Nacionaliniai rinkimų ypatumai Lietuvoje
Įdomūs 2020 m. rinkimai, daug ypatumų jie turi. Štai, kad ir pradžia. Manote, kad rinkimai vykdyti pagal įstatymą? Tik klausimas pagal kokį? Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame tinklapyje yra Seimo rinkimų įstatymas. Šio VRK įstatymo 1 straipsnis pavadintas „Seimo deputatų rinkimų pagrindai“. Tuomet Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje ir Teisės aktų registre randame įstatymą, kurio 1 straipsnis pavadintas Seimo narių rinkimų pagrindai. Taigi VRK 2020 m Seimo rinkimus vykdė vadovaudamasi nežinia kokiu įstatymu, bet vykdė rinkimus, todėl jie turi savų nacionalinių ypatumų.
Nors visiems norintiems dalyvauti rinkimuose buvo nustatytas laikas iki kada visi privalėjo pateikti dokumentus, tačiau šiuose rinkimuose jei sugalvosi pavadinimą „laisvės“ ir kalbėsi tik apie teises be jokių pareigų, tai turėsi ne pareigą pateikti dokumentus nustatytu laiku, o laisvę – kada noriu, tada ir pateikiu. Apie tai Seimo spaudos konferencijoje kalbėta spalio 2 d. ir protestai pareikšti, bet VRK į tai nekreipė dėmesio, nes laisvai dokumentus pateikė „laisvės“ partija. Apie protestų nagrinėjimo nacionalinius ypatumus kiek vėliau.
Nežinia kuria įstatymo atmaina vadovavosi VRK, bet trumpiausias laikas kai turi būti sudaryti išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir VRK nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais yra ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Prasidėjus išankstiniams rinkimams VRK interneto svetainėje buvo paskelbti pirmosios, t. y. 2020 m. spalio 5 dienos rinkėjų aktyvumas. Tuomet buvo paskelbtas bendras rinkėjų skaičius – 2410811. Suprantama, kad po spalio 5 d. kažkam sukako 18 metų, o kažkas ir numirė, todėl VRK leidžiama keisti galutinius rinkėjų sąrašus, tačiau ar galima keisti jau įvykusių spalio 5 d. išankstinių balsavimų bendrą galutinį patvirtintą rinkėjų skaičių? Pasirodo, kad atbuline data VRK bendrą rinkėjų skaičių keitė taip: spalio 8 d., skelbiant spalio 5 d. bendrą rinkėjų skaičių, jis buvo 595 rinkėjais didesnis nei spalio 7 d. Atitinkamai spalio 9 d. +1044 rinkėjai, spalio 10 d. jau sumažėjo ir prie spalio 5 d. duomenų buvo pridėti tik 940, o spalio 11 d. dar mažiau – 806 rinkėjai. Nors galutiniai rinkėjų sąrašai pagal 26 rinkimų įstatymo straipsnį gali būti keičiami tik VRK sutikus, bet įdomu – kiek kartų prasidėjus rinkimams, kodėl ir ar tikrai atbuline data? Taigi, bendras ir galutinis patvirtintas rinkėjų skaičius atbuline data turėjo ypatingą savybę kisti kasdien.
