trečdalių Seimo narių ribos. Aišku, kad suinteresuotų pajėgų siekiama turėti elementarią parlamentinę daugumą.
Taigi, šios vasaros politinėse iniciatyvose turime abstraktumo plotmėje skandinamose prezidentinėse kampanijose V.Mazuronio „žybtelėjimą“, A.Juozaičio dvylika tezių, A.Maldeikienės nemažai žadančias subręsti išplėtojimais „95 tezes“ su aliuzija į Liuterio protestantiško žygio, kurio 500 metų jubiliejų paminėjome pernai, tąsą, LSDP vizionierišką paraišką ir, pagaliau, konkretumu juos visus lenkiantį siūlymų rinkinėlį:
1. Minimalus atlyginimas ne mažiau 50 proc. vidutinio atlyginimo; 2. Tiesioginiai seniūnų rinkimai; 3. Lengvatinis 9 proc. tarifas šilumos gamyboje naudojamam kurui; 4. Tarėjų institutas teismuose; 5. Didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais; 6. PVM mokėjimo prievolė perkelti pirkėjui (dabar pardavėjas. Tokia nuostata dabar jau galioja rangos darbams statybose); 7. Darbo užmokesčio mokėjimo galimybė 4 kartus per mėnesį; 8. Neformalaus ugdymo finansavimo ženklus didinimas; 9. Per krizę sumažintų išmokų kompensavimas pavojingose sąlygose dirbusiųjų, valstybės pensininkams (statutiniams); 10. Pelno mokesčio 75 proc. į valstybės biudžetą, 25 proc. į savivaldybės biudžetą; 11. Privalomos gyventojų apklausos svarbiausiais savivaldybei klausimais; 12. Energetinio efektyvumo didinimo priemonių pakankamas finansavimas (minimum 2000 daugiabučių modernizuojama kasmet); 13. Tinkamas išorinės ES sienos saugojimas (rentgeno įrenginys kiekviename poste); 14. VDU 2019 metais bus 1000 eur; 15. Vaiko pinigai 1 metais – 100 proc. darbo užmokesčio; 2 metais – 75 proc. darbo užmokesčio. Panagrinėkime, kokio gi vertingumo ši gan chaotiška siūlymų iš įvairių sričių samplaika, pretenduojanti į pirmaeilius Seimo sprendimus, sisteminės analizės būdu.
Ko reikia ES ir ką siūlo R.Žemaitaitis?
Pradėsiu tvarkingai – nuo užsienio politikai skirto 13-o siekio, kad “būtų tinkamai saugomos išorinės ES sienos su rentgeno įrenginiu kiekviename poste”. Imigrantų iš Artimųjų rytų ir Afrikos antplūdyje, bei teroristų skverbimosi laikmečiu tai visai suprantama, tačiau juk tam viskam reikia lėšų, ir kyla teisėtas klausimas – iš kur imti tam pinigų, jei daugelis, ir, ypač, pietinės ES valstybės (–GIPS) turi vyriausybes, kurias per skolinimus ir palūkanas į savo “kišenes senokai susidėjo” stambiausi komerciniai bankai. Esant neregėtai stambiojo pasaulinio kapitalo koncentracijai saujelės magnatų – bankų ir didžiųjų globalių korporacijų savininkų rankose, pirmaeilis uždavinys būtų visuotinis jo apmokestinimas, kad ir ES turėtų už ką efektyviai saugoti, ypač jūrinę sieną bei sukurti imigrantams darbo vietas. Būtent, vienas milijonas imigrantų patekusių į ES, tai, pirmiausia, yra vieno milijono darbo vietų sukūrimo problema, tačiau ES yra neįgali išspręsti savų, maždaug, 20 mln. bedarbių užimtumą savo dogmatiškose liberaliose ekonominėse schemose. Todėl ši užsienio politikai skirta konkreti nuostata – reikalavimas neturi konstruktyvaus pagrindo, juolab pati ES pradėjo geriau valdyti ir riboti imigracijos srautus. Taigi, TT turėjo pirmiausia įpareigoti europarlamentarą R.Paksą išjudinti per Europarlamentą šį stambiojo, ypač, neinvestuojamo kapitalo apmokestinimą, kad rastųsi daugiau lėšų ir sienų apsaugai, ir darbo vietų kūrimui, o ir Lietuvos biudžetas gautų didesnę paspirtį arba kaip aš sakau – reparacijas už Ribentropo-Molotovo pakto ekonomines demografines socialines pasekmes jų kompensavimui.
