2023 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Iš neteisės teisė neatsiranda – ar būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas sutiks atiduoti likusį mūsų valstybės suverenitetą Europos Sąjungai?“
Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nariai ir 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvis E.Vaitkus
2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė 267 ES sutarčių pakeitimų projektą (https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html). Pradėta šių Sutarčių keitimo procedūra, už kurią iš 705 EP narių balsavo 291 EP narys (274 – prieš ir 44 susilaikė), dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo. Šis tikslas paskelbtas 1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartimi dėl politinės Europos Sąjungos (ES) sukūrimo.
Šiais Sutarčių pakeitimais atimama valstybės narės veto teisė visose srityse, viršvalstybinėms piliečių nerenkamoms ES institucijoms (Europos Komisijai ir kt.) valstybės narės perduoda sprendimų priėmimą dėl užsienio politikos, ginkluotųjų pajėgų, sveikatos apsaugos, pramonės plėtros, milijonų migrantų apgyvendinimo, aplinkos apsaugos priėmimo, transgenderinių lyčių ideologijos skleidimo, įtakos mokyklų programų turiniui, sprendimų abortų, lytinio švietimo, mokesčių mokėtojų finansuojamo „lyties pakeitimo”, kovos su diskriminacija srityse, šalių demografinės struktūros pakeitimuose.
Pakeitimais įvedamas visos Europos referendumas.
Kuriamas ES valdymo mechanizmas leis keisti Sutartį be visų valstybių narių sutikimo, centriniai ES valdymo organai formuojami be demokratinių rinkimų, sprendimams priimti pakaktų 3-4 didžiausių valstybių narių sutarimo.
Supaprastinama ES sutarties 7 straipsnyje numatyta procedūra, pagal kurią sustabdomos narystės teisės šalims, kurios pažeidžia abstrakčias ES vertybes – „laisvę”, „demokratiją”, „lygybę”, „žmogaus teises” ar „teisinę valstybę”. ES institucijos suteikiama teisė laisvai aiškinti šiuos nekonkrečiai suformuluotus teisinius terminus ir represuoti valstybes nares politiniais pagrindais, pateisinant tai ES vertybių apsauga.
Projekte minimas radikalus komunistas Altiero Spinelli, kurio vardu pavadintas EP Briuselyje pastatas, pristatęs Europos be valstybių ir sienų viziją – Europos supervalstybę, kuri negali būti įgyvendinta demokratinėmis procedūromis ir gavus europiečių sutikimą, bet siūlant tai įgyvendinti „revoliucinės partijos, kuri sukurs naują valstybę ir aplink ją naują, tikrą demokratiją, diktatūros” keliu, o Europos integracijos tikslas – nacionalinių valstybių panaikinimas, privačios nuosavybės apribojimas ar net panaikinimas, privati nuosavybė „gali būti toleruojama tik būtinais atvejais”.
Šis ES supervalstybės sukūrimo planas grindžiamas ir Konferencija dėl Europos ateities –konsultacijų kampanija, paskelbusia, kad dauguma europiečių nori revoliucijos (jų pačių vyriausybių suvereniteto atėmimo ir demokratijos sunaikinimo). Tačiau bent jau Lietuvoje neskelbta, kad tokios konsultacijos vyko.
Šis įstatymo projektas bus perduotas Europos Sąjungos Tarybai, kurią sudaro atskirų valstybių narių ministrai, o vėliau – Europos Vadovų Tarybai, kurioje paprasta balsų dauguma siūloma nuspręsti sušaukti konventą, sudarytą iš parlamentų atstovų, valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos, kurie priims rekomendacijas tarpvyriausybinei konferencijai. Tuomet ES Tarybos pirmininkui siūloma sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje valstybių narių vyriausybių atstovai parengtų galutinį Sutarties pakeitimų, kuriuos jos gali priimti tik vienbalsiai, tekstą. Galiausiai ES Tarybos ir EK teisės tarnybos parengs pakeitimų tekstą peržiūros sutarčių forma. Po to pakeitimų turinys nebegalės būti keičiamas.
Paskutinis procedūros etapas bus naujų sutarčių ratifikavimas visose valstybėse narėse, laikantis jų konstitucinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis reikalauja, kad valstybės suvereniteto atidavimui referendume turi pritarti 75 % visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos santykiai nėra teisiškai sureglamentuoti.
Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje sąlygas ir siūlomą atiduoti suverenitetą nustatė Atėnuose pasirašytas 2003-04-16 „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0).
Tačiau 2003 m. gegužės 10-11 dienų referendume Lietuvių Tautos balsavimui buvo pateiktas ne šis 2003-04-16 stojimo Aktas, bet tik sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“, kuris nebuvo teiktas ratifikuoti ES valstybėms narėms ir tuometinėms kandidatėms.
Šį Stojimo į ES 2003-09-16 Aktą įstatymu Nr.IX-1730 ratifikavo LR Seimas, bet ne Tauta, kaip to reikalauja LR Konstitucijos 148 straipsnis ir 150 straipsnio sudėtinė dalis – 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, kuriam Tauta pritarė 1991 m. vasario 9 d. plebiscite. Pažeidžiant šiuos LR Konstitucijos reikalavimus dėl 75 % visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo suvereniteto atidavimui, 2004 m. liepos 13 d. LR Seimas priėmė ir Konstitucinį aktą Nr. IX-2343 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” ir šį aktą įrašė į LR Konstitucijos 150 straipsnį.
2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviai kviečiami šiuo ir kitais klausimais laikytis Romėnų teisės taisyklės: ex iniuria jus non oritur – iš neteisės teisė neatsiranda, kuri taikoma ir Lietuvos Respublikos teisėje, ir Europos Sąjungos teisėje -pasirašyti įsipareigojimą jų išrinkimo atveju neteikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti šių 267 Europos Sąjungos sutarčių pataisų, o jei jos bus pateiktos, tai Respublikos Prezidento dekretu jas atšaukti.