Rinkimų apylinkėse elektroniniame rinkėjų sąraše turėjo būti nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti – bent taip nurodo 65 ir 67 rinkimų įstatymo straipsniai. Taigi, rinkėjas teoriškai negalėjo nebūti neatžymėtas informacinėje sistemoje, tačiau praktiškai turėjo galimybę užsiregistruoti toje pat informacinėje sistemoje balsuoti antrą kartą užsienyje. Tokią galimybę išbandė šių eilučių autorius ir VRK informacinė sistema sėkmingai užsiregistravo mane antram balsavimui Seinuose, Lenkijoje. Tokiu būdu paaiškėjo, kad VRK informacinė sistema leidžia balsuoti antrą kartą. Jei atsižvelgti į 78 straipsnio reikalavimus, tai tik suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo vokais paduoti balsai, tačiau ar galėjo būti į užsienį išvežami rinkimų biuleteniai vokuose, kad apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateiktų skaičiavimo komisijai visus neatplėštus išorinius balsavimo vokus? Taigi jau suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius iš šio sąrašo niekas neišbraukinėjo antruoju voke tapusio rinkėjo balso. Kaip spaudos konferencijoje minėjo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė, kad „vienas žmogus turi teisę savo balsą atiduoti vieną kartą, tačiau, jeigu rinkėjas dalyvauja išankstiniuose rinkimuose, jis turi vieną šansą persigalvoti ir savo nuomonę pareikšti antrą kartą“. Ji aiškino, kad „tokiu atveju užskaitomas tik Seimo rinkimų dieną atiduotas balsas, o išankstinio balsavimo vokas nėra atplėšiamas“, nors akivaizdu, kad užsienyje tai atlikti neįmanoma. Be to, įstatymo 78 straipsnyje numatyta, kad jeigu „gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, tai…“, betgi kaip įmanoma gauti kitą – antrą, trečią arba kažkelioliktą to paties rinkėjo balsavimo voką, jei rinkėjas negalėjo nebūti neatžymėtas informacinėje sistemoje ir negalėjo gauti teisės balsuoti kaži kelintą kartą.
Dėl paskelbtos specialios situacijos balsuoti namuose galėjo saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Turinčių būti saviizoliacijoje ir nepateikusių nustatytos formos prašymą asmenų sąrašą išimtinai turi tik VRK. Saviizoliacijoje esantis asmuo patikrinti ar už jį kas nors nebalsavo neturi galimybės. Turėdamas Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą ir siekdamas patikrinti ar nepasinaudota asmenų, nepateikusių nustatytos formos rinkėjo prašymų balsuoti namuose, į VRK kreipiausi elektroniniais laiškais tris kartus prašydamas pateikti asmens kodų (tik skaičių) rinkinį, nesusietą su asmenų pavardėmis. Suprantama, kad toks sąrašas asmenų tapatybės neatskleidžia. Tačiau jis nebuvo pateiktas, todėl patikrinti ar kas nors nepasinaudojo šia ženklia rinkimų rezultatų klastojimo galimybe man ne tik nebuvo leista, bet atsiųstas kuo „rimčiausias“ L. Matjošaitytės pasirašytas laiškas, sakantis, kad „asmens kodas gali būti tvarkomas, kai yra nors viena iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų“. O tos sąlygos šiame reglamente aprašytos taip: duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti fizinio asmens interesus. Šiuo atveju stebėsenos būdu apsaugoti fizinius asmenis nuo išimtinai tik VRK žinomų duomenų panaudojimo rinkėjo valiai pareikšti už patį rinkėją. Kaip skelbė LRT, lietuviai nesinaudoja galimybe balsuoti namuose: saviizoliacijoje yra 27 tūkst., užsiregistravo – vos 14 žmonių. Vėliau šie skaičiai neženkliai kito. Kita minėto reglamento dalis nurodo, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį… Šiuo atveju – stebėti ar kas nors nesinaudoja išimtinai tik VRK žinomais duomenimis ir ar nepareiškia vienokios ar kitokios valios už patį rinkėją, privalantį būti saviizocijoje. Taip pat asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas jeigu tai vykdoma viešojo intereso labui… Pamąstykime kam reikalingi rinkimų stebėtojai, ar ne viešojo intereso – teisingo rinkimų vykdymo labui? Ir dar reglamente nurodoma, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas kai vykdomos duomenų valdytojui pavestos viešosios valdžios funkcijos. Taigi rinkimų stebėtojas vykdo viešosios valdžios, rengiančius Seimo rinkimus, funkcijas – rinkimų stebėjimą. Ir štai ką apie tai skelbia „Lietuvos rytas“: balsuoti atvykęs vilnietis rinkiminėje apylinkėje sužinojo, kad jis, esą, jau balsavo. Policijos atstovas Ramūnas Matonis lrytas.lt patikino, kad pranešimų apie atvejus, kada atėjęs balsuoti žmogus sužino, kad už jį jau prabalsuota, tądien buvo jau keli, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.