Ko reikia Lietuvai ir ką pasiūlė R.Žemaitaitis?
Pabandykime šiame siūlymų “jovale”, kur supainioti į vieną kamuolį patys skirtingiausi dalykai, padaryti tvarką – apibrėžti skirtingas temas bei sugrupuoti jose atskiras padrikas besistemes nuostatas. Tada išryškėja keturios sąlyginės temos:
I. Ekonomikos efektyvinimui
3. Lengvatinis 9 proc. tarifas šilumos gamyboje naudojamam kurui;
12. Energetinio efektyvumo didinimo priemonių pakankamas finansavimas (minimum 2000 daugiabučių modernizuojama kasmet);
10. Pelno mokesčio 75 proc. į valstybės biudžetą, 25 proc. į savivaldybės biudžetą;
5. Didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais;
6. PVM mokėjimo prievolė perkelti pirkėjui (dabar pardavėjas. Tokia nuostata dabar jau galioja rangos darbams statybose);
II. Asmeniui, šeimai
1. Minimalus atlyginimas ne mažiau 50 proc. vidutinio atlyginimo;
7. Darbo užmokesčio mokėjimo galimybė 4 kartus per mėnesį;
9. Per krizę sumažintų išmokų kompensavimas pavojingose sąlygose dirbusiųjų, valstybės pensininkams (statutiniams);
14. VDU 2019 metais bus 1000 eur;
15. Vaiko pinigai 1 metais – 100 proc. darbo užmokesčio; 2 metais – 75 proc. darbo užmokesčio.
III. Viešam sektoriui
8. Neformalaus ugdymo finansavimo ženklus didinimas;
IV. Demokratijai ir teisėtumui
2. Tiesioginiai seniūnų rinkimai;
4. Tarėjų institutas teismuose;
11. Privalomos gyventojų apklausos svarbiausiais savivaldybei klausimais;
Aptvarkius siūlymų visumą jau galima imtis jų reikšmingumo vertinimų. LRT “Panoramoje” buvo teigta, kad tokie siūlymai valstybės biudžetui atsieitų apie 70 mln. eurų, todėl kyla teisėtas klausimas, iš kur bus imami visi šie pinigai? S.Skvernelio- V.Šapokos-R.Karbauskio-G.Kirkilo mokestinė reforma gyventojų pajamų mokesčio tarifų keitimu ir “SODROS” lubų įvedimu atrodo katastrofiškai – didžiuliai lūkesčiai su milžiniška rizika (kalbama net apie makroekonominę diversiją, kadangi, nesuvaldžius kainų šėlsmo, NPD padidinimas neduos vidaus vartojimui, kiek tikimasi): milijardu vertinamos “skylės” biudžete atsiradimu –jo nepririnkimu, tačiau ją R.Pakso pastangomis – “rankų išsukinimu” buvo priversta palaikyti visa TT frakcija. Iš čia išplaukia pirma išvada: TT “ikanominė politika” neturi realaus finansinio pagrindo, o tai braukia visų dalinių siūlymų privalumus. Tarp jų, pagaliau ir didžiųjų prekybos tinklo ribojimas smulkios prekybos atgaivinimo, kad rastųsi konkuravimas už pirkėją kainų mažinimu, ir, vieną kartą, būtų pristabdytas kainų šėlsmas – jau žiniasklaidoje pavasarį diskutuotas draudimas paskui Lenkiją prekiauti sekmadieniais didiesiems prekybos tinklams.
Gerai tas šilumos piginimas ir daugiabučių šiltinimas, kadangi tai mažins ir likusios gamybos bei paslaugų savikainas, didins vidaus vartojimus šeimoms atlikus eurų nuo mokėjimo už šiltumą vėlyvo rudens, žiemos bei ankstyvo pavasario mėnesiais, tačiau tai pragiedrulių mūsų ekonomikos neatneš, nors tai labai teisingas žingsnis. Šioje šviesoje norisi klausti, o kaip yra su V.Poderio siūlymu – pirma atlikinėti minimalų supaprastintą namų šilumos santechninės sistemos tvarkymą?
