Galimybių pasas – moteriškojo teroro pradžia Lietuvoje?
Daugiau kaip prieš metus kviečiau svetainės skaitytojus į koronovirusinę diskoteką. Tą kvietimą dariau dėl to, kad 2020-tųjų metų karantinas, turėdamas aiškiai vyriškąjį pradą, turėjo ir tam tikrų pasekmių. Kaip prisimenate, vyriausybė tada uždarė visus namuose, apribojo prekybą ne pirmo būtinumo prekėmis, uždarė kultūros ir švietimo įstaigas, bet kažkokių policinių priemonių dėl judėjimo apribojimų nesiėmė, palikdama tai žmonių sąmoningumui. Tokiu būdu pabudindama daugelio moterų pareigingumą, kurios smerkiančiai ėmė žiūrėjo į bet kokį savo vyrų norą nors akimirkai ištrūkti į laisvę, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus ar padaryti ką nors panašaus. Tame straipsnyje kviečiau tas moteris atgauti dvasinę ramybę, beklausant tokių pačių nuostabių moterų atliekamų dainų ir tokiu būdu, pirmiausia, išvaduoti iš dvasinės nelaisvės save, o paskui jau ir kitus aplinkui.
Vasarą taip ir atsitiko. Ir vėl vyrišku stiliumi. Nuėmė karantiną visiems ir visur vienodai. Kaip šiandieną atsimenu nuostabią liepos pabaigos savaitgalio kelionę į Šventąją, kur pamačiau atsipalaidavusią, atsigavusią tikrąją Lietuvą su jaunais ir gražiais tėvais, jų vaikučiais, linksmus smulkiuosius verslininkus Kopų gatvėje, šurmuliuojančią proginę mugę, kažkuo panašią į sumažintą Kaziuko mugę, Šventosios gatvėje. Na, grąžino būtiną kaukių dėvėjimą, pavyzdžiui, parduotuvėse, bet gamtoje, lauke tapome visiškai laisvais.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad viskas sugrius po rinkimų, kada į valdžią atėjo trys jaunos, energingos, gal kam ir simpatiškos, deja, kaip vėliau pasirodė, turinčios Sniego karalienės charakterį moterys su mergautinėmis pavardėmis. Čia jau suprasti nieko nebuvo galima. Kur dingo moteriškas požiūris į pasaulį? Atjauta, supratimas? Uždaromas judėjimas tarp savivaldybių per svarbiausias šeimų šventes, pastatant policijos postus, atnaujinamas kaukių nešiojimas lauke, vėl uždaroma bet kokia prekyba, išskyrus maistu supermarketuose, ir panašiai, ir panašiai. Karantino atlaisvinimas irgi vyko kažkaip chaotiškai, kai jau niekas nebegalėjo nieko suprasti, ką galima daryti, o ko negalima, bet koks atleidimas vyko, įvedant kokią nors sąlygą. Viršūnių viršūnė buvo leidimas sugrįžti moksleiviams į mokyklas, įvedus kassavaitinį jų testavimą nuo koronaviruso arba leidimas skiepyti tuos pačius vaikus nuo 12 metų. Moterys priiminėjo tokius nutarimus!
O jau Galimybių pasas, įsigaliojęs nuo gegužės 24-os, tai tikras ausvaisas, skirtas išeiti iš namų. Tikras bilietas į laisvę, apie kurį pirmoji užsiminė viena iš panelių – Ingrida, tuo metu turėdama omeny tiesiog pasiskiepijimą nuo COVID-19. Niekas nepagalvojo tada, kad ta sparnuota frazė ilgainiui įgaus visiškai materialų pavidalą. Galimybių pasas juk ir susijęs su vakcinavimu pagrinde. Testavimasis ar mistinių antikūnių turėjimas tėra laikina šio visuotinio sužymėjimo priedanga. Einama link to, kad žmogus taptų vieninteliu Žemės gyvūnu, negalinčiu natūraliai gyventi savo planetoje. Juk jau dabar matosi, kad su pačiu COVID-19 niekas iki šiol nekovoja, nepasiūlo jokių vaistų, o vakcinas žadama, kaip kokius narkotikus, periodiškai leisti ir leisti į tą patį vargšą petį.