Kokie nacionalinių rinkimų ypatumai atsirašinėjant ir kaip turi būti įforminami VRK sprendimai šiai komisijai priminti nebūtina, bet skaitytojui paminėsiu, kad pagal VRK reglamento 59 dalį atskirais atvejais VRK gali savo priimtų sprendimų neforminti, o įrašyti juos į posėdžio protokolą. Protokolinių sprendimų išrašai, o ne atsirašinėjimo laiškai turi būti siunčiami suinteresuotiems asmenims, bet ir tokių protokolinių sprendimų išrašų šiuose rinkimuose stebėtojas nepastebėjo.
Ką gi turėtų daryti rinkimų stebėtojas, pastebėjęs rinkimų klastojimo galimybes? Vienas „nesusipratęs“ Seimo rinkimų stebėtojas kaip aš, VRK Spaudos konferencijų patalpoje kreipėsi į VRK pirmininkę L. Matjošaitytę klausdamas kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimus. Ką tokiu atveju daro pirmininkė? Ogi – nieko. Tiesiog paklausėją, matyt, dėl nesuderinto su ja iš anksto klausimo, ignoruoja ir bando pasislėpti už kito paklausėjo klausimo bei slenka link išėjimo durų. Tai yra viena iš įgimtų žmogaus reakcijų nujaučiant kažką nemalonaus. Minėtoji kita paklausėja, iš TV, taip pat nori užduoti klausimą ir tiesia savo mikrofoną arčiau pirmininkės. Susidaro intriga – į kieno klausimą atsakys VRK pirmininkė -, o TV transliacija, pasirodo, kad yra tiesioginė. Čia ir vėl oficialus Seimo rinkimų stebėtojas užduoda tą patį klausimą, bet VRK pirmininkė L. Matjošaitytė nusprendžia atsakyti į jaunos LRT žurnalistės iš anksto žinomus klausimus ir sprunka iš VRK konferencijų patalpos. Ir tai dar ne pabaiga. Po kelių minučių toje pat patalpoje pasirodo iškviesti policijos pareigūnai. Kai pareigūnai išsiaiškino kaip ir kas čia įvyko ir suprato, kad jie buvo iškviesti dėl bandymo sukompromituoti stebėtoją uždavusį nelauktą klausimą, nesurašę jokio įstatymo pažeidimo protokolo kartu su stebėtoju išėjo į koridorių. Šiems policijos pareigūnams pasitaikė viena iš retų galimybių stebėti nacionalinį rinkimų ypatumą, t. y. pamatyti kaip VRK pirmininkė L. Matjošaitytė pareikalauja, kad pastabusis rinkimų stebėtojas gražintų Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, o šis klusniai, it koks avinėlis, įvykdo jos reikalavimą. bet kodėl gi neatiduoti pažymėjimo kai rinkimų pirmasis turas po kelių valandų baigiasi ir kai toks neteisėtas Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimo atėmimas vyksta stebint policijos pareigūnams.
Kitą dieną VRK pirmininkės L. Matjošaitytės spaudos konferencija vyko Seimo rūmų patalpose. Čia šių eilučių autorius turėjo galimybę užduoti klausimus ir net gi išvardinti pastebėtas menamas rinkimų klastojimo landas bei pasiteirauti apie savo Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimo likimą. Deja VRK pirmininkė rinkimų klastotėmis nesusidomėjo. Vietoj to, atsakydama į Seimo rinkimų stebėtojo klausimus, ji prabilo apie neva sukeltą triukšmą, trikdomą rinkimų organizavimo procesą ir įstaigos darbą.
