Lietuvos Respublikos Prezidentui
Gerb. Gitanui Nausėdai
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
SIŪLYMAS dėl apdovanojimų Baltijos kelio 30-mečio proga
2019-08-15
Vilnius
1989 m. rugpjūčio 23 dieną įvykęs 650 km Baltijos kelias sujungė Taliną, Rygą ir Vilnių. Apie 2 miljonus žmonių, iš jų vien Lietuvoje – apie milijoną ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, totorių išėjo į mus sujungusį bendrą kelią. Kelią, kuris sujungė ir Lietuvos, ir mūsų sesių Latvijos, Estijos žmones bendram tikslui – atkurti mūsų valstybių Nepriklausomybes, kurias tuomet prieš 50 metų buvome praradę dėl slaptų Vokietijos ir Tarybų Sąjungos susitarimų.
Tai buvo reiškinys, kurį pakartoti neįmanoma. Kiekvienai kartai laikmetis suteikia jos išbandymus. Kiekviena karta šiuos išbandymus sprendžia. Estijos Liaudies Fronto, Latvijos Tautos Fronto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti žmonės įsijungė į Baltijos kelią lyg savaime. Tai buvo jų ilgai lauktas ir iš kartos į kartą tyliai širdimis ir giliais jausmais perduodamo sunkiai nusakomo jausmo prasiveržimas. Nuoširdumą ir atvirumą, gėrio siekį patvirtino šviesūs veidai ir nenuilstančios šypsenos, susikaupimas veiduose. Senas ir jaunas, patyręs gyvenimo skausmą ir mažylis, dar daug ko tuomet nesuprantąs, bet kažkaip suvokęs nuostabų ir tą nepakartojamą jausmą būti drauge su šeima ir su visa gausybe nežinia iš kur atsiradusių ir į milžinišką grandinę drauge rankomis susikabinusių žmonių.
Baltijos kelias parodė visų mūsų trijų Baltijos tautų sugebėjimą sutelkti jėgas gyvybiškai svarbiam bendram tikslui. Baltijos kelias – tai ir politinės kovos kelias, patvirtinęs, kad Baltijos tautos moka apginti savo tikslus ir idealus TAIKIAI. Prievarta – ne Baltijos kelias.
Todėl ir į 1990 m. kovo 11-ąją Lietuva atėjo taikiu būdu. Po Baltijos kelio iš Kremliaus atsklidę ir grąsinimai ir pyktis mūsų jau nebegąsdino, kas patvirtino mūsų taikaus pasirinkimo stiprumą ir pasirinkto kelio teisingumą.
2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Žinią apie Baltijos kelią – nuostabų ir nepakartojamą, visą pasaulį nustebinusį ir akis pasauliui atvėrusį įvykį – įmanoma buvo įspūdingai perteikti ir dėl to, kad tai pavyko įmažinti ir videokamera iš An-2 lėktuvų skrydžių. Šią mūsų Tautai Šventą Dieną įamžino žygdarbį atlikę lakūnai Vytautas Tamošiūnas, a.a. Kazimieras Šalčius, Petras Bėta, šį įspūdingą įvykį iš oro vienintelis nufilmavęs prie lėktuvo atvirų durų pririštas operatorius ir režisierius dokumentininkas a.a. Robertas Verba.
Šią žygdarbiu tapusią mintį sugalvojo ir įgyvendino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno Tarybos narys Algimantas Norvilas, vėliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Iš lėktuvo jis palaikė ir radijo ryšį su Lietuvos radiju, kuris klausytojams, milicijai koordinuodavo automobilių srautą kelyje, nurodydavo, kur trūksta žmonių.
Šiems didžiavyriams talkino prieniškiai Povilas Kiserauskas, Irena ir Petras Bėtos (Petras Bėta – antrasis pilotas), iš lėktuvų mėtę gėles. Šiam įvykiui Lietuvoje buvo suvežta net 12 sunkvežimių gėlių. Pakaitomis šiais lėktuvais skrido ir BBC žurnalistai.
Pasklidus žiniai apie organizuojamą Baltijos kelią, TSRS Gynybos ministerijos įsakymu buvo uždrausta pakilti lėktuvams. Dėl neteisėtų skrydžių, dar ir pažeidžiant visus saugumo reikalavimus (skrendama buvo ir 5-10 metrų aukštyje) įstatymai numatė ne tik leidimų skraidyti atėmimą, bet ir iki 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš daugelio norėjusių skristi teliko tik įsikūrusio kooperatyvo „Aviapaslauga“ vadovas ir lakūnas Vytautas Tamošiūnas ir lakūnas a.a. Kazimieras Šalčius. Abiejų lėktuvų An-2 uodegose Tarybų Sąjungos vėliava buvo uždažyta, ir tą dieną jie skrido su mūsų Trispalve. Tuometiniai įstatymai numatė atsakomybę ir už valstybinės vėliavos išniekinimą.
Todėl šių skrydžių organizavimas A. Norvilo ir lakūnų susitarimu buvo laikomas paslaptyje. Visas detales žinojo tik A. Norvilas ir V. Tamošiūnas. A. Norvilas ir K. Šalčius pirmuoju skrydžiu patikrino Baltijos kelio Lietuvoje visus 50 ruožų. Lėktuvai buvo laikomi Pociūnų aerodrome, tačiau pakilo iš Aleksoto aerodromo Kaune. Pirmąsias gėles, kurių sunkvežimį atvežė „Kauno šiltnamiai“, į lėktuvą pakrauti padėjo ir Tarybinės armijos kariai.
Dėl didžiulio žmonių suneštų gėlių kiekio (12 sunkvežimių), kurių judėjimą taip pat reikėjo koordinuoti, abu lėktuvai bene 7 kartus leidosi, kad papildomai pakrauti į juos gėles. Tai buvo daroma nuošaliame žemės ūkio paskirties aerodrome prie Ukmergės. Vienas sunkvežimis iš Kauno dėl didžiulio žmonių srauto kelyje, kaip ir dalis žmonių, vykusių Kauno – Ukmergės kryptimi, įstrigo ir neatvyko iki Baltijos kelio. Todėl šie žmonės 1989 m. rugpjūčio 23 dienos 19 valandą sutiko Jonavos – Ukmergės kelyje, kuriame pakelyje buvo suguldytos šio sunkvežimio gėles.
Lėktuvų bakai kuru buvo papildyti iš trijų benzovežių, stovėjusių su Kauno trečiosios autotransporto įmonės pamainos viršininku Algiu Blaževičiumi iš anksto sutartose vietose.
Baltijos kelyje neįvyko nė vieno incidento ar autoįvykio!
Kviečiu Jus, Gerb. Respublikos Prezidente, deramai pagerbti šiuos Lietuvos žmones, kurie įvykdė šį tikrą žygdarbį vardan tos Lietuvos – apdovanoti juos Vyčio kryžiais. Taip pat ir nesulaukusius Baltijos kelio 30-mečio. Jų vardus privalome žinoti – Algimantas Norvilas, Vytautas Tamošiūnas, a.a. Kazimieras Šalčius, a.a. Robertas Verba, Irena ir Petras Bėtos, Povilas Kiserauskas, Algis Blaževičius.
Minėdami Baltijos kelio 30-metį prisiminkime tai. Baltijos kelias – tai mūsų kelias, taikus mažų Baltijos tautų išlikimo kelias.
Nuoširdžiai,
Zigmas Vaišvila
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys
Baltijos kelio vienas organizatorių, atsakingas už 353 – 360 km ruožą (Plungė, Kelmė, Radviliškis)