Situacija iš ties sudėtinga. Norėdamos visus suskiepyti, moterys (atsiprašau Dulkio, kuris pradžioje man atrodė vienas iš sąžiningesnių toje kompanijoje, bet, pasirodo, ir jis nieko negali padaryti karingųjų amazonių apsuptyje) manipuliuoja elementariomis klastomis, kuriose susimaišę viskas, ir bandymas nupirkti, ir šantažas, ir ciniškumas bet kokių žmogaus teisių atžvilgiu.
Mes neturime kuo atsakyti į šias klastas, nes mūsų mokslininkų nėra arba jie visi krūmuose. Visi, kurie ką nors pasako apie naujo tipo eksperimentines vakcinas, pasako tik tiek, kiek yra perskaitę internete. Na, nekalta nauja technologija, paremta DNR veikimo principu, kada žmogaus ląstelės iš esmės ima vykdyti įleistos į ją svetimos DNR ar RNR programą. Įsivaizduojate, lengvabūdžiai, ką tai reiškia? Kaip programuotojas, galiu atsakyti. Tokiu pačiu principu veikia kompiuteriniai virusai. Į kompiuterių operacinę sistemą įleidžiama „nekalta“ programėlė, kuri jau įsijungusi pridaro visko, ko tik jos autorių fantazija prigalvoja. Ir ji savaime neišnyksta, ji dauginasi! Ir todėl jai sunaikinti reikalingos specialios priemonės. O kaip su naujom vakcinom? Kas vyksta toliau, kai ta svetima programėlė RNR ar DNR pavidalu papuola į mūsų ląsteles? Neaiškiai pasako tik, kad ji, sukūrusi viruso baltymą, kažkokiu būdu išnyksta pati. Sutikite, tai jau pasakų lygmuo…
Deja, kaip minėjau, mes tokių specialistų, kurie galėtų atsakyti į panašius klausimus, neturime. Gal ir natūraliai. Juk tokios technologijos yra nepaprastai aukšto lygio ir, savaime aišku, turi karinės apsaugos priemones. Tada, kas belieka? Pasiduoti primestoms žaidimo taisyklėms, puikiai suprantant, kad tai prirakinimo prie lovos ir prievartavimo taisyklės ar vis tik bandyti nors kažką suprasti ir atitinkamai elgtis?
Iš ko mes tą kažką galime suprasti? Tik kaip kokie indėnai ar Šerlokai Holmsai iš šalutinių pėdsakų, kurie neišvengiamai lieka, vykdant bet kokią veiklą. Žinoma, šiuo atveju tai ne sniege įmintos pėdos, ar nulaužtos šakelės, o iš įvairių informacijos šaltinių girdima informacija, valdžios veiksmai, įvairūs aplinkos veiksniai ir panašiai, ir panašiai.
Taigi, kas pirmiausia šiandieną krenta į akis? O gi didžiulis tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio vyriausybių noras suskiepyti kuo daugiau, gal net ir visus žemės gyventojus (tiesa sakant, suabejojau paskutiniu teiginiu, neseniai išgirdęs, kad pasaulyje kol kas paskiepyta tik 3-5 procentai žmonių. Palyginus šį rodiklį su 40-50 % Lietuvoje, jau ir kryptingumą galima įžiūrėti). Kartais kyla mintis, kad ir tas virusas atsirado tik dėl šio tikslo, bet neužbėkime įvykiams už akių. Pradžioje galvokime teigiamai.