Pelno mokesčio permetinėjimo savivaldai siūlymu siekiama savivaldos iniciatyvų, tačiau yra žinoma, kad iš visų regioninių investicijų milijardų jie darbo vietų kūrime LABIAUSIAI buvo išeikvoti gražinančios infrastruktūros kūrimui – savivaldybių aikštėms kloti granitu, fasadamas padažyti, šaligatviams patvarkyti, parkų suoliukams, todėl 53 proc. sukurtų darbo vietų tebuvo ne didesnės nei pusmetis trukmės. Dėl šios priežasties toks žingsnis tėra “ikanominio” populizmo apraiška, kurios alternatyva išdėstyta VRM “Baltoje knygoje” atrodo kur kas geriau – apjungus savivaldos, “Investuok Lietuvoje” ir “Verslios Lietuvos” pajėgumus bus galima tikėtis racionalesnio investicijų postūmio, taigi, viską lemtų, kaip savivalda pasielgtų iš TT siūlymo su gaunamomis lėšomis. O kaltų, pirmiausia iš VRM vadovų, turėjusių regionų politikos vadžias, kaip visada pas mus nėra.
Dabartinė aktualija regionų užimtume –bendruomenių kooperatyvų trumpoje (eko) maisto grandinėje kūrimo palaikymas finansais ir organizacinėmis priemonėmis, tačiau TT nerodo minimalaus dėmesio Kaimo politikai, nors jų prieš septynetą metų rinkimų programoje pabrėžta Naujakurystės programos kaime svarba buvo itin vertinga, tačiau taip ir liko nepastebėta. Karbauskinis kaimas, kaip ir visa ES, toliau eina totalios perteklinės chemizacijos keliu, todėl dilema – svarbiau pelnai ar sveikatos, toliau kylant ir trečiai vaikų alergizacijos bangai, kuomet kas antrame mūsų produkte maisto veterinarijos tarnybos yra aptinkami liekamieji herbicidai, tiesa, neviršijantys taip vadinamų normų, išlieka esmine. Juk susispirkę keturis produktus vienu metu ją vidutiniškai visada pasiekiame.
Kad PVM sumoka galutinis pirkėjas, ir dabar aiškina ir Finansų ministerijos klerkai, o kokią galimybę atsiskaitymams sutvarkyti mato, šiaip jau gudragalvis R.Žemaitaitis, jis pats turėtų pakomentuoti atskiru straipsniuku, nes statybos yra labai rimtas reikalas. Išvada yra akivaizdi: taigi, net prisumavus Biudžeto ir finansų komisijos Seime nario K.Bartkevičiaus racionalų siūlymą dėl pelno mokesčio palankumo verslui, kuri jau gavo eigą Seime po pateikimo, TT ekonominė politika, BEJE, KAIP IR KITŲ POLITINIŲ JĖGŲ AR VEIKĖJŲ TEBĖRA “SKYLĖTA” – neracionaliai fragmentuota, nesisteminė. Be mokestinės ir užimtumo politikos proveržio perspektyvos. Be gerovės valstybės esminių rodiklių visumos suvokimo. Priešingai – sandoryje su LVŽS ir LSDĖDĖPĖ dar ir prokrizinė, kadangi visą dalinį racionalumą užbrauks ta nenumaldomai artėjanti biudžetinė, ekonominė ir socialinė bei, galiausiai, demografinė “skylė”.
Be normalios finansinės-ekonominės politikos tenka braukti ir visus TT gražius siūlymus asmens bei šeimos ir, netgi, viešo sektoriaus minimaliam palaikymui, nes jie artėjančios griūties nesustabdys, o tik “palakuos” paviršius. Gi duoklė demokratijai ir teisingumui, kai valstybėje toliau didinama pajamų nelygybė, kad ir valstybės tarnybos įstatymo alginės dalies koeficientais, nesuraišiotais su konkrečiais rodikliais, kai nėra reglamentuotas premjero ir jo kabineto atsiskaitinėjimas už konkrečius rodiklius, verčia ir tvarkos, ir teisingumo būklę Lietuvoje laikyti apgailėtinais.
Tvarkiečių pateikti gražių norų siūlymai buvo mestelėti viešumon, matomai, skubos tvarka be reikiamo sistemiškumo ir racionalumo grūdo, be ES šlubuojančios ekonomikos realijų gilesnio suvokimo, tad kyla klausimas, negi sunku buvo pasisamdyti už partijai skiriamus biudžetinius pinigus kitoje Totorių gatvės pusėje nuo partinės būstinės besidarbuojantį R.Kuodį ar jo kolegas, ar kitus VU ar VDU ekonomistus, bent jau TT siūlymų ekspertizei. Neabejoju, kad išvada būtų tokia – chroniškas, daugelį metų trunkantis politikos racionalumo ir išbaigtumo NEPAKANKAMUMAS spartesnio bendrojo gėrio auginimui.
[1] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jau-rugseji-lietuva-gali-tureti-nauja-koalicija.d?id=78590393
Kęstutis K.Urba