Niekas iš anksto šiais permainingais visame pasaulyje skandalingai vykstančių rinkimų laikais nežino, kad tikrai bus rinkimų tęsinys – skelbiamas antras rinkimų turas. Parašęs prašymą vėl tapti stebėtoju, čia minimas stebėtojas, gan greitai gavo atsakymą – stebėtojo pažymėjimas neišduodamas. Laiške minima, kad stebėtojas stebėdamas ir besistebėdamas neva pažeidė Rinkimų įstatymo 61 straipsnio 9 dalį, kuri sako, kad: rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Tad, remdamiesi minimu Seimo rinkimų įstatymo straipsniu paskaičiuokime nacionalinius rinkimų ypatumus. Pasirodo, kad, jei VRK spaudos konferencijų patalpoje užduosite klausimą, šis veiksmas vadintinas „daryti įtaką rinkimų komisijų darbui“, „daryti įtaką … atskirų komisijos narių darbui“, sutrikdysite ne tik VRK pirmininkės veiklą, bet ir visą rinkimų procesą. Ir dar, pasirodo, kad VRK spaudos konferencijų patalpoje uždavus iš anksto nesuderintą su VRK pirmininke klausimą, toks veiksmas vadintinas „vykdyti rinkimų agitaciją“. Kaip gi tuomet reiktų skaityti to paties įstatymo 61 straipsnio 8 dalį, nurodančią, kad: „rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką , kad šie pažeidimai būtų pašalinti“? Nejaugi šių Seimo rinkimų ypatumas uždrausti stebėtojui kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, o šiuo atveju į minėtą VRK pirmininkę L. Matjošaitytę?
Visi tikisi, kad rinkimai vyks sklandžiai. Tuo ketverius metus rūpinasi ir už tai gauna nemenkas algas VRK darbuotojai. Sodros duomenimis, spalio 18 dienos pradžioje VRK dirbo 13 757 darbuotojai (apdraustieji), neužtikrinę, kad rinkimai vyktų sklandžiai. Jų darbo kokybę galėtumėme vertinti gautų skundų skaičiumi, bet jis viešai neskelbiamas. Nors rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių, tik iš skundų pateikėjų viešų pranešimų galime sužinoti apie skundų pateikimo datą. Šių eilučių autorius skundą dėl rinkimų duomenų klastojimo ir klastojimo galimybių VRK užregistravo spalio 14 d., tačiau pirmiau, kaip skelbia pati VRK pirmininkė spalio 18 d. pradėtas nagrinėti ne jo, bet Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundas.
Ne tik rinkimai, skundų nagrinėjimas, bet ir rinkimų rezultatų paskelbimas turi nacionalinius rinkimų ypatumus. Štai, pavyzdžiui, spalio 18 d., dar neišnagrinėjus gautų skundų, VRK jau patvirtino „galutinius“ rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose, nors pakartotinis balsavimas vyks tik spalio 25 d. Gal ir po antrojo turo bus vienokių ar kitokių skundų, bet – nepergyvenkite, dar 2020 m. sausio 28 d. VRK sprendimu Nr. Sp-11 (2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Sp-60 redakcija) pati VRK sau pasitvirtino reglamentą. Jo 66 straipsnis įrašytas taip: „komisija jos kompetencijai priskirtą skundą išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius nuo skundo Komisijoje gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos“. Kas būtų jei policija į nusikaltimo vietą atvyktų po 3 mėnesių? Na, tiek to, netrukdykime policijai dirbti ir tarkime, kad, išnagrinėjus rinkimų skundą, rinkimai bus pripažinti suklastotais. Bet apie tai galėsime sužinoti tik po 3 mėnesių – sausio 31 d. Ar po 3 mėnesių Seimo rinkimų rezultatai galės būti atšaukti, o per tuos beveik 3 mėnesius naujojo Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai ar bus teisėti? Pakartoju neteisėtai priimti ir gal net vykdomi įstatymai, ar taps jie teisėtais? Apie tokius nacionalinių rinkimų ypatumus Lietuvoje galite spręsti patys, bet svarbiausia, kad niekam nerūpi, jog skundai dėl rinkimų turėtų būti nagrinėjami nedelsiant.
Vytautas Navaitis,
2020 m. Seimo rinkimų stebėtojas, už pastebėtus galimus klastojimo atvejus netekęs Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimo, 2020.10.23