Gal iš tikrųjų per truputį velniškus, besiasocijuojančius su kraugeriais vampyrais šikšnosparnius mutavo fatalinis nepagydomas respiratorinis virusas, pranokstantis visas iki šiol mus aplankydavusias gripo atmainas, ir visus kitus virusus kartu paėmus. Ir jei prieš jį nesiimsime drastiškų kovos būdų, jis įsisiautės ir kris žmonės kaip musės. Bet statistika negailestinga. Apsikrėtimo ir mirčių santykis kol kas nuo šio viruso mažai skiriasi nuo ankstesnių gripų, daugelis pasveiksta savo jėgomis, kažkokio pagrindo panikai nėra. Dar vienas niuansas, kad daug įprastų susirgimų ir mirčių pritempiamos prie koronaviruso. Ne vienas esame girdėję istorijų, kaip papuolę į ligonines vyresnio amžiaus žmonės kažkaip tai mistiškai ten apsikrėčia koronavirusu ir didžiausiose kančiose dažniausiai iškeliauja į dausas. Kažkokia atvirkštinė logika. Nebėra kitų ligų, gripo, pneumonijų, infekcinių susirgimų, visur matosi tik koronavirusas. Na, o kas nemato, tas kvailas, kaip toje pasakoje apie naujus karaliaus drabužius. Žodžiu, akivaizdžiai dirbtinas pandemijos eskalavimas, keliantis gyventojams baimę ir verčiantis bėgti į artimiausią palapinę susileisti išganingųjų vakcinų, kaip kokių raminamųjų ar svaiginamųjų.
O gal mus užpuolė ateiviai, vyriausybės nenori kelti panikos, ką nors apie tai sakydamos, ir nuoširdžiai bando mus išgelbėti nuo jų paskleistų mirtinų mikrobų? Tada jau reikėtų peržiūrėti visą pasaulio sandarą, įskaitant žemės formą, Antarktidos paslaptis, skraidančias lėkštes. Be to tokiu atveju greičiau atrodytų, kad tie ateiviai pavergė mūsų vyriausybes ir vėlgi visokiais būdais siekia ne mūsų išnaikinimo mistiniais mikrobais, bet visuotinio suskiepijimo.
Belieka Dievas, ne kartą pagal visokias Biblijas baudęs žmones už visokius nusikaltimus, deginęs miestus, siuntęs tvanus ir panašiai, ir panašiai. Gal ir dabar žmonija jam kažkuo neįtiko, tad belieka ją genetiškai modifikuoti, pakeisti jos prigimtį ir dėl to ją masiškai vakcinuoti? Tuo labiau, kad ir Romos Popiežius šią temą palietė Velykų proga. Visi turime pasiskiepyti. Ne sutelkti jėgas kovai su mirtinąja liga, bet tik susiskiepyti.
Šią versiją galime panagrinėti plačiau. Pirmiausia, koks Dievas gali norėti taip negailestingai lįsti į mūsų privatų gyvenimą, gąsdinti mus ir tuo pačiu gundyti. Pagal Arijų vedas Dievai yra du – Baltasis ir Juodasis. Būtent jų tarpusavio kova lemia žmonijos likimus. Pagal mane, jie dabar lenda abudu, tik kiekvienas pagal savo supratimą.
Taip, pasaulyje problemų atsirado daug. Klimato kaita, resursų trūkumas, bado ir troškulio šmėklos, ekologinės problemos, ir viskas dėl beprotiškos paskutinių dešimtmečių žmonijos veiklos, kada lenktyniavimas dėl pelnų inicijavo besaikį vartotojiškumą, neatsinaujinantį resursų naudojimą, socialinę žmonijos atskirtį, klimato pokyčius ir visa kita, ką dabar plika akimi matome. Taip eiti toliau žmonijai tiesiog objektyviai nebėra sąlygų. Ir štai čia į jos gyvenimą natūraliai pradeda kištis žymiai aukštesnės jėgos, į kurias mes tikime ir su kuriomis bendraujame religijos pagalba. Matyt, kad jos iš tikrųjų yra, ir dėl to nebereikia diskutuoti, bet kaip gi jos veikia?
O gi per žmones! Kiekviena jų tiesiog įsiskverbia į bet kurį iš mūsų ir bando mūsų veiksmais, reakcijomis, protu, emocijomis pasiekti savo tikslus, Blogį arba Gėrį, ir naudoja tam mūsų suviliojimui įvairiausias priemones. Mūsų silpnybes ir stiprybes, klastą ir sąžiningumą, lengvabūdiškumą ir atsakingumą, nežinojimą ir išmanymą ir visokias kitokias, kaip sakoma, pagal savo ateities matymo modelį. Taip buvo visais žmonijos kataklizmų laikais. Krikščionybės skleidimo metu vieni žmonės tai priimdavo, kiti, beatodairiškai aukodami gyvybes, kovodavo su tuo, tas pats buvo įvairiausių revoliucijų metu, stumiami nuo istorijos arenos įnirtingai priešindavosi, rodydami neįsivaizduojamus didvyriškumo pavyzdžius, ateinantys su šviesios ateities vizija puldavo naudodami pasibaisėtino žiaurumo priemones. Ir visur vyko kova, IR TIK TOS KOVOS pasekmėje susiformuodavo naujos visuomeninės sistemos, nauji žmogiškieji ryšiai ir nebūtinai vieni beviltiškai pralaimėdavo ar kiti neabejotinai laimėdavo. Įsivyraudavo kažkokia nauja pusiausvyra, kuri vėl įgydavo gerumo, žmogiškumo, teisingumo bruožus.
Ir štai dabar Lietuvoje, kada Premjerė I.Šimonytė paskelbė, kad, ko gero, Lietuvoje reiks nutarti, kad darbdaviai galėtų atleisti nepasiskiepijusius darbuotojus (kitaip sakant palikti juos ir jų šeimas be pragyvenimo šaltinio ir pasmerkti badui), galutinai tapo aišku, kad vakcina šiandieną Lietuvoje, tai spaliuko ar komjaunuolio ženkliukas pokario Lietuvoje, Galimybių pasas – tai komjaunimo ar partinis bilietas, o žmonės Lietuvoje aiškiai dalijami į dvi stovyklas, sukuriant prielaidas naujam pilietiniam karui. Taip netyčia ir iš lėto priėjome prie šio baisaus, nenusakomas pasekmes galinčio atnešti, amžių bėgyje niokojusio mūsų kraštą ir žmones ne tik istorinio termino, bet ir už slenksčio stovinčio reiškinio. Ir todėl dabar VISKAS įgyja visiškai naują, labai aiškią prasmę ir nebereikia ieškoti daugiau jokių paslapčių. Žmonės Lietuvoje ir visame pasaulyje renkasi, kurioje jie pusėje, humaniškumo ar ciniškumo, laisvės ar vergovės, ir tas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, ar tai Lietuvos Visuomenės Tarybos veikloje, ar Šeimų Sąjūdžio akcijose, budėjimas Dieveniškėse ar Rūdninkuose, parašų rinkimas dėl „100 tūkstančių Referendumo“ ir pasirašymas už jį, tai viena barikadų pusė, o stovėjimas prie skiepijimo vagonėlių, bijant prarasti darbą, prievartos naudojimas prieš savo buvusius bendrapiliečius, ciniškų įstatymų priiminėjimas, išsidirbinėjimas žiniasklaidos priemonėse, tai jau kita pusė.
Ir ne viskas taip paprasta. Ir iš tikrųjų gali būti PANAUDOTOS žymiai pavojingesnės virusų atmainos ir žymiai stipresnės vakcinos, nes virusai ir vakcinos, tai šių dienų durklai ir patrankos, ir todėl šiame kare reikalingos ne tik tvirtos širdys, bet ir savų mokslininkų, medikų, biologų, informacinių technologijų specialistų žinios bei praktiniai veiksmai, nugalint tą nehumanišką ateities modelio brukimą per fizinį ir dvasinį žmonių žalojimą.
P.S.
Šį straipsnį parašiau dar iki rugpjūčio 10-os įvykių prie LR Seimo, bet dėl įvairių priežasčių nebuvau publikavęs. Kažko lyg truko. Ir štai ką galiu dabar pridurti. Kol kas įvyko tik neblogai suvaldyta, bet aiškiai parodanti artimiausių įvykių Lietuvoje eigą repeticija. Tie naktiniai kaip kokio statomo filmo dekoracijų vaizdai turėtų būti rimtas perspėjimas dabartinei Lietuvos valdžiai, nors kol kas atrodo, kad prakrapnojusios „riaušės“ jai dabar naudingos.
Na, o valdžioje esančioms moterims galima priešpastatyti išsivadavusias iš visokių pareigingumų pasaulio galingiesiems kitas Lietuvos moteris – Jolantą Blažytę, Adeliną Sabaliauskaitę, Vitoldą Račkovą, Nendrę Černiauskienę…
Dar ne viskas prarasta, ne visos moterys dar Lietuvoje išėjo iš proto!
Aldas Mačiulis, 2021.